Europos Komisija (EK) paskelbė pirmąją Europos Sąjungos kovos su skurdu strategiją ir socialinį planą, kuriuo siekiama iki 2050 metų Bendrijoje visiškai panaikinti skurdą bei užtikrinti žmonių su negalia teises. Dokumete numatytas tarpinis tikslas - iki 2030 metų skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų skaičių ES sumažinti bent 15 mln. Strategija akcentuoja būtinybę spręsti būsto krizę, prisidėti prie integracijos į sparčiai kintančią darbo rinką ir kovoti su skurdu, kuris šiuo metu paveikia kas penktą europietį ir kas ketvirtą vaiką.
Kodėl reikia šio plano ir ką jis siekia sparčiau įgyvendinti
„Skurdas ir atskirtis yra iššūkiai, kuriuos galime ir privalome įveikti. Šiandien pateikiame skurdo prevencijos ir mažinimo strategiją. Imamės ryžtingų veiksmų - stipriname vaiko garantijų sistemą, benamystės prevenciją ir visapusišką asmenų su negalia įtrauktį. Orumas, galimybės ir lygybė. Tai yra pagrindinės mūsų kuriamos Europos vertybės“, - sakyta EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.
Strategijoje išskiriami trys neatidėliotini uždaviniai: būsto krizės sprendimas, pagalba integruojantis į sparčiai kintančią darbo rinką ir kovos su skurdu didinimas. Pasak naujausių duomenų, pragyvenimo išlaidos išlieka pagrindinis europiečių rūpestis, todėl planas siekia padidinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti prieigą prie kokybiškų paslaugų visoms grupėms.
Tikslai iki 2030 ir 2050 metų
Planui 2030 metais keliamas tarpinis tikslas - sumažinti riziką patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį bent 15 mln. asmenų. Ilgalaikis tikslas - iki 2050 metų ES visiškai panaikinti skurdą ir užtikrinti žmonėms su negalia lygiavertę teisę dalyvauti visuomenėje. Ši nuostata atspindi įsipareigojimą pakeisti ne tik socialinį saugumą, bet ir galimybių pasiekiamumą, ypač kalbant apie aukštą kokybę socialinių paslaugų, švietimo ir užimtumo sektoriuose.
Pagrindinės sritys ir priemonės
EK identifikuoja tris prioritetines kryptis:
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
- Būsto krizės įveikimas: didelis dėmesys skiriamas prieinamam ir kokybiškam būstui, siekiant mažinti benamystę ir užtikrinti stabilias gyvenimo sąlygas;
- Darbo rinkos įtrauktis: skatinama įtrauki į darbo rinką, užtikrinant kokybiškas ir sąžiningas darbo vietas, kovojant su netikromis darbo sąlygomis ir mokesčių slėpimu;
- Socialinė apsauga ir paslaugos: sustiprinta socialinė apsauga, kokybiškos paslaugos (švietimas, sveikatos priežiūra, būsto paslaugos, ilgalaikė priežiūra) ir didesnė socialinių inovacijų parama.
Nors daug dėmesio skiriama ekonominės sanglaudos užtikrinimui, taip pat pabrėžiama būtinybė:
- stiprinti socialinę įtrauktį visose teisės aktų srityse,
- naudotis ES fondais socialinei įtraukčiai remti,
- plėtoti partnerystes su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, įmonėmis ir pilietine visuomene,
- kurti kovos su skurdu koaliciją ir diegti socialines inovacijas.
Socialinis partnerystės ir valstybių narių vaidmuo
EK planuoja konsultuotis su socialiniais partneriais dėl galimos naujos teisinės priemonės iš darbo rinkos išstumtiems asmenims integruoti. Taip pat numatyta sustiprinti vyresnio amžiaus žmonių pensijų sistemas ir užtikrinti tarpinę bei nuolatinę koordinaciją tarp nacionalinių, regioninių ir vietos valdžių, įmonių ir pilietinės visuomenės.
Nacionaliniu lygiu atkreiptinas dėmesys į vaikų skurdą, prieinamą būstą, energijos kainų apsiribojimą bei socialinio saugumo tinklą. EESRK nuomonė pabrėžia holistinį požiūrį į kovą su skurdu ir skatina didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei socialinę apsaugą, kuri užtikrina žmogaus teises ir stabilų gyvenimą.
Ko laukiama iš ES institucijų ir valstybių narių
Planas ragina laikytis nuoseklumo tarp ES lygmens politikos ir nacionalinių realijų, skatinti įtraukiąją darbo rinką, tolygų pajamų pasiskirstymą ir stiprinti socialines paslaugas. Taip pat akcentuojama būtinybė įvertinti taupymo priemonių socialinį poveikį ir užtikrinti socialinį poveikio vertinimą, kad griežto taupymo laikais skurdo rizika nepadidėtų.
EESRK pabrėžia, kad įtrauktinimas į teisės aktus ir nuolatinis dialogas su NVO, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene yra esminis elementas siekiant pažangos. Taip pat siūloma didinti finansavimą vargingoms bendruomenėms, investuoti į kokybiškas darbo vietas ir būsto prieinamumą, kurių dėka galėtų būti pasiekta reali skurdo mažinimo nauda.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Aprašymas apie bendrą situaciją Lietuvoje
Lietuvoje skurdo rizikos riba gyvena apie 653 tūkst. žmonių, o būsto prieinamumas ir pragyvenimo išlaidos išlieka svarbiausiais iššūkiais. Strategijoje pabrėžiama būtinybė kurti nacionalinius skurdo mažinimo dokumentus, įtraukti skurstančius žmones į sprendimų priėmimą ir skirti dėmesio vaikų ir motinų situacijai, būsto prieinamumui bei socialinių paslaugų prieinamumui. Lietuvoje įgyvendinant ES rekomendacijas buvo akcentuojamas Būsto pasiekiamumas, socialinė įtrauktis ir kokybiškas darbas kaip pagrindiniai veiksniai gerinant gyventojų gerovę.
Duomenų ir institucijų lygmenys
Sąsajos su Europos semestru ir Ramsčio principų įgyvendinimu užtikrina nuolatinį vertinimą ir stebėseną. Socialinių rodiklių suvestinė ir atvirasis koordinavimo metodas (AKM) socialinėje srityje padeda matuoti pažangą bei koordinuoti politiką tarp ES ir valstybių narių. Taip pat planas įtraukia socialines inovacijas, kurios gali būti taikomos tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu, skatindamos sąžiningą pajamų pasiskirstymą ir geresnes paslaugas žmonėms, patiriantiems skurdą.
ES kova su skurdu ir socialine atskirtimi
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai