Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o Lietuva - ne išimtis. Šiandien socialiniai tinklai yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir galingas įrankis verslui, rinkodarai ir net politikai. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių tinklų naudojimo tendencijas Lietuvoje, jų įtaką įvairioms sritims ir iššūkius, susijusius su duomenų apsauga ir vartotojų elgsena.
1. Kiek žmonių naudojasi socialinėmis medijomis?
2024 m. pradžioje pasaulyje buvo 5,04 milijardo socialinių tinklų vartotojų. Tai reiškia metinį 5,8 proc. augimą.
2020 m. visame pasaulyje socialines medijas naudojo daugiau kaip 3,6 mlrd. žmonių. Šie skaičiai prilygsta ~45% visos žmonių populiacijos. Prognozuojama, kad 2025 m. socialinių medijų vartotojų skaičius pasieks beveik 4 mlrd.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl naudojimasis socialinėmis medijomis vis dar auga yra ta, jog mobilioji įranga nuolat tobulėja, o tai socialines medijas padaro lengviau prieinamomis, nepaisant to, kur tu esi. Mobiliajai įrangai vis labiau tobulėjant, svarbu suprasti, jog vis daugiau žmonių socialines medijas pasiekia mobiliaisiais telefonais.
Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad socialinių tinklų vartotojų skaičiai gali neatspindėti unikalių individų. Todėl tokių klausimų kaip dublikuotos paskyros, socialinių tinklų vartotojų skaičius gali viršyti tuos skaičius, kuriuos pateikiame interneto vartotojams arba net bendram populiacijos skaičiui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Išmokas Vaikui
2. Socialinių tinklų populiarumas Lietuvoje
Komunikacijos ekspertė G. Gulevičiūtė remiasi statistika: "Lietuvoje apie 85 procentus interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šis skaičius tik augs. Apskaičiuota, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas skiria dvi - tris valandas per dieną buvimui socialinėse medijose".
Tačiau dr. M. Kalinauskas pažymi, kad tai nereiškia, jog kiekvieno vartotojo buvimo socialinėje medijoje laikas yra tiesioginis: "Socialinius tinklus dažnas naudoja kaip foną, pavyzdžiui, dirbant ar važiuojant automobiliu, klausantis tinklalaidžių. O šis laikas taip pat patenka į metrikas. Tad valandas, praleidžiamas socialinėje medijoje, reikia suprasti kiek kitaip. Mes nesame taip aktyviai įsitraukę į socialinio tinklo turinį, o didelė dalis daro tai dėl tik įpročio".
Dr. M. Kalinauskas teigia: "Lietuvoje šis tinklas neprigijo, nes mes paprasčiausiai neturime rašto kultūros idėjos. Mus labiau masina vaizdas. Stebima, kad yra tam tikros nacionalinės genezės, kas liečia socialinių tinklų naudojimą. 2014 m. planšetinių kompiuterių savininkų Lietuvoje padaugėjo daugiau nei dvigubai. 2014 m. TNS LT duomenimis, naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. 2014 m. žymiausiai augusią Lietuvos interneto vartotojų dalį sudarė 40-59 metų gyventojai."
„Synopticom“ 2022 m. apklausa rodo, kad vaizdo turinio platformomis naudojasi visos vartotojų amžiaus grupės, skiriasi tik jų pasirinkimas: 18-29 m. respondentai labiau linkę rinktis „Instagram“ (66 proc. vartotojų), o 30 metų ir vyresni - „YouTube“.
3. Laikas praleidžiamas socialinėse medijose
Iš vidutiniškai 3 val. 40 min. per dieną, kurias žmogus praleidžia naudodamasis mobiliuoju telefonu, maždaug pusė šio laiko atitenka socialinių tinklų ar kitoms komunikacijos programėlėms. Žvelgiant per regionus, socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pasiskirsto netolygiai. Daugiausiai laiko socialiniuose tinkluose praleidžia Pietų Amerikos gyventojai (3 val. 29 min.), o mažiausiai - europiečiai (1 val. 53 min).
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaikų dienos centrų projektai
R. Urbonaitė pabrėžia, kad kartais galime net nepajusti, kiek daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, mus įtraukia marketingo pinklės: "Esu tos nuomonės šalininkė, kad socialiniai tinklai nėra apie informavimą, jie dažniausiai yra apie pardavimą. Ir tas pardavimas yra nuo batų iki idėjų, o tai, pavyzdžiui, politiniame lauke reiškia kur kas daugiau. Socialinių tinklų pagrindinė misija yra kažką parduoti. Kai tai supranti, pradedi į socialinių tinklų veikimą žvelgti visiškai kitaip".
4. Populiariausios platformos ir auditorijos ypatumai
„Search Engine Journal“ neseniai pasidalino statistika - per pastaruosius metus prie įvairių socialinių tinklų prisijungė apie 400 milijonų naujų vartotojų visame pasaulyje. Šiandien jų yra virš 4,5 bilijono. Ką augantys skaičiai reiškia verslui? Kokie soc. tinklai populiariausi ir kaip juos sumaniai išnaudoti vystant savo projektą?
Populiariausios platformos tapo e. komercijos proceso sraigtu. Socialiniais tinklais galite didinti tiek prekės / paslaugos, tiek pačios įmonės žinomumą. Auditorija linkusi įsitraukti į pokalbius, diskusijas, dalyvauti konkursuose.
Instagram: Tinkle dominuoja skoningai suderintas vizualinis turinys (nuotraukos, iliustracijos, grafiniai sprendimai, vaizdo įrašai ir pan.). Paprasta šią platformą išnaudoti interaktyviam turiniui, kuris leis geriau pažinti vartotoją, sukurti aktualesnį produktą / paslaugą (klausimai ir atsakymai istorijų (angl. k. stories).
YouTube: Verslui - tai idealus būdas didinti prekės ženklo žinomumą, įsilieti į naujas rinkas. Kurkite unikalų turinį, susijusį su savo preke / paslauga. Vaizdo įrašų formatu veikianti Youtube reklama yra ne tik paveiki, ji pasiekia plačią auditoriją. Tai ypač populiarus vadinamosios Z kartos kanalas. Ir taip, jis taip pat pamažu tampa ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir pardavimus generuojančia grandimi.
Taip pat skaitykite: SAM skyriaus veikla
Snapchat: Kuriate jaunajai auditorijai, kurios amžiaus ribos galėtų būti 13-24 metai? Tuomet Snapchat - kanalas jūsų reklaminei kampanijai ar turinio talpinimui.
Populiariausias šalyje yra "YouTube" kanalas, kuriuo naudojasi daugiau nei 77 proc. visų Lietuvos internautų, tačiau vartotojų įsitraukimas čia yra mažesnis ir dažniausiai jis naudojamas nebendravimo tikslams - muzikos klausymui, videofilmukų talpinimui ir žiūrėjimui. Kasdien "YouTube" aplanko 34 proc.
Į populiariausių socialinių tinklų penketuką patenka ir lietuviški socialiniai tinklai, tačiau jų auditorija jau kelis metus iš eilės stabiliai mažėja. "One.lt" ir "Draugas.lt" naudojasi atitinkamai 21 proc. ir 15 proc. Lietuvos interneto naudotojų. Kasdien šie tinklai sulaukia tik apie 1 proc.
5. Socialinių tinklų įtaka verslui, rinkodarai ir e. komercijai
Efektyvios reklaminės kampanijos - socialinius tinklus reikėtų matyti ne tik kaip vizitinę kortelę, bet ir neatsiejamą skaitmeninės rinkodaros dedamąją. Soc. tinkluose šiandien aktyviai kuriamos prekės ženklo bendruomenės - žmonės, kurie vertina ne tik kokybišką produktą, bet ir įmonės filosofiją.
Kurkite naudingą, su jūsų produktu susijusį turinį, dalinkitės naujienomis, įdomiais savo interneto svetainės tinklaraščio įrašais. Burkite bendruomenę, komunikuokite, skelbkite originalius konkursus ir, žinoma, investuokite į mokamą reklamą.
Kiti - ieško patikimų darbuotojų, partnerių ar investuotojų. Šis tinklas ypač aktualus ieškantiems B2B kontaktų. Tai lyg didelė verslo bendruomenė, kurioje galite kurti savo įmonės bei specialistų įvaizdį, dalintis pasiekimais.
Nors fizinės parduotuvės tebėra lietuvių mėgstamiausia pirkimo vieta, pirkimas per socialinę mediją tampa vis populiaresnis, rodo pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita „Retail Report 2025“. Pirkimas socialiniuose tinkluose reiškia produktų ar paslaugų paiešką ir pirkimą tiesiogiai per socialinių tinklų platformas, neišeinant iš programėlės.
Jauni žmonės, ypač 16-19 metų amžiaus, vis dar yra socialinės komercijos lyderiai - daugiau nei pusė jų reguliariai perka šiuo būdu. Tačiau akivaizdu, kad vyresni vartotojai taip pat priima naujus kanalus. Ambicingi prekybininkai turi investuoti į sprendimus, kurie leistų jiems pasiūlyti sklandžią apsipirkimo patirtį visoms amžiaus grupėms.
6. Socialinių tinklų vaidmuo žiniasklaidoje, informacijos sklaidoje ir psichologinė įtaka
Laidos vedėjas G. Gimžauskas kvietė paanalizuoti tradicinės žiniasklaidos situaciją nūdienos laikais. G. Gulevičiūtės teigimu, naujienų ieškojimų kultūra šiandien yra paremta socialiniais tinklais, tad tradicinė žiniasklaida iš tiesų jau yra įtraukta į socialinį tinklą.
R. Urbonaitė pastebėjo, kad tradicinė žiniasklaida dalį savo transliuojamos informacijos kelia į socialinius tinklus. Tad socialiniai tinklai visą informaciją iš tradicinių tinklų tiesiog perdirba. Stebima, kad jaunoji karta tik per socialinius tinklus seka žiniasklaidos naujienas.
G. Gulevičiūtė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose kuriamas idealus įvaizdis, tačiau statistika byloja, kad jis neigiamai veikia jaunąją kartą. "Jaunų žmonių psichologinė sveikata vis labiau prastėja, ją negatyviai veikia socialiniai tinklai, mobiliųjų telefonų naudojimas. Tarpsta socialinio lyginimosi kultūra, jaunimas negali pasiekti iškeltų standartų", - sakė G. Gulevičiūtė.
Jai pritarė ir dr. M. Kalinauskas, kuris teigė, kad kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau didėja fizinės disforijos rizika, jaunimas jaučiasi nepatenkintas savo kūnu, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo. Pašnekovo teigimu, šiuo metu itin daug savipagalbos tinklalaidžių, kurios atliepia žmonių pasimetimą visuomenėje.
7. Socialiniai burbulai, dezinformacija ir sąmokslo teorijos
G. Gimžauskas prakalbo apie socialinių tinklų burbulus - kiekviena emocija gali sukurti ir pritraukti kitų panašiai mąstančių emocijas. Kodėl kuriasi šie socialiniai burbulai ir kuo jie yra pavojingi?
G. Gulevičiūtė užsiminė, kad socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad jie seka bei renka vartotojų duomenis, analizuoja jų elgseną. Tokiu būdu socialinėje medijoje mes matome turinį, kuris tik patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai gali lemti sumažėjęs kritinį socialinių tinklų vartotojų mąstymą, norėjimą burtis į uždarus socialinius burbulus.
R. Urbonaitės teigimu, socialinių burbulų fenomenas jau nebegąsdina, nes mes ieškome tų, kurie gali patvirtinti mūsų nuomonę. "Mes tiek to trokštame, būtent todėl mums tampa patogūs ir artimi socialiniai rateliai. Tyrimai rodo, kad esame linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau ne vienas nesame nuo to apsaugotas, visi esame pažeidžiami. Liūdna, bet šiuo metu socialinėje erdvėje faktai yra tapę ne itin svarbūs, nes dažnas faktas virsta melagiena", - teigė pašnekovė.
Dr. M. Kalinauskas pastebėjo, kad ne viskas, kas yra sąmokslo teorijos, baigiasi kaip sąmokslo teorijos. "Kuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, koronavirusas prasidėjo nuo Uhano laboratorijos Kinijoje, visi iš jo juokėsi, vadino tai „fake news“. O dabar ši teorija tampa visuotinai priimtina. Apie ją šiandien kalba ir D. Trumpo spaudos atstovai", - teigė pašnekovas.
8. Duomenų rinkimas, apsauga ir privatumo iššūkiai
Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos.
Anot J. Petrauskienės, gali būti renkama informacija apie patiktukus, tam tikrus raktinius žodžius įrašuose, tačiau ne visas žmogaus įrašas. Visgi, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai.
Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti. "Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau - BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (BDAR 5 straipsnis) ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt."
„Google“ ir „Ipsos“ tyrimas dar kartą patvirtino, kad tai, kaip prekės ženklai elgiasi su žmonių privačiais duomenimis, tampa vienu svarbiausių pardavimo kriterijų. Pasak jo, šie duomenys dar kartą signalizuoja, kaip stipriai neigiama patirtis dėl asmens duomenų gali pakenkti pasitikėjimui prekės ženklu: "Svarbiausias kiekvieno prekės ženklo darbas šiandien yra sukurti klientams kontrolės jausmą: kad jie patys gali nustatyti, kaip jūs naudojate jo suteiktus privačius duomenis."
9. Reguliavimas, edukacija ir pozityvūs aspektai
Laidos vedėjas G. Gimžauskas transliacijos metu iškėlė klausimą, ar įmanoma suvaldyti socialinius tinklus, įvesti atsakomybę, tvarką. R. Urbonaitė teigia: "Kuriantys algoritmus mus pažįsta kartais net geriau nei mes patys savęs, nes jie itin atidžiai analizuoja mūsų elgseną. Jie daug ką daro, turi galingus instrumentus. Europa, ko gero, dar laikysis kiek galėdama, bandydama įvesti socialinių tinklų, dirbtinio intelekto reguliavimo mechanizmus. Tačiau visai sudrausminti to yra neįmanoma".
Dr. M. Kalinauskas teigimu, tiesai patinka skaidrumas. Informacija, kuri yra paremta faktais, įprastai savo auditoriją randa. Dažniausiai tokia auditorija pasižymi kritiniu mąstymu. "Aš nesu labai griežtų reguliavimo normų šalininkas. Žmonės nėra tokie kvaili, jie pasirenka, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tačiau tam tikrų priežiūros mechanizmų, žinoma, reikia. Na, o ... pašnekovo teigimu, turi sustiprėti kritinio lavinimo ugdymas, ypač žiniasklaidos atstovų."
G. Gulevičiūtė išskiria, kad socialinės medijos nėra kupinos vien tik negatyvumo. Ji išskiria, kad socialinėse medijose vartotojai gali komunikuoti, bendravimas internetu padeda žmonėms nesijausti vienišais, taip pat socialiniai tinklai padeda plėsti profesines pažintis. R. Urbonaitė pabrėžia, kad socialinėse medijose galima apsikeisti nuomonėmis, o tai gali generuoti tam tikras idėjas įvairiose grupėse. Medijos padeda įgyti ir bendraminčių ratą.
"Visų pirma, turinio prieinamumas. Dabar yra daug didesnė jo pasiūla, nei prieš, pavyzdžiui, dvidešimt metų. Antra, saviraiškos būdas. Prisiminkite, kaip tai buvo veiksminga karinio konflikto Ukrainoje atveju. Žurnalistai tiesiog iš „YouTube“ platformos transliavo prasidėjusio karo naujienas iš Kijevo ar miesto prieigų. Kaip saviraiškos platforma socialiniai tinklai iš tiesų yra puikūs. Mes niekada savo civilizacinėje raidoje neturėjome tokio galingo mechanizmo. Problema tik ta, kad mes patys vis dar esame embriono stadijoje ir žaisdami su socialinėmis medijomis kartais nusideginame pirštus", - teigė M. Kalinauskas.
10. Motyvacija ir naudojimo priežastys
Žemiau pateikta lentelė suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kodėl žmonės šiandien naudojasi socialiniais tinklais, tačiau reikia prisiminti, kad šios motyvacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir platformos.
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Bendravimas su artimaisiais ir draugais | Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastis išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais (47 proc.). |
| Naujienų, įvykių ir žinių kanalas | Trečdaliui respondentų (33 proc.) tai yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas. |
| Politika ir pasauliniai įvykiai | Socialiniuose tinkluose daugiausia domėtasi politika ir pasauliniais įvykiais (42 proc.). |
| Informacija apie Rusijos karą Ukrainoje | Antroje vietoje - informacija apie Rusijos karą Ukrainoje, ja domėjosi 37 proc. respondentų. |
11. Tendencijos ir rekomendacijos verslams bei vartotojams
Naudojantis socialinių medijų rinkodara tampa vis lengviau pasiekti savo tikslinę auditoriją, tad šiai sričiai verta skirti vis daugiau dėmesio. Investicijos į rinkodaros technologijas auga visame pasaulyje: jų naudojimas per metus paaugo nuo 26 proc. iki 74 proc.
Pasak „APG Media“ vadovo, įdomu ir tai, kad tyrimas atskleidė, jog nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos, skaitmeninės rinkodaros biudžetai nesiliauja augę: "Vis dėlto į šiuos biudžetus patenka ir investicijos į žmogiškuosius išteklius: norint užtikrinti, kad pinigai, skiriami rinkodaros technologijoms, grįžtų ir atsipirktų, investuoti būtina ir į žmones, kurie geba jas pasikinkyti geriausiems rezultatams gauti".
Susiduriant su privatumo iššūkiais ir dezinformacija, svarbu stiprinti kritinį mąstymą, skaidrumą ir atsakingą duomenų tvarkymą. Dr. M. Kalinauskas teigia, kad tiesai patinka skaidrumas, o informacija, paremta faktais, įprastai savo auditoriją randa.
Susipažinimas su socialinių medijų statistika gali pasitarnauti, formuojant jūsų socialinių medijų rinkodaros planą. Socialiniai tinklai yra visur, jie neišvengiama bei galinga jėga. Ateinančiais metais skirkite dar daugiau dėmesio kuriant turinį, pritaikytą mobiliesiems įrenginiams ir skatinančiam tikrą vartotojų įsitraukimą.
tags: #socmin #socialine #statistika