Psichiatrijos ir psichosocialinės reabilitacijos procesas yra sudėtingas ir daugiapakopis, kuriame diagnostikos etapas lemia tolimesnę gydymo ir reabilitacijos kryptį. Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu, siekiant sumažinti ligos komplikacijų riziką, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą. Jei po pirmojo reabilitacijos etapo biopsichosocialinės funkcijos tebėra sutrikusios, gydantysis gydytojas sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinio gydymo etapas, pasikonsultavęs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.
Antrasis etapas - specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos specializuotuose stacionariniuose reabilitacijos skyriuose, kurie veikia daugiaprofilinėse ligoninėse, reabilitacijos ligoninėse, sanatorijose. Stacionarinė reabilitacija skiriama ligoniams po labai sunkių ligų ir traumų. Trečiasis etapas - ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-25 proc. iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumas, ir palaikomoji reabilitacija namuose skiriama po antrąjį medicininės reabilitacijos etapą baigusių pacientų.
Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas pacientams, kurių biopsichosocialinės funkcijos sutrikusios ūminio ligos periode, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir skatinti tolesnį atsigavimą. Jei po šio etapo reikia tęsti reabilitaciją, gydantis gydytojas suformuoja tolesnį individualų planą, kartu su specialistų komanda įvertinamas paciento poreikis stacionarine ar ambulatorinėje priežiūroje.
Kas yra psichosocialinė reabilitacija
Psichosocialinė reabilitacija - tai kompleksinė pagalba žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sutrikimais ar jų pasekmėmis. Jos tikslas - atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir palaipsniui sugrįžti į socialinį gyvenimą. Ši paslauga ypač svarbi tiems, kurie po ligos paūmėjimo ar krizės susiduria su sunkumais darbe, moksluose, bendravime ar rūpinantis savimi.
Apie šios reabilitacijos svarbą, iššūkius bei pacientų patiriamus pokyčius pasakoja Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Rasa Dumbliauskienė. Dažnai didžiausias iššūkis šiame procese yra ne gebėjimų trūkumas, o motyvacija juos atkurti. Itin svarbus yra nuoseklus palaikymas: kai pacientui stinga noro, ieškome būdų jį palaikyti, paskatinti ir parodyti, kad net maži žingsniai turi prasmę.
Taip pat skaitykite: Metodai smurtui valdyti psichiatrijos ligoninėse
Individualus planas ir komandinis darbas
Reabilitacija pradedama nuo individualaus paciento poreikių įvertinimo, pagal kurį sudaromas personalizuotas planas. Jis apima psichologo konsultacijas, socialinių įgūdžių lavinimą, gebėjimų stiprinimą, užimtumo skatinimą bei artimųjų įtraukimą. Su pacientu dirba skirtingų sričių specialistų komanda, padedanti atkurti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. „Sergant psichikos ligomis dažnai sumažėja darbingumas, todėl užduotys pritaikomos pagal žmogaus galimybes, amžių ir turimus įgūdžius“, - pažymi gydytoja. Individualus pritaikymas padeda išvengti nusivylimo ir leidžia pasiekti tvaresnį progresą.
Lengvesnis sugrįžimas į įprastą gyvenimą
Psichosocialinė reabilitacija tampa svarbia jungtimi tarp aktyvaus gydymo ir sugrįžimo į kasdienį gyvenimą - laikotarpiu, kai palaipsniui stiprėja tiek psichologinė būsena, tiek savarankiškumas. „Po reabilitacijos pacientai dažniausiai jaučiasi tvirčiau - įgyja naujų įgūdžių, tampa savarankiškesni, drąsiau planuoja ateitį“, - sako gydytoja. Kasdienybėje matomi pokyčiai: pacientai aktyviau rūpinasi sveikata, laikosi gydymo plano, domisi nemedikamentinės pagalbos galimybėmis, atkuria socialinius ryšius.
Pirmieji žingsniai reabilitacijoje
Pacientas, turėdamas gydančio gydytojo siuntimą, po aktyvaus gydymo etapo planine tvarka atvyksta į reabilitacijos skyrių. Čia jis supažindinamas su aplinka, dienotvarke ir komanda, o kartu sudaromas individualus reabilitacijos planas. „Labai svarbu, kad žmogus nuo pat pradžių jaustųsi saugiai ir suprastų, kas jo laukia“, - pabrėžia R. Dumbliauskienė. Aiški struktūra ir dienotvarkė padeda sumažinti įtampą ir lengviau įsitraukti į procesą.
Kodėl psichosocialinė reabilitacija yra būtina gydymo dalis
Šiuolaikinėje medicinoje psichikos sveikata grindžiama biopsichosocialiniu modeliu, apimančiu biologinį gydymą, psichologinę pagalbą ir socialinių įgūdžių atkūrimą. Būtent šią grandį užtikrina psichosocialinė reabilitacija. „Be šio etapo gydymas nebūtų visapusiškas - vien vaistai ar psichoterapija nepadeda visiškai sugrįžti į kasdieninį gyvenimą“, - pabrėžia gydytoja. Itin svarbu atkurti praktinius įgūdžius - gebėjimą veikti, planuoti ir palaikyti socialinius ryšius.
Paslaugos regione ir prieinamumas
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje veikiantis psichosocialinės reabilitacijos skyrius teikia antrinės stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugas - tai tęstinis gydymo etapas po aktyvaus stacionarinio gydymo. Pirminė reabilitacija taikoma pacientams, gydomiems psichiatriniuose skyriuose. Tai vienintelis toks skyrius Kauno regione, aptarnaujantis pacientus nuo Lazdijų iki Raseinių. Į jį siunčiami tiek Kauno, tiek kitų gydymo įstaigų pacientai po stacionarinio gydymo etapo. Paslauga pacientams yra nemokama - ji kompensuojama teritorinių ligonių kasų ir gali būti skiriama kartą per metus.
Taip pat skaitykite: Ekspertizės atlikimo tvarkos apžvalga
Artimųjų vaidmuo ir stabilumas po ligos
Reabilitacija nėra trumpas etapas - tai ilgesnio sveikimo proceso dalis, reikalaujanti kantrybės ir palaikymo. „Artimųjų įsitraukimas dažnai tampa svarbia sveikimo dalimi, padedančia pacientui išlaikyti pasiektus pokyčius ir tęsti sveikimo kelią“, - sako gydytoja psichologė-psichoterapeutė. Stabilumo atkūrimas po ligos - tai ne tik asmeninės savybėms, bet ir socialiniams ryšiams skirta darbo sritis, kurioje stiprėja savarankiškumas, vidinė pusiausvyra ir gyvenimo stabilumas.
Galutinis diagnostikos ir gydymo kelias
Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu.
Jei po pirmojo etapo biopsichosocialinės funkcijos tebėra sutrikusios, sprendžiama dėl tolimesnės reabilitacijos reikalingumo.
Antrasis etapas - stacionarinė reabilitacija daugiaprofilinėse įstaigose.
Trečiasis etapas - ambulatorinė reabilitacija, su galimybe įtraukti artimuosius į gydymo procesą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas psichiatrinėje priežiūroje
Biopsichosocialinis modelis: apibrėžimas ir pavyzdžiai (paprastas paaiškinimas)
Pagrindiniai gydymo metodai reabilitacijoje
- Kineziterapija - gydymas judesiu, atstatantis judamojo aparato funkcijas ir kraujotaką.
- Masažas - gydomasis kūno dirginimas, didinantis audinių paslankumą ir raumenų tonuso reguliavimą.
- Ergoterapija - funkcinių galimybių atstatymas ir jų kompensavimas.
- Fizioterapija - dirbtiniai fiziniai veiksniai (ultragarsas, magnetinis laukas, lazeris ir kt.) stiprina gydymo efektą.
- Elektrinės gydymo formos - galvanizacija, impulsinė srovė, elektrostimuliacija (ES), TENS, diadinamoterapija, amplipulsterapija, darsonvalizacija, magneto terapija.
- Kompresiniai ir limfodrenažiniai metodai - limfodrenažas ir presoterapija gerina kraujotaką ir limfos srautą.
- Fototerapija - šviesos terapija Bioptron prietaisu.
Skyrius įkurtas 2013 m. birželio 1 d., turėjo 13 lovų stacionariniam gydymui ir 25 vietas dienos stacionare. 2019 m. spalio 1 d. budintis gydytojas psichiatras atlieka pirminę asmens apžiūrą ir nustato tolesnį gydymo poreikį. Budintis personalas konsultuoja 24 valandas per parą, teikia stacionarines, dienos stacionaro ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Antrinio lygio psichiatro konsultacijos ir mokamos paslaugos yra papildomos galimybės, numatytos įstaigos informacijoje.
tags: #psichiatrijos #ir #reabilitacijos #procesas #diagnostikos #etapas