Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siūlytus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, apskaičiuojama procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Subsidija darbo užmokesčiui negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Kam reikalingas įdarbinimas subsidijuojant?
Remiant darbuotojų įdarbinimą, darbdaviams, įdarbinusiems tarnybos siūlytus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, t. y. jie atgauna dalį darbuotojui mokamo atlyginimo. Taigi įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų. O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką.
Kas gali dalyvauti priemonėje?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymių, numatytų Užimtumo įstatyme. Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.
Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pvz.: jie negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami, bankrutuojantys ir kt. „Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus“, - komentavo atstovė.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti paramą per Užimtumo tarnybą
Subsidijos dydžiai ir mokėjimo terminai
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai kalbama apie subsidijas darbo užmokesčiui prastovos laikotarpiu. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo trukmė priklauso nuo įdarbinto asmens kategorijos ir gali būti: iki 6 mėnesių, iki 36 mėnesių arba neterminuotai per visą darbo laikotarpį, priklausomai nuo to, kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis. Subsidijos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. arba neterminuotai, priklausomai nuo to, kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis.
Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminai: iki 6 mėnesių, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 3-9 punktuose, arba su asmenimis, nurodytais 25 straipsnio 13 punkte; iki 36 mėnesių, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais 25 straipsnio 2 punkte, arba 25 straipsnio 12 punkte; neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu įdarbinami asmenys, nurodyti 25 straipsnio 1 punkte.
Konkretūs procentai pagal asmenų kategorijas
- 75 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai neterminuotai įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas iki 25 proc. dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, turinčius teisę gauti laikinąją apsaugą iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo.
- 60 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 36 mėn. įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis.
- 50 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 6 mėn. įdarbina: bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis; nekvalifikuotus bedarbius; bedarbius be pripažintos neformaliai įgytos kompetencijos; ilgalaikius bedarbius iki 25 metų (nedarbo trukmė >6 mėn.) ir nuo 25 metų (nedarbo trukmė >12 mėn.); vyresnius kaip 45 metų bedarbius; asmenis su papildomomis garantijomis pagal Ignalinos AE įstatymą; bedarbius iki 29 metų; pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedančius bedarbius; nėščias moteris, vaiko motinas, tėvus, globėjus, rūpintojus bei asmenis, prižiūrinčius šeimos narius su negalia; grįžusius iš laisvės atėmimo vietų; priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusius reabilitacijos programas.
Subsidijos už prastovos laiką
Darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims prastovos metu, subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis.
Subsidijos dydis už prastovos laiką keičiamas Užimtumo įstatyme: procentas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbo sutartyje iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas, darbdavio pasirinkimu sudaro: 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA) arba 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1 MMA).
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Atsakomybė už pažeidimus ir viešumas
Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas prastovos metu, darbdavys privalo grąžinti visą iki pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą subsidijos sumą. Be to, toks darbdavys dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti subsidijos mokėjimą priėmimo dienos.
Informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija, skaičių, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Taip pat skelbiama informacija apie subsidijos mokėjimo nutraukimą.
Reikalavimai darbdaviams ir sąlygos prieš kreipiantis
Darbdaviai turi teisę gauti subsidiją, jeigu: jie dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino darbuotojams paskelbė prastovą ir taip išlaiko darbo vietas; jiems nėra iškelta bankroto byla ir nėra likviduojami; vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 str. nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos už nelegalų darbą arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus paskirtą administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą; nėra biudžetinė įstaiga.
Prieš kreipiantis dėl subsidijų, darbdaviai privalo informuoti darbuotojus, dėl kurių bus prašoma subsidijos darbo užmokesčiui, apie asmens duomenų tvarkymą ir apie tai, kad baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, jų registracija Užimtumo tarnyboje bus nutraukta. Jie taip pat turi teisę susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti jų ištaisymo.
Kaip gauti subsidiją: dokumentai ir terminai
Kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota įmonės buveinė, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba siunčiant paštu. Nepasirašyti arba netinkamai pasirašyti dokumentai bus grąžinami juos pateikusiam darbdaviui tikslinti ir nagrinėjami tik pasirašyti tinkamai (paprastu arba elektroniniu parašu).
Taip pat skaitykite: Privatumo apsauga socialiniuose tinkluose
Kreipiantis dėl subsidijos už kovo mėnesį dokumentai turi būti pateikti iki balandžio pabaigos: pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti (tik kreipiantis pirmą kartą), prašymas išmokėti subsidiją (kiekvieną kartą) ir dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopija (kiekvieną kartą). Kreipiantis dėl subsidijos už vėlesnius mėnesius dokumentus reikės pateikti iki kito mėnesio 15 dienos.
Pasekmės darbuotojams, išeinantiems iš darbo subsidijos laikotarpiu
Aptardama konkretų atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos.
Jeigu įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda yra netaikoma. Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos.
Jeigu darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė. Paklausus, ar darbuotojas galėtų susitarti su darbdaviu, kad jis jį atleistų per bandomąjį laikotarpį ir darbuotojas neprarastų bedarbio statuso, pašnekovė atsakė, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimai yra jų reikalas.
Darbdavio teisės ir apribojimai po atleidimo
Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją. Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.
Efektyvumas, statistika ir iššūkiai
Lietuva, siekdama skatinti užimtumą ir remti darbdavius, įdarbinančius tam tikras asmenų grupes, taiko darbuotojų įdarbinimo subsidijavimo sistemą. Ši sistema apima įvairias sąlygas ir nuostatas, kurios reglamentuoja subsidijų dydžius, mokėjimo trukmę bei reikalavimus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų - beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia - 59,4 proc. Tokia pat įdarbinimo tendencija su šiek tiek mažesniu nuokrypiu išliko ir po 12 mėnesių, pasibaigus darbo vietos finansavimui.
Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 153 tūkst. bedarbių.
Vis dėlto yra ir iššūkių: konservatorė Paulė Kuzmickaitė atkreipė dėmesį, kad lėšos subsidijų pratęsimui kitų metų biudžete nėra numatytos. Susitikimuose girdime, kad žmonės liks be darbo“, - posėdyje pabrėžė E. A. „Šiandien komitete (ministerija - BNS) pateikė siurprizą tiek asmenims su negalia, tiek darbdaviams. Mes labai palaikėme ministerijos iniciatyvą. Visi suprantame, kad šių žmonių įdarbinimas dažnu atveju darbdaviams sukuria tikrai didesnius kaštus (nei gaunama nauda - BNS), kadangi reikia pritaikyti darbo vietą, skirti laiko daugiau apmokymams, užtikrinti lankstesnį darbo grafiką.
L. K. teigimu, „Dar konservatorių Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą dėl trejų metų (sutarčių galiojimo - BNS) laikotarpio. Kai klausta kodėl ne penki, kodėl ne visą laiką, buvo sakyta, kad per tą laiką mes parengsime tam tikrą pagalvę tiems žmonėms, parengsime kitas užimtumo didinimo priemones, kurios padės išlikti darbo rinkoje. Atėjus naujai Vyriausybei tos priemonės nebuvo parengtos“. K. teigė, kad „Vidutinę negalią ir lengviausią negalią (turintiems asmenims - BNS) atšalimo laikotarpis yra vieneri metai. Po to reikės ne 19 mln. Eur, o žymiai daugiau”. S. pridūrė, kad kitų metų biudžete maždaug 950 naujų sutarčių ir subsidijų mokėjimui numatyta 25 mln. Eur.
Problemos ir siūlymai
Atsižvelgiant į tai, reikės peržiūrėti visą įdarbinimo subsidijuojant mechanizmą. Dalis įmonių sprendimus dėl neįgaliųjų įdarbinimo jau priėmė turėdamos aiškią valstybės žinutę, kad ši priemonė bus tęstinė, todėl finansavimo sustabdymas ir politinių sprendimų pasikeitimai kelia rimtų rizikų įtraukiamajai darbo rinkai.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdaviams: kreipiantis dėl subsidijų, svarbu užtikrinti, kad nėra neišspręstų skolų valstybei ar darbuotojams, nėra bankroto procedūrų ir nėra administracinių nuobaudų, trukdančių dalyvauti priemonėje.
- Darbdaviams: subsidijai gauti būtina laiku „Sodrai“ deklaruoti apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas.
- Darbuotojams: svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, kitaip pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
- Abi šalys: susitarimai dėl atleidimo bandomojo laikotarpio metu yra darbdavio ir darbuotojo reikalas, tačiau reikia turėti omenyje teisinius padarinius bedarbio statusui ir subsidijų gavimui.
2024 UPDATES SSS UNEMPLOYMENT BENEFITS | HOW TO APPLY FOR SSS UNEMPLOYMENT
Lentelė: subsidijų dydžių apžvalga
| Asmenų kategorija | Subsidijos dydis | Maksimalus mokėjimo terminas |
|---|---|---|
| Asmenys su sunkia negalia | 75% | Neterminuotai |
| Asmenys su vidutine negalia (30-40%) | 60% | Iki 36 mėn. |
| Įvairios remiamos grupės (jaunimas iki 29 m., vyresni >45 m., nekvalifikuoti ir kt.) | 50-60% | Iki 6-36 mėn. |
Įdarbinimas subsidijuojant yra svarbi priemonė integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje asmenis. Ši priemonė veiksminga integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje nekvalifikuotus žmones, ilgalaikius bedarbius, vyresnius kaip 45 metų, jaunimą iki 29 metų, asmenis su negalia, taip pat kitus asmenis, kuriems integraciją į darbo rinką riboja kitos aplinkybės.
tags: #atrask #save #subsidija #idarbinant