Psichikos sveikata Lietuvoje sparčiai įgauna svarbą visuomenės sveikatos kontekste, nes psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas pastaraisiais metais ženkliai didėja. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. 1 iš 8 Lietuvos gyventojų buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tačiau tikrasis šių sutrikimų mastas gali būti dar didesnis dėl stigmos, kuri lemia, kad daug žmonių vengia kreiptis pagalbos.
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas bei ligotumo dinamika
Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais Lietuvoje padidėjo 28 proc. 2016 m. rodiklis buvo 93,9 atvejų 1000 gyventojų, o pastarieji metai rodo nuosekliai didėjančią tendenciją. Ši statistika atspindi tiek problemos įsisenėjimą, tiek gerėjantį visuomenės sąmoningumą ir drąsą kreiptis pagalbos specialistams.
Demografiniai ir teritoriniai skirtumai
Lyčių skirtumai
Moterų ligotumas psichikos sutrikimais yra 1,6 karto didesnis nei vyrų - 2022 m. buvo 145,9 atvejų iš 1000 moterų, o vyrų - 91 atvejis. Nors kai kuriems sutrikimams, tokiems kaip depresija ir demencija, vyrams diagnozuojama rečiau nei moterims, vyrams dažniau nustatomi kiti psichikos sutrikimai. Tai gali būti paaiškinta socialiniais, kultūriniais bei biologiniais veiksniais, taip pat stigmos įtaka, kai vyrams sunkiau kreiptis pagalbos.
Amžiaus grupės
Didžiausia psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dalis yra 65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje. Šios amžiaus grupės ligotumas nuo 2016 iki 2022 m. išaugo nuo 172,6 iki 265,7 atvejo tūkstančiui gyventojų. Europos Sąjungos statistikos tarnyba prognozuoja, kad 2030 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl ypatingai svarbu skirti dėmesio senjorų psichikos sveikatai.
Vaikų ir paauglių amžiuje psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas yra mažesnis, tačiau nuo COVID-19 pandemijos laikotarpio jų rodikliai sumažėjo ir dar negrįžo į ankstesnį lygį. Tačiau vaikams dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos bei elgesio ir emocijų sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Regioniniai skirtumai
Psichikos sutrikimų ligotumas skiriasi ir pagal gyvenamąją vietą. 2022 m. miesto ir kaimo ligotumo rodikliai beveik nesiskyrė - atitinkamai 118 ir 116,4 atvejų 1000 gyventojų. Tačiau analizė pagal savivaldybes atskleidžia didelius skirtumus: didžiausi rodikliai užfiksuoti Akmenės r. (136,8) ir Plungės r. (130,8), o mažiausi - Utenos r. (55), Visagino (57,7) ir Lazdijų r. (59,5) savivaldybėse.
Dažniausiai nustatomi psichikos sutrikimai Lietuvoje
- Depresija - nuolatinė liūdesio būsena, nuovargis, miego sutrikimai;
- Demencija - pažinimo funkcijų praradimas, dažnas vyresnio amžiaus žmonėms;
- Psichologinės raidos sutrikimai ir elgesio bei emocijų sutrikimai, ypač vaikams;
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai - rimti psichoziniai sutrikimai su haliucinacijomis ir kliedesiais;
- Adaptacijos sutrikimai po stresinių įvykių;
- Nerimo sutrikimai - dažnas šiuolaikinio gyvenimo reiškinys;
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas,
- Panikos atakos ir perdegimo sindromas.
Psichikos sveikatos pagalbos paslaugų prieinamumas ir apsilankymai pas specialistus
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., kai užfiksuota 36 apsilankymai 100 gyventojų, tačiau COVID-19 pandemija ir įvesti ribojimai 2020 m. sumažino šį skaičių iki 33 apsilankymų 100 gyventojų. Nors 2021 m. apsilankymai vėl augo, profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus sumažėjo (vaikų iki 17%, suaugusių - iki 15%).
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų Lietuvoje didėjo nuo 2,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m.). Savižudybių daroma žala ypač didelė, nors pastaraisiais metais mirtingumas dėl savižudybių mažėja - nuo 44 iki 19 100 tūkst. gyventojų per 2001-2022 metus. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejo 100 tūkst. vaikų.
Psichikos sveikatos stiprinimo priemonės
Senjorų psichikos sveikatos gerinimas apima:
- Fizinį aktyvumą (vaikščiojimą, jogą, pratimus), kuris mažina depresijos ir nerimo riziką.
- Socialinių ryšių stiprinimą per bendruomenės veiklą ir technologijų mokymą.
- Psichologinės sveikatos priežiūrą - reguliarias konsultacijas ir savipagalbos grupes.
- Protinius užsiėmimus (kryžiažodžius, šachmatus, skaitymą), skatinančius pažintines funkcijas.
- Sveiką mitybą ir reguliaraus miego palaikymą.
- Stigmos mažinimą ir pagalbos ieškojimo skatinimą per informacinius renginius.
- Kasdienio rutinos struktūravimą ir realistinių tikslų iškėlimą.
Vaikų psichikos sveikatos stiprinimas remiasi ankstyvu sutrikimų nustatymu, didesniu tėvų ir ugdymo įstaigų dėmesiu bei prevencijos priemonėmis. Tai padeda mažinti savižudybių skaičių ir gerina pagalbos prieinamumą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichikos sveikatos stigma ir jos poveikis pagalbos gavimui
Stigma yra viena pagrindinių kliūčių ieškoti pagalbos, dėl kurios daug žmonių neigia savo psichikos sunkumus arba nesikreipia į specialistus. Dažnai simptomai kaip lėtinis nuovargis, nerimas ar nemiga laikomi kasdienio gyvenimo dalimi. Žmonės vengia pripažinti problemas dėl baimės būti nesuprastiems ar socialinės atstūmimo. Todėl labai svarbu visuomenės švietimas, stigmos mažinimo kampanijos ir psichikos sveikatos prieinamumo gerinimas.
Psichikos sutrikimai ir nusikalstamas elgesys: ryšio analizė
Nors visuomenėje vyrauja stereotipas, kad psichikos sutrikimus turintys asmenys dažnai yra nusikaltėliai, tyrimai rodo, jog toks požiūris yra klaidingas. Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (68 proc.) mano, kad psichikos ligoniai yra pavojingi, tačiau psichikos sutrikimus turinčių asmenų įvykdyti nusikaltimai tesudaro mažiau nei 1 proc. visų nusikaltimų šalyje. 96 proc. nusikaltimų padaro psichikos sveiki asmenys.
Priešingai, psichikos sutrikimus turintys žmonės dažnai patiria socialinę atskirtį, stigmatizaciją ir sunkumus integruotis visuomenėje, o tai gali neigiamai veikti jų psichikos būklę.
Psichikos sutrikimų tipai ir jų poveikis aplinkai
Remiantis Tarptautine psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija, sutrikimai skirstomi į tris pagrindines grupes:
- Dažni ir neretai lengvi sutrikimai - depresija, nerimo sutrikimai, adaptacijos problemos;
- Sunkių sutrikimų grupė - psichoziniai sutrikimai kaip šizofrenija, dažnai susiję su socialine dezadaptacija;
- Asmenybės sutrikimai - sudėtinga grupė, kuri sukelia reikšmingų tokio asmens ir aplinkinių gyvenimo sunkumų, dažnai išlieka ilgalaikė socialinė problema.
Pirmosios grupės sutrikimai dažnai taikant šeimos psichoterapiją ir psichikos sveikatos profesionalų pagalbą yra įveikiami, o artimieji gali padėti pacientui prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Antrinės grupės sutrikimai pasižymi realybės suvokimo sutrikimu, kliedesiais, haliucinacijomis ir dažnai reikalauja specializuotos priežiūros. Jų sukeltas elgesys kartais būna sudėtingas aplinkiniams, taip pat reikalauja didelio šeimos ir socialinių paslaugų palaikymo.
Asmenybės sutrikimai dažnai sukelia darbo ir socialinių santykių problemas, nes sunku prisitaikyti prie aplinkos, dažnai kyla konfliktai su kitais, ir tokie asmenys dažnai vengia kreiptis pagalbos.
Psichikos sveikatos prevencijos ir pagalbos svarba
Efektyvi prevencija ir ankstyvas psichikos sutrikimų identifikavimas turi didelę ekonominę ir socialinę naudą. Specialistų konsultacijos, psichoterapija ir tinkamos socialinės priemonės gerina gyvenimo kokybę, mažina nusikalstamumą ir užtikrina geresnę visuomenės sveikatą.
Socialinių veiksnių įtaka psichikos sutrikimams ir susijusiai nusikalstamumui
Psichikos sveikatos būklę stipriai veikia socialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsilavinimas, bedarbystė, socialinė izoliacija ir šeimos problemos. Šie faktoriai kartu su priklausomybe psichoaktyvioms medžiagoms gali lemti sudėtingesnius elgesio modelius ir padidinti nusikalstamos veiklos riziką.
Pavyzdžiui, tyrimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje parodė, kad socialinė aplinka, priklausomybė nuo narkotikų ir asmens būklė nusikaltimo metu turi ryšį su nusikalstamos veikos sunkumu. Tai rodo, kad psichikos sveikatos problemų sprendimas gali būti svarbus nusikalstamumo prevencijos elementas.
Stigma, visuomenės požiūris ir psichikos sveikatos ateitis Lietuvoje
Lietuvoje stigma ne tik apsunkina pagalbos paiešką asmenims, bet ir veikia politikų sprendimus dėl psichikos sveikatos paslaugų finansavimo. Siekiant mažinti stigma, svarbu kurtis paskatas visuomenės švietimui, remti kultūros ir meno iniciatyvas bei plėtoti savitarpio pagalbos grupes.
Psichikos sveikatos paslaugų kokybės gerinimas, soocialinių darbuotojų įtrauktis bei paramos sistemos plėtra yra esminiai žingsniai, norint pagerinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų integraciją į visuomenę ir užtikrinti jų teisę gyventi pilnavertį gyvenimą.
tags: #psichikos #sutrikimai #nusikaltimai