Šiandien vis dažniau diskutuojama apie švietimo problemas. Pradedant nuo to, kad idealus mokyklos modelis, suformuotas pramonės amžiuje, nebėra toks sklandus kaip anksčiau. Trūksta mokytojų, jų maži atlyginimai kelia pasipiktinimą, stinga pedagoginės motyvacijos ir novatoriško požiūrio į ugdymo procesą, blogėja vaikų pasiekimai ir asmeninis tobulėjimas, o senosios mokyklų programos nebeatspindi besikeičiančio pasaulio vertybių. Visos šios problemos skatina peržiūrėti švietimo sistemą ir nepamiršti, kad svarbiausias elementas čia yra mokinys. Būtina skatinti sisteminį ir kritinį mąstymą informacijos kupiname pasaulyje, ugdyti kritišką požiūrį į aplinką, socialumą ir asmeninį brandumą. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemos ateitis yra geros mokyklos idėja, teigianti, kad į vaiką reikia žiūrėti kaip į asmenybę, o švietimas turi būti individualizuotas, skatinant mokinio asmensinį augimą, pažangą ir pasiekimus.
Straipsnyje analizuojamas socialinių pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, kurio metu įvairiais būdais skatinama, vertinama bei fiksuojama vaiko ūgtis - pažanga. Atskleidžiami vaiko asmeninės ūgties bei pažangos aspektai, socialinio pedagogo vaidmuo vertinant mokinio pažangą bei bendradarbiavimo su tėvais svarba. Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai rodo, jog mokinio asmeninė pažanga stebima, fiksuojama bei vertinama įvairiais būdais, o šiam procesui labai svarbus ir glaudus tėvų dalyvavimas.
Šeima - pirmoji žmogaus ugdymo institucija
Šeima - Pirmoji Žmogaus Ugdymo Institucija. Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose, kuriuose kiekvieną dieną jis yra apsuptas meilės ir rūpesčio. Šeima yra pirmoji žmogaus ugdymo institucija, kurioje jis mokosi pagrindinių vertybių, elgesio normų ir socialinių įgūdžių. Tėvai, auklėdami vaikus, pridaro nemažai klaidų, vieni ne visada jaučia atsakomybę už vaikų auklėjimą.
Pedagoginės tėvų pareigos
Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Šeima ir Mokykla - Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo svarba ypač reikalinga šiandien, nes daugelis tėvų vis labiau užsidaro savo aplinkoje, mažai dėmesio skiria vaikų mokymuisi, netinkamo elgesio korekcijai. Siekdami remti mokinių tobulėjimą, pedagogai, socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su tėvais, jie turi veikti išvien, vykdydami prevencinę veiklą, siejamą su vaikams iškilusiomis problemomis.
Pedagogo ir šeimos bendradarbiavimas
Socialinio pedagogo teikiama pagalba gali būti: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. Jos gali būti trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio. Atliktas tyrimas parodė, kad pedagogai, soc. pedagogai ir tėvai stengiasi bendradarbiauti tarpusavyje rūpindamiesi mokinių- vaikų ateitimi, geresniais rezultatais. Pedagogo darbas, sprendžiant vaikams iškilusias problemas, taip pat vyksta bendradarbiaujant tėvams ir mokytojams. Lietuvos mokyklose yra paplitusi ir pedagoginė konsultacija.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pedagoginis tėvų švietimas
Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus siekia sukurti bendradarbiavimo su mokinių tėvais sistemą, tenkinančią bendruomenės interesus, laiduojančią konstruktivų jos narių: mokinių-tėvų-mokytojų bendradarbiavimą. Siekiama skirti dėmesį kiekvienam mokiniui, padėti kiekvienai šeimai įveikti mokinio ugdymosi ir socializacijos sunkumus.
- Generaliniai susirinkimai organizuojami kartą per pusmetį.
- Susirinkimų turinį planuoja mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokyklos vadovai.
- Klasių auklėtojai įrašo į mokinių pažymių knygelę tikslią datą, nurodo bendravimui skirtą laiką.
- Tėvai turi teisę keisti susitikimo laiką likus iki susitikimo ne mažiau kaip dviem dienoms.
- Pokalbio-susitikimo laikas ne mažiau kaip 30 minučių.
Tėvų susirinkimai vyksta mokslo metų pradžioje, rugsėjo antrą savaitę, sausio antroje mėnesio pusėje, gegužės mėnesį. Klasių vadovų, kitų mokytojų, mokyklos administracijos susitikimai su mokinių tėvais numatomi pagal poreikį. Abipusis pedagogo ir mokinio tėvų pasitikėjimas ir pagarba yra labai svarbūs. Mokytojų ir tėvų bendri susitarimai dėl vaiko ugdymosi ir elgesio taisyklių problemų sprendimo. Pokalbio-susitikimo laikas ne mažiau kaip 30 minučių. Klases vadovas, mokytojas dalykininkas arba administracijos atstovas pradeda pokalbį su tėvais nuo teigiamų mokinio savybių - sėkmių pateikimo. Pateikdami informaciją, pedagogai privalo remtis tik konkrečiais faktais.
Klasės auklėtojas (dalyko mokytojas, administracijos atstovas, mokyklos darbuotojas) teikia konkrečius pasiūlymus, sprendžiant atitinkamas problemas, susijusias su mokinio elgesiu ir ugdymusi. Pokalbio su tėvais metu pedagogai privalo laikytis mokytojo etikos taisyklių, mokyklos bendruomenės vertybių nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, remtis mokyklos nuostatomis ir reikalavimais. Individualaus susitikimo metu klasės vadovas supažindina mokinio tėvus su mokinio ugdymosi pasiekimais, popamokiniais pasiekimais, specialiųjų poreikių mokinių tėvus supažindina su vaikų spec. ugdymo programomis ir pasiekimais bei ugdymosi problemomis. Supažindina su konkrečiomis mokytojų dalykininkų užfiksuotomis problemomis, pasiūlymais ir patarimais.
Renginių ir tėvų anketavimo svarba
Bendrų renginių, švenčių organizavimas tėvų ir mokytojų iniciatyva: gimnazijos mokinių ansamblių koncertai tėvams; rytmečiai, popietės, susitikimai, vakaronės; kalendorinės šventės; tautinės šventės, minėjimai; mokslo metų pradžios ir baigimo šventės. Tėvų anketavimo tikslai: greičiau ir išsamiau susipažinti su mokinių šeimomis, jų gyvenimo sąlygomis, sveikata, problemomis; sužinoti tėvų nuomonę ugdymo(si) klausimais; atlikti ir analizuoti ugdymo rezultatus; vaiko adaptacija, perėjus į dalykinę sistemą; socialinės aplinkos poveikis vaiko asmenybei.
Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose, mokinių mokymosi pasiekimų knygelėse. Už pažymių įsirašymą mokymosi pasiekimų knygelėse atsakingi mokiniai. Klasės auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri knygelę ir pasirašo. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie vaiko mokymąsi pagal poreikį. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rėčiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su bendraisiais reikalavimais, tvarkos ir ugdymosi taisyklėmis, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu (gali dalyvauti dalykų mokytojai). Administracija organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, kuriuose tėvai turi galimybę susitikti su administracija, konsultuotis su jų vaikus mokančiais mokytojais. Administracija organizuoja papildomai susirinkimus 12-ųjų (dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 10-ųjų (dėl supažindinimo su vidurinio ugdymo programa) klasių mokinių tėvams ir mokiniams.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Mokinių tėvai turi teisę: gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi ir elgesį; spręsti (kartu su mokyklos pedagogais) vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimą; kartu su pedagogais siūlyti vaikui rinktis mokymosi dalykus; dalyvauti gimnazijos savivaldoje. Mokinių tėvai privalo: sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas; užtikrinti vaiko mokymąsi iki 16 metų ir pagrindinio išsilavinimo įgijimą; užtikrinti vaiko mokyklos lankymą; padėti vaikui pasirinkti mokymosi lygį ir ugdymosi kryptį; mokyti vaiką dirbti; vystyti atsakomybės jausmą, pasitikėjimo savimi, atvirumo, savarankiškumo, reiklumo sau ir kitų gerų žmoniškųjų savybių ir bruožų. Teisinis švietimas svarbus asmens savarankiškumo ir sąmoningumo ugdymui. Teisinio švietimo programa grindžiama visuotinumo, tęstinumo, lankstumo ir bendradarbiavimo principais. Mokyklos, kaip vienos pagrindinių mokinio socializacijos institucijų, aplinkoje kyla įvairių grėsmių, pavojų ir problemų, kurias turi spręsti mokykloje dirbantys socialiniai pedagogai. Teikiant pagalbą mokiniams išryškėja socialinio pedagogo kaip pagalbos vaikui teikimo komandos veiklos koordinatoriaus vaidmuo. Tikėtina, kad socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene vykdant teisinį švietimą yra svarbus teisinio švietimo įgyvendinimo efektyvumui. Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo bendradarbiavimo su mokyklos bendruomene galimybes vykdant teisinį švietimą. Naudojami tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir analizė, anketinė mokytojų, mokinių ir jų tėvų apklausa. Socialinis pedagogas - savo darbo veikla įvertinti ir spręsti problemas susijusias su vaiko pagrindinių reikmių tenkinimu, saugumo ir socialinės adaptacijos užtikrinimu. Vykdyti ir kurti saviraiškos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio sutrikimų bei kitų problemų sprendimo prevencijos programas, dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje. Socialinis pedagogas mokykloje yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą sociume.
1. Individualus darbas su mokiniais ir jų tėvais - konsultacijos, pokalbiai.2. Darbas grupėje - mokinių pažinimas (pagal reikalą pravesti anketavimus), anketų analizės.3. Konsultavimas - susirinkimai, pasitarimai, pagal poreikius ir tyrimai.4. Mokymas ir švietimas - diskusijos, pokalbiai, gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas, mokyti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save ir aplinką, gebėti priimti sprendimus, spręsti problemas, elgtis visuomenėje priimtais būdais, valdyti emocijas ir kt.5. Dėl konsultacijų kreiptis el.
Turinio santrauka
Tyrimas rodo, kad socialinis pedagogas vaidina koordinatoriaus funkciją teisiniam švietimui ir bendradarbiavimui su visais suinteresuotais asmenimis. Taip pat pabrėžiama tėvų įtraukties svarba, kad mokiniai galėtų pasiekti geresnių rezultatų ir asmeninės pažangos. Pagrindinės temos - šeimos įtaka ugdymuisi, tėvų švietimas, bendravimo taisyklės, susitikimų organizavimas, saugios ir palaikančios mokymosi aplinkos kūrimas, bei nuolatinė informacijos apie vaiko pasiekimus teikimo praktika.
Teisinio švietimo integravimas į ugdymo procesą
Teisinis švietimas mokykloje įgyvendinamas per socialinio pedagogo veiklas, konsultacijas, diskusijas, gyvenimo įgūdžių ugdymą ir partnerystę su vaiko gerovės komisija. Institutų tikslas - užtikrinti įtraukiantį ir saugų mokymosi klimatą, kuriame vaikai bei jų šeimos martina geresnes galimybes pasiekti asmeninę pažangą. Pagrindinis dėmesys tenka atskirti problemas, nustatyti poreikius ir pasiūlyti konkrečius sprendimus kartu su mokytojais, tėvais ir administracija.
| Elementas | Veikla | Įvykdymo dažnis |
|---|---|---|
| Individualus darbas | Konsultacijos, pokalbiai su mokiniais ir tėvais | Reguliariai |
| Grupinis darbas | Mokiniai, anketavimai, analizė | Pagal poreikį |
| Švietimas | Diskusijos, gyvenimo įgūdžiai, sveika gyvensena | Nuolat |
| Prevencijos programos | Motyvacija, lankomumas, elgesio sutrikimai | Treji metai programos |
Mokyklos pavyzdys: Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus siekia kurti bendradarbiavimo su mokinių tėvais sistemą, tenkinančią bendruomenės interesus ir užtikrinančią konstruktyvią mokinių, tėvų ir mokytojų sąveiką. Taip pat nustatyti tikslai - kiekvienam mokiniui skirti dėmesį ir padėti šeimai įveikti mokymo ir socializacijos sunkumus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #pedagogas #mokinys #tevai #sutartis