Psichikos negalia - tai psichikos, mąstymo, elgsenos, jausmų sutrikimas. Tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti.
Psichikos sveikatos sutrikimai žymi laiko tarpą, kai pasikeičia mūsų mąstymas, emocijos ir elgesys, sutrinka gebėjimas atlikti įprastas užduotis, patiriama emocinė kančia. Psichiatrinės diagnozės, pavyzdžiui, depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija ir kiti, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus. Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
Kam pripažįstama psichikos (psichosocialinė) negalia
Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Tai reiškia, kad ne visi kamuojami psichikos sutrikimų turės ir psichosocialinę negalią. Būtent ši negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos laipsnis ilgainiui gali kisti. Psichosocialinės negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės: tai susiję ir su paveldimumu, ir su nepalankiomis aplinkos sąlygomis.
Psichikos sutrikimų pasaulyje daugėja. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl psichikos sveikatos teigiama, kad psichikos sveikatos problemos Europoje plačiai paplitusios. Bent vienas iš keturių asmenų su jomis susiduria nors kartą gyvenime, o netiesiogiai - dar daugiau žmonių. Ligos eiga ir jos pasekmės priklauso ir nuo laiku suteiktos tinkamos pagalbos. Deja, žmonės dažnai bijo kreiptis į medikus, baimindamiesi išgirsti stigmatizuojančią diagnozę.
Skirtumai tarp proto (intelekto) negalios ir psichikos (psichosocialinės) negalios
Pagrindinis skirtumas tarp proto ir psichikos negalių yra jų kilmė ir pobūdis. Protinė negalia yra įgimtas arba anksti įgytas intelekto deficitas, o psichikos negalia yra psichikos, mąstymo, elgsenos, jausmų sutrikimas. Intelekto sutrikimą turinčių asmenų mąstymas ir elgesys šiek tiek skiriasi nuo laikomo įprastu, jiems sunkiau išmokti naujų dalykų, sunkiau prisitaikyti prie visuomenės ir aplinkos. Derėtų pabrėžti, kad turinčiųjų šią negalią gydyti nereikia.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Esminis skirtumas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti. Intelekto negalia dažniausiai įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, o psichosocialinė negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje.
Proto negalios apibrėžimas ir lygiai
Proto negalė apibrėžiama kaip žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Protinė negalia nekinta visą gyvenimą. Šio sutrikimo priežastys gali būti įvairios: įgimta negalia pasireiškia gimimo metu ir gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu. Tai ir paveldimumas, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, infekcijos, smegenų pažeidimai, galvos traumos, deguonies trūkumas vaisiui nėštumo ar gimimo metu, taip pat būsimos motinos piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
Proto negalios lygiai:
- Lengvas PA: Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą.
- Vidutinis PA: Suaugę asmenys su vidutiniu PA paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti.
- Sunkus ir gilus PA: Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti.
Specifinės būklės: Dauno sindromas ir autizmas
Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai - apkūnus kūnas, nedidelė galva; trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra labai mieli ir šilti, tą šilumą jie nori skleisti kitiems, linkę liestis, apkabinti, bučiuoti ir bandyti būti arčiau kito žmogaus. Svarbu, kaip jūs į tai reaguosite. Neišsigąskite - jiems tai yra natūralus elgesys.
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Diagnozė, gydymas ir pagalba
Jei gydymas pradedamas laiku, daugelis psichikos ligų išgydomos. Net ir tie žmonės, kuriems pripažįstama negalia, pritaikius tinkamus vaistus gali gyventi visavertį gyvenimą. Psichikos ligų gydymo efektyvumas siekia 60-80 proc.
Psichosocialinė negalia gydoma derinant vaistus, psichoterapiją arba socialinę paramą. Laiku suteikta pagalba labai svarbi ir turintiesiems intelekto sutrikimų. Asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, protiniai gebėjimai žemesnio lygio, sutrikę jų pažinimo, kalbos įgūdžiai, motorika ir socialiniai gebėjimai. Tačiau visa tai įmanoma išsiugdyti. Šie žmonės gali išmokti rašyti, skaičiuoti, įgyti amatą ar profesiją, o padedami - sėkmingai dirbti ir gyventi savarankiškai.
Be abejo, ne visada pavyksta išvengti gydymo ligoninėse, tačiau būtina stengtis, kad žmonės jose išbūtų kuo trumpiau. Labai svarbu sukurti kuo daugiau bendruomeninių paslaugų. Deja, Centrinėje ir Rytų Europoje tokių paslaugų kol kas labai trūksta, todėl nenuostabu, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės dažnai pasmerkiami ilgalaikei hospitalizacijai arba apgyvendinami stacionariose socialinės globos įstaigose.
Pagalba šeimai ir artimiesiems
Dažnai psichinės žmogaus negalios diagnozavimas jo šeimai tampa dideliu iššūkiu, nes artimieji nežino, kaip jam pagelbėti. Šeimos tarpusavio santykiuose psichinė negalia iš tiesų sukelia daug įtampos. Artimas žmogus atrodo savyje užsisklendęs ar priešiškai nusiteikęs, jo reakcijos keistos, keista ir nenormalu atrodo viskas - judesiai, kalba, mąstymas... Tai lyg kitas žmogus, svetimas, nesuprantamas ir bauginantis.
„Mes tarsi norime, - pasakoja psichologė, - psichinę negalią turintį giminaitį sugrąžinti į savo pasaulį ir parodome tai reikalaudami, kad jis stengtųsi būti toks kaip mes. Sunkiausia yra suprasti ligos iškreiptą pasaulį, o jo nesuvokimas formuoja tam tikrą vakuumą tarp negalią turinčio asmens ir jo artimųjų. Tikslinga būtų ne padėti jam sugrįžti į mūsų pasaulį, o patiems nueiti į jo pasaulį.”
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
N.Matiukienė siūlo vienintelį šiomis aplinkybėmis veiksmingą būdą sugrąžinti vidinę ramybę psichinės negalios ligonio artimiesiems, o kartu ir šitaip palengvinti gyvenimą jam pačiam - tai tiesiog priimti jį kartu su visais trūkumais. Jos praktika su pacientais parodė, kad tai visiškai įgyvendinama bei kiekvienam pasiekiama, nors atrodo ir pakankamai sudėtinga. O pasiekiama per reikalavimų, keliamų negalią turinčiam žmogui, sumažinimą.
„Pažįstu vieną šeimą, - pasakoja N.Matiukienė, - kurioje gyveno demencija serganti senutė. Su ja artimiesiems išties buvo nelengva. Dukra nuolat pyko, priekaištavo, nervinosi ir labai kentėjo dėl mamos ligos, nes sunku buvo matyti vis labiau neįgalią mamą. Tačiau anūkas pradėjo kalbėti tos močiutės kalba ir bendraudavo su ja jos savitame pasaulyje to pasaulio kategorijomis, pavyzdžiui, „apie atominį lapušeką“.
Užklupus artimojo ligai ir artimiesiems dar nesuvokus savo naujojo vaidmens joje, kyla rizika pernelyg save išvarginti ir sugadinti tarpusavio santykius, tad jiems dažnai praverčia pagalba. Ypač padeda terapinės grupės, kurios teikia dar daugiau palaikymo psichikos negalią turinčių žmonių artimiesiems.
Diskriminacija, stereotipai ir integracija
Nors šių negalių negalima sutapatinti, tačiau jos turi ir bendrą vardiklį: abiejų atstovai bene labiausiai stigmatizuojami. Visuomenės apklausos rodo, kad šalia jų nenorima gyventi, su jais nenorima dirbti vienoje darbovietėje. Tiek turintieji psichosocialinę negalią, tiek intelekto sutrikimų, patiria kliūčių švietimo, įsidarbinimo srityse, jiems sunkiau sukurti šeimą.
Įvairūs stereotipai apie protinę negalią turinčius žmones yra viena iš kliūčių siekiant darnios jų integracijos į visuomenę. Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad agresyvumas - esminis ir neatsiejamas protinę negalią turinčių bruožas. Tačiau agresija tikrai nėra būdinga visiems turintiems protinę negalią. Teigti, kad protinę negalią turintieji nieko nesupranta - klaidinga.
Visi sveiki, sergantys, protinę, psichinę negalią turintys žmonės yra lygūs. Nors kai kuriems iš jų reikia papildomos priežiūros, visiems asmenims turi būti ori vieta visuomenėje, tik reikia ją atrasti. Asmenys su psichosocialine negalia gali turėti aukštą intelektą, būti įgiję gerą išsilavinimą, o negalią patyrę tik vėliau gyvenime.
„Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų, sukeliančių intelekto ar psichosocialines negalias, nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją - požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos ypatingai keičiasi, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje,” - pažymi psichiatrė Vilija Navickienė.
Kaip pagerinti padėtį: paslaugos, informacija ir psichoedukacija
Svarbu, kad paslaugos būtų teikiamos bendruomenėje, kad šie žmonės galėtų gyventi tarp mūsų visų. Tinkamos ir profesionalios paslaugos gali labai pagerinti šių žmonių galimybes, padidinti jų pasitikėjimą savimi ir sudaryti sąlygas gyventi savarankiškai. Šiai asmenų grupei labai svarbi ir tinkama informacija. Ji turi būti nesunkiai prieinama, pateikta suprantamai.
Žmonėms su psichosocialine negalia turėtų būti sudarytos galimybės patiems pasirinkti, kokias paslaugas ir kokioje įstaigoje jie norėtų gauti. Priimdami sprendimą, jie privalo turėti visą informaciją apie savo ligos diagnozę, gydymą, alternatyvas ir visas galimas paslaugas. Profesionalai turėtų išklausyti jų nuomonę, kartu sudaryti gydymo planą, kuris atitiktų asmens poreikius. Negalia neturėtų apriboti žmogaus galimybės rinktis tai, kas jam geriausia.
Manoma, kad pirmiausia turėtų daugėti informacijos šia tema, kad būtų organizuojami ar lengviau prieinami įvairūs mokymai tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan. „Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, darbinėje, tokių žmonių integracija progresuoja lėtai, tačiau dabar yra įvairių galimybių ir naujovių, kurios padeda integruotis ir darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu mums trūksta informacijos apie šiuos sutrikimus, reikia jos ieškoti, arba pradėti vykdyti specialius psichoedukacijos mokymus visoje šalyje,” - reziumuoja V. Navickienė.
| Aspektas | Proto (intelekto) negalia | Psichosocialinė (psichikos) negalia |
|---|---|---|
| Kilmė | Dažniausiai įgimta arba ankstyva (pirmi 3 metai) | Gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje |
| Eiga | Dažniausiai nuolatinė, stabiliai išlieka | Gali kisti: pagerėjimai ir pablogėjimai, atkryčiai |
| Pagrindiniai sunkumai | Mokymosi, kalbos, socialiniai, motorikos sutrikimai | Emocijų, mąstymo, suvokimo ir kasdienių veiklų sutrikimai |
| Gydymas | Švietimas, specialus ugdymas, pagalba, retai medikamentai | Medaikamentai, psichoterapija, socialinė parama |
Kaip elgtis su žmogumi, turinčiu psichosocialinę negalią
Ilgą laiką psichikos sveikata visuomenėje buvo tema, kuria nekalbama. Šiandien vis dar populiarūs įvairūs klaidinantys mitai. Suteikite aiškumą. Labai svarbu, kad nurodytumėte, kas esate ir kaip galite padėti. Galbūt teks tai pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais. Suteikite emocinę paramą. Bet kuri moteris, išgyvenusi sistemingą kontrolę ir smurtą, patiria psichologinių sunkumų, stiprių emocijų - baimę, pyktį, gėdą, kaltę ir t. t.
Kalbantis su moterimis su psichosocialine negalia, prieš aiškinantis detales ir organizuojant pagalbą, suteikite emocinę paramą. Ji sklandžiam pagalbos teikimui yra ypač svarbi. Tam tiks aktyvaus klausymo įgūdžiai, patvirtinimai, kad visos emocijos ir reakcijos yra suprantamos. Neskubinkite. Informacijos rinkimas prieš suteikiant moteriai su psichosocialine negalia pagalbą gali užtrukti ilgiau. Siekiant įgyti pasitikėjimą gali prireikti daugiau pastangų, moters pasakojimas gali būti mažiau rišlus, perprasti situaciją gali būti sunkiau. Pasitelkite psichikos sveikatos specialistus.
Kodėl svarbu keisti požiūrį ir mažinti stigma
Nors stigma ir mažėja, vis dar baiminamės žmonių su intelekto ar psichikos sutrikimais. „Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų, sukeliančių intelekto ar psichosocialines negalias, nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją - požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos ypatingai keičiasi, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje.
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas suvokimas, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat siekiama keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę.
tags: #psichikos #negalia #apibrezimas