Socialinių šeimų, kurios dėl įvairių priežasčių patiria sunkumų, situacija Lietuvoje yra aktuali ir sudėtinga. Socialinės rizikos šeimos reikalauja ypatingo dėmesio ir pagalbos, o socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį siekdami pagerinti šių šeimų gyvenimo sąlygas. Savo straipsnyje aptarsime Andrašiūnienės socialinės rizikos šeimos apibrėžimą, būdingus bruožus, socialinio darbuotojo vaidmenį ir patiriamus sunkumus teikiant pagalbą šiai pažeidžiamai visuomenės grupei.
Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas ir pagrindiniai bruožai
Socialinė rizika yra plati problema, su kuria susiduria daugelis šalių, įskaitant Lietuvą. Socialinės rizikos šeima, pagal Andrašiūnienės analizę, yra tokia šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai iki 18 metų, ir kurioje egzistuoja viena ar kelios sudėtingos socialinės, psichologinės, ekonominės ar fiziologinės problemos, trikdančios tinkamą šeimos funkcionavimą.
Dažniausi socialinės rizikos šeimą apibūdinantys bruožai yra:
- Negebėjimas susikurti tinkamų gyvenimo sąlygų;
- Vaikų poreikių nepilnas arba visiškas netenkimas;
- Neaiškus ar nesusiformavęs šeimos gyvenimo modelis;
- Aukštas nedarbo lygis ir ekonominiai sunkumai;
- Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, psichotropinėmis arba toksinėmis medžiagomis;
- Vaikų nepriežiūra arba jų priežiūros stoka;
- Nepakankamas šeimos narių tarpusavio bendravimas ir labai silpni arba nutrūkę tėvų ir vaikų ryšiai;
- Naudojimasis valstybės parama ne šeimos, o alkoholio ar azartinių lošimų poreikiams;
- Psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus ženklai;
- Socialinių įgūdžių stoka ir nedraugiška socialinė aplinka.
Socialinės rizikos šeimos skirstomos į tipus pagal įvairius kriterijus, kaip antai tėvų nedarbas, būsto trūkumas, ligos, vieniša motinystė ar tėvystė, pakartotinės santuokos, tėvų neįgalumas ar socialinių įgūdžių stygius, kas apsunkina tinkamą vaikų priežiūrą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms
Socialinis darbuotojas yra specialistas, kurio pagrindinė užduotis yra padėti socialinės rizikos šeimoms įveikti sunkumus, gerinti gyvenimo sąlygas ir užtikrinti vaikų saugumą bei gerovę. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, svarbiausias tikslas yra atsižvelgti į vaiko interesus, suteikiant jam sąlygas gyventi visavertį ir saugų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Socialinio darbuotojo pagalba neapsiriboja tik materialinės paramos organizavimu. Svarbi jų veiklos dalis yra klientų įgalinimas - skatinti šeimos narius aktyviai spręsti savo problemas, o ne nuolat būti priklausomiems nuo pagalbos. Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra bendradarbiavimas, kuriame stiprinamos šeimos narių gebėjimai žengti mažus žingsnius pasikeitimų link.
Socialinis darbuotojas ne tik teikia praktinę pagalbą, bet ir palaiko šeimos narių motyvaciją keistis, konsultuoja, aiškina situacijas, padeda planuoti, kaip gerinti šeimos gyvenimą. Gana dažnai ši pagalba yra ilgas ir sudėtingas procesas - susiduriama su šeimos narių nepasitikėjimu, abejingumu, agresija, tačiau ilgainiui tai dažnai atveria kelią pasitikėjimui ir bendradarbiavimui.
Praktiniai pavyzdžiai iš socialinių darbuotojų patirties
Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su dilemma - kiek leidžiama ir naudinga padėti už šeimą, o kiek skatinti ją pačią prisiimti atsakomybę. Vienas iš pavyzdžių - socialiniams darbuotojams priklausančios piniginės sumos atidavimas šeimos nariams, kad jie patys pasirūpintų sąskaitų apmokėjimu. Nors iš pradžių tai gali sukelti nerimą, tokie veiksmai stiprina kliento įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, svarbiu tampa įgalinimo principas.
Tuo tarpu bendradarbiavimo iššūkis atsiskleidžia ir darbe su kolegomis, kai socialiniai darbuotojai turi skirtingus požiūrius į pagalbos metodus ir klientų įgalinimą, todėl vyrauja diskusijos apie veiksmingiausias praktikas.
Socialinio darbuotojo patiriamos rizikos ir sunkumai
Teikti pagalbą socialinės rizikos šeimoms yra sudėtinga, nes dažnai šeimos būna įpykusios, nepasitiki, atsisako bendradarbiauti. Darbuotojai susiduria su emociniu išsekimu, psichologiniu spaudimu, ne visada aiškiomis ar lengvai įgyvendinamomis praktinėmis galimybėmis. Problemos kyla ir administracinėje pusėje - socialinių darbuotojų etatai yra įsteigti, bet trūksta infrastruktūros ir lėšų, pvz., transporto priemonių, leidžiančių nueiti pas šeimas, ypač kaimiškose vietovėse.
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
Panevėžio rajono pavyzdys rodo, kad nemaža dalis laiko ir energijos tenka ne socialiniam darbui, o „popierizmui“ ir logistiniams problemoms. Tam, kad socialiniai darbuotojai galėtų efektyviai pasiekti socialinės rizikos šeimas, būtinas išsamus savivaldybių palaikymas, įskaitant finansavimą transportui ir darbo sąlygoms gerinti.
Ekonominės, socialinės ir kultūrinės priežastys socialinės rizikos šeimų atsiradimui
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių socialinės rizikos šeimų atsiradimą, yra Lietuvos ekonominė situacija. Dėl jos daugelis žmonių patenka į bedarbystę, priprantama gauti socialines išmokas, mažėja darbo motyvacija, o kartu ir galimybės tinkamai rūpintis vaikais.
Taip pat socialinių įgūdžių stoka trukdo tėvams tinkamai auklėti vaikus, neskatina lankyti mokyklą ar įsitraukti į darbo rinką. Be to, visuomenėje dažnai pasitaiko situacijų, kai problemos perduodamos iš kartos į kartą - vaikai iš rizikos šeimų užauga panašioje situacijoje, tampa nauja socialinės rizikos grupės dalimi.
Socialinės rizikos šeimų apskaita ir paramos organizavimas
Lietuvoje socialinės rizikos šeimos registruojamos į specialią apskaitą, kurios tikslas - organizuoti efektyvią pagalbą ir socialines paslaugas. Šiuo metu, pavyzdžiui, Šiauliuose yra 270 tokių šeimų, kuriose auga 384 vaikai. Panevėžio rajone tokiose šeimose auga 369 vaikai, o apskaitoje yra 164 šeimos.
Socialinės paramos tikslas - sudaryti sąlygas šeimoms stiprinti gebėjimus spręsti socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene ir užtikrinti vaikų visapusišką vystymąsi. Teikiamos paslaugos apima socialinį ugdymą, konsultacijas, psichologinę pagalbą, socialines pedagogų veiklas bei materialinę paramą mokyklinėms prekėms ir vaikų maitinimui.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės Andrašūnienės šeimoje
Šios priemonės sudaro galimybę šeimoms po truputį keistis ir mažina vaikų atskirtį bei riziką patirti smurtą ar socialinę izoliaciją.
Prevencinė veikla ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis
Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, būtinas ne tik socialinių darbuotojų darbas, bet ir aktyvus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis bei vietos bendruomene. Tokios partnerystės padeda kurti saugią, sveiką ir darną aplinką šeimose, padeda ugdyti socialinius įgūdžius.
Socialinis darbas socialinės rizikos šeimoms yra dinamiškas ir nelengvas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo individualaus požiūrio, kantrybės, pastangų bei bendro viso socialinių institucijų tinklo darbo.
tags: #andrasiuniene #soc #rizikos #seima #paibrezia