Europos Komisija psichikos sveikatą traktuoja kaip esminę visuomenės sveikatos dalį ir 2023 m. birželio 7 d. priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Komunikato esmė ir tarpsektorinis požiūris
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei. Visapusiškas požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais. Juos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija.
Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės - apie 1,3 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą. Komunikate numatytos iniciatyvos remia prevenciją, psichinės gerovės skatinimą, prieigos prie paslaugų gerinimą ir stigmos mažinimą.
Stebėjimo sistema ir tarptautinis bendradarbiavimas
Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą. Visapusiškas požiūris įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu ir UNICEF.
Vaikų saugumas internete ir jaunimo gerovė
Vos per 15 metų visoje ES 9-15 metų vaikų prie ekrano ir socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pailgėjo daugiau nei dvigubai. Tai paskatino imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti jų saugumą ir gerovę internete. Naujausiais duomenimis, Europos jaunimas internete praleidžia vidutiniškai 4,5 val. per mokslo dieną ir 6,1 val. per savaitgalio dieną, o tai daro didelį poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Siekdama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vaikų apsaugos nuo žalos internete, jų įgalėjimo ir dalyvavimo skaitmeninėje aplinkoje užtikrinimo, Europos Komisija atlieka ES masto tyrimą, kokį platesnį poveikį socialinė žiniasklaida daro gerovei. Be to, ekspertų grupė patars, kaip geriausiai įgalinti tėvus ir kurti saugesnę Europą mūsų vaikams, be kita ko, duos patarimų socialinių tinklų naudotojų amžiaus apribojimų Europoje klausimais.
Siekdama didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu suvienyti jėgas, kad būtų apsaugota jaunimo gerovė internete, Komisija pradėjo komunikacijos kampaniją #InThisTogether, kuria siekiama skatinti diskusijas su jaunimu apie tai, kaip išsiugdyti sveikus su prie ekranų praleidžiamu laiku susijusius įpročius. Reaguodama į didėjančią riziką internete, Komisija apsaugo ir įgalina vaikus ir jaunimą internete įvairiomis iniciatyvomis ir teisinėmis priemonėmis. Konkrečiai, Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama, kad interneto platformos užtikrintų, kad jų paslaugos būtų saugios fizinei ir psichinei jų naudotojų, tarp kurių - ir vaikai, gerovei. Komisija paskelbė gaires (jos jau paskelbtos visomis ES kalbomis), kuriose nurodoma, kaip platformos gali apsaugoti nepilnamečius internete, ir pasiūlė, kokio požiūrio į amžiaus tikrinimą laikytis ES.
Psichikos sveikatos padėtis Europoje - statistika ir iššūkiai
2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga. Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse - nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys. Neseni „Eurobarometro“ apklausos dėl psichikos sveikatos rezultatai (2023 m. spalio mėn.) aiškiai parodė būtinybę imtis veiksmų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.
Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR). Iš 2022 m. ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ matyti, kad beveik kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos priežiūros poreikius, o jaunimo, pranešančio apie depresijos simptomus, dalis keliose ES šalyse pandemijos metu padidėjo daugiau nei dvigubai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Europos Komisijos veiksmų apžvalga
Psichikos sveikata yra vienas iš Komisijos prioritetų - ji per pastaruosius 25 metus rėmė veiksmus ir projektus, kuriais gerinama psichikos sveikata. Dabartinių veiksmų ir priemonių apžvalga apima geriausios praktikos sklaidą, iniciatyvas neužkrečiamųjų ligų srityje, gebėjimų stiprinimą bei kovą su stigmatizacija ir diskriminacija.
1. Geriausia ir perspektyvi praktika
Naudojantis Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portalu ES valstybėms narėms lengviau rinkti geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos įgyvendinti. 2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius. 2019 m. valstybėms narėms pateikti atrinkti geriausios praktikos pavyzdžiai. Tada šalys juos sureitingavo pagal savo nacionalinius prioritetus.
Dvi iniciatyvos iš trijų geriausiai įvertintų praktikos pavyzdžių šiuo metu įgyvendinamos naudojant finansinę paramą pagal Trečiosios sveikatos programos 2020 m. darbo planą. Bendraisiais veiksmais „ImpleMENTAL“ įgyvendinama Belgijos psichikos sveikatos sistemos reforma, kuria daugiausia dėmesio skiriama į klientą orientuotų bendruomeninių paslaugų stiprinimui, ir Austrijos daugiapakopė savižudybių prevencijos programa. Šiuose veiksmuose kartu dalyvauja 21 valstybė narė (jos remiamos 5,4 mln. EUR finansiniu įnašu).
Mokymo ir pajėgumų stiprinimo pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ remia PSO Europos regiono biuras. Tai daroma pagal susitarimą dėl įnašo, kuriuo siekiama psichikos sveikatos aspektus integruoti į įvairių sričių politiką ir kurio vertė pagal 2022 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ yra 11 mln. EUR. Pagal Europos kovos su depresija aljanso projektą „EAAD-Best“ įgyvendinama programa, pagal kurią diegiama priemonė „iFightDepression“, skirta padėti žmonėms patiems valdyti lengvą ar vidutinę depresiją. Projekte šiuo metu dalyvauja 10 valstybių narių, gaunančių 1,6 mln. EUR finansinį EK įnašą.
Kalbant apie konkrečius vaikų ir jaunimo poreikius, projektais „Icehearts Europe“ ir „Let’s Talk About Children“ siekiama gerinti jaunimo psichikos sveikatą ir gerovę. 2023 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl psichikos sveikatos srities geriausios ir perspektyvios praktikos. Atrinkti 29 geriausios arba perspektyvios praktikos pavyzdžiai.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
2. Iniciatyva „Sveikesni kartu“
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą remiamas ir 2022 m. birželio mėn. Komisijos pateikta ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva „Sveikesni kartu“. Šia iniciatyva ES valstybėms narėms padedama nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pagrindinių neužkrečiamųjų ligų naštą; pagerinti piliečių sveikatą bei gerovę; sumažinti nelygybę sveikatos srityje. Psichikos sveikata ir neurologiniai sutrikimai yra viena iš penkių pagrindinių šios iniciatyvos krypčių.
Pagal iniciatyvą darbas psichikos sveikatos srityje bus sutelktas į keturias prioritetines sritis:
- palankių psichikos sveikatos sąlygų rėmimą ir atsparumo didinimą integruojant psichikos sveikatos aspektus į visų sričių politiką;
- psichinės gerovės skatinimą ir psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją;
- galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis aukštos kokybės psichikos sveikatos paslaugomis gerinimą;
- teisių apsaugą, socialinės įtraukties didinimą ir su psichikos sveikatos problemomis susijusios stigmatizacijos problemos sprendimą.
3. Gebėjimų stiprinimas ir mokymai
Siekdama paremti nacionalinius psichikos sveikatos srities veiksmus, Komisija kartu su PSO ir EBPO parengė projektų, kuriais siekiama kiekvienai valstybei narei teikti konkrečiai pritaikytą paramą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus perduoti ir įgyvendinti geriausią praktiką psichikos sveikatos srityje. Pagal 2024 m. sausio mėn. pradėtą projektą EU-PROMENS sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, kitiems pedagogams ir socialiniams darbuotojams bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai. Be to, pagal jį psichikos sveikatos specialistams bus siūlomos mainų programos. Ši mokymo ir mainų programa finansuojama pagal programą „ES - sveikatos labui“. ES finansavimas - 9 mln. EUR.
4. Kovai su stigmatizacija ir diskriminacija skirtas ES paramos priemonių rinkinys
Nors informuotumas psichikos sveikatos klausimais pagerėjo, dėl su psichikos sveikata susijusios stigmatizacijos ir diskriminacijos žmonės vis dar vengia ieškoti pagalbos. Siekdama padėti valstybėms narėms kovoti su stigmatizacija ir diskriminacija psichikos sveikatos srityje, Komisija įsteigė specialią Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupio redakcinę grupę. Ši redakcinė grupė dalyvavo rengiant ES paramos priemonių rinkinį, kuris buvo pateiktas bendrame renginyje, surengtame kartu su PSO ir organizacija „Mental Health Europe“ Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga (2024 m. spalio 10 d.). Rinkinį sudaro PSO stigmatizacijos ir diskriminacijos priemonių rinkinyje pateikiama padėties ES apžvalga; žiniasklaidos informavimo apie stigmatizaciją kampanija (#InThisTogether); geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžiai; diskusijoms skirtas dokumentas dėl stigmatizacijos ir diskriminacijos problemos sprendimo.
Psichikos sveikatos projektų finansavimas ES
Komisija pagal programos „ES - sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
| 2023 m. darbo programos paskirstymas | Suma (EUR) |
|---|---|
| Valstybių narių valdžios institucijoms (bendri veiksmai) | 6 000 000 |
| Suinteresuotiesiems subjektams (psichikos sveikatos ugdymas ir prevencija) | 4 500 000 |
| Projektams, susijusiems su vėžiu sergančių asmenų psichikos sveikata | 8 000 000 |
Finansinė parama taip pat bus teikiama pagal 2024 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“, kad valstybės narės drauge vykdytų bendrus veiksmus, kuriais būtų skatinamas visapusiškas, į prevenciją orientuotas požiūris į psichikos sveikatą, siekiant remti pažeidžiamas grupes (6 mln. EUR). Papildomi 2 mln. EUR bus skirti suinteresuotiesiems subjektams projektams, kuriais remiamos valstybių narių pastangos ugdyti psichikos sveikatą, įgyvendinti. Šiuos ES finansuojamus projektus valdo HaDEA.
Valdymas, bendradarbiavimas ir Komisijos vaidmuo
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis vyksta Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupyje. Jo nariai ir toliau konsultuoja Komisiją pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo klausimais. Šis pogrupis taip pat informuoja Komisiją apie su visapusišku požiūriu susijusių veiksmų ir kitų su psichikos sveikata susijusių veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE) remia ES šalių pastangas apsaugoti ir gerinti savo piliečių sveikatą ir užtikrinti, kad jų sveikatos priežiūros sistemos būtų prieinamos, efektyvios ir lanksčios. Tai atliekama siūlant teisės aktus, teikiant finansinę paramą, koordinuojant ir lengvinant ES šalių ir sveikatos ekspertų keitimąsi geriausia patirtimi bei vykdant sveikatos ugdymo veiklą.
Teisės aktai ir investicijos
ES gali priimti sveikatos srities teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį (visuomenės sveikatos apsauga), 114 straipsnį (bendroji rinka), 153 straipsnį (socialinė politika). ES yra priėmusi teisės aktų šiose srityse: pacientų teisės į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas; farmacijos produktai ir medicinos priemonės; sveikatos saugumas ir infekcinės ligos; skaitmeninė sveikata ir priežiūra; tabakas; organai, kraujas, audiniai ir ląstelės.
Pagal programą „ES - sveikatos labui“ finansuojamas sveikatos priežiūros gerinimas Sąjungoje, kova su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, vaistų, medicinos prietaisų ir su krize susijusių produktų prieinamumo ir įperkamumo gerinimas, sveikatos priežiūros sistemų atsparumo didinimas. Į sveikatos priežiūros sistemas, sveikatos srities mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ar platesnius su sveikata susijusius aspektus investuojama ir pagal kitas programas, visų pirma: pagal „Europos horizontą“, ES sanglaudos fondus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
2024-2029 m. prioritetai ir psichikos sveikata
Per ateinančius kelerius metus Komisija sieks kurti labiau žiedinę ir atsparesnę ekonomiką, o visuomenės sveikatos priemonės gali padėti siekti šio tikslo stiprinant prevenciją, atsparumą ir konkurencingumą naujų ir atsirandančių grėsmių sveikatai akivaizdoje. Svarbiausi visuomenės sveikatos prioritetai, be kita ko, yra: baigti kurti Europos sveikatos sąjungą; mažinti priklausomybę nuo ypatingos svarbos vaistų; daugiau dėmesio skirti profilaktinei sveikatos priežiūrai (visų pirma susijusiai su psichikos sveikata); užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų saugumą; paspartinti biotechnologijų prieigą prie rinkos.
Lietuvos patirtis ir iššūkiai
Lietuva, susidurdama su specifiniais iššūkiais šioje srityje, ėmėsi iniciatyvos kurti ir įgyvendinti psichikos sveikatos strategiją. Ši strategija siekia modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, integruoti ją į bendrą sveikatos priežiūros tinklą ir užtikrinti kokybiškas paslaugas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas didėjantis susirūpinimas dėl vaikų psichikos sveikatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, vaikų ligų struktūroje dominuoja kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ir akių ligos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinius bei socialinius veiksnius, turinčius įtakos vaikų gerovei.
Strategijoje numatoma: ankstyva intervencija ir prevencija; bendruomeninės paslaugos; švietimas ir informavimas; mokytojų ir specialistų mokymas; duomenų rinkimas ir analizė. Pagrindinis strategijos akcentas - keisti nusistovėjusį psichikos sutrikimų gydymą pereinant prie bendruomeninių paslaugų. Teigiama, kad Lietuva privalo išsivaduoti iš šimtametės izoliacijos, socialinės atskirties bei diskriminacijos tradicijų ir diegti naujus, mokslo žiniomis ir šiuolaikinės Europos vertybėmis pagrįstus problemų sprendimo būdus.
Tačiau Lietuvos praktikoje yra nemažai kliūčių: VU mokslininkų grupės studija „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“ atskleidė, kad šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami. Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu. Sustabdyta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir bendruomeninių paslaugų plėtra. Neveikia nepriklausomo sistemos ir jos grandžių vertinimo mechanizmai.
Ateities vizija, lūkesčiai ir būtinybė veikti
Pristatant naująją strategiją Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kalbėjo: „Pagal jaunuolių savižudžių skaičių kasmet susidarytų visa klasė. Jei ir toliau delsime, per dešimtmetį prarasime visą mokyklą“. Anot sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, jei naujosios strategijos neįgyvendinsime dabar, kai sprendimus palaiko valdžia ir tarptautinės organizacijos, skiriamas finansavimas, kai dėl to bendradarbiauja mūsų ir užsienio šalių specialistai, vargu ar greitai tam vėl susitelksime. D. Pūras viliasi, kad daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatai per kelerius metus pavyks sumažinti savižudybių. Jei kasmet nusižudytų ne 1500 žmonių, kaip dabar, o penkiais šimtais mažiau - būtų labai gerai. Tačiau rezultatų reikia laukti dešimtmečius.
Visuomenės nuostatos ir stigma, susijusios su psichikos sveikatos problemomis, yra viena didžiausių kliūčių siekiant gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Svarbu šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos problemas, mažinti stigmatizaciją ir skatinti supratimą bei toleranciją. Brandi visuomenė ir pilietis turi suvokti, kad natūralu turėti tokių bėdų. Vadinasi, ne pripažinti save ligoniu, bet turėti galimybę tobulėti.
Rekomendacijos politikams ir praktikams
- Teikti pirmenybę prevencijai ir ankstyvai intervencijai;
- Investuoti į bendruomenines paslaugas ir tarpsektorinį bendradarbiavimą;
- Stiprinti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams ir socialiniams darbuotojams;
- Užtikrinti nuoseklų finansavimą ir nepriklausomą stebėseną bei vertinimą;
- Vykdyti komunikacijos kampanijas stigmos mažinimui ir jaunimo išmokymui valdyti emocinius sunkumus;
- Skatinti skaitmeninių platformų saugumą ir vaikų apsaugą internete.
tags: #psichikos #sveikatos #prioritetus #europoje #nustatantis #dokumentas