Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vadinamasis baltasis biuletenis, kaip jis veikia socialinių išmokų kontekste, ir panagrinėsime Lietuvos periodikos istoriją.
Baltasis Biuletenis: Kas Tai?
Grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų ir išėjus į biuletenį, kyla klausimas, ar gaunama kokia nors išmoka, jei dar neišdirbta darbe 3 mėnesių? Išmoka paskaičiuojama iš paskutinių 3 mėn. atlyginimo, praleidus 1 mėn. iki nedarbingumo pradžios.
Jei sukauptas tik 2 mėnesių darbo stažas, o vaiko priežiūros atostogos buvo perrašytos ant močiutės, ar skaičiuotųsi už tą vieną mėnesį 0?
Pasak Egidijaus iš Ukmergės, jo 9 metų vaikui buvo atlikta širdies operacija. Iš ligoninės išrašė po 6 dienų, pasiūlę sanatoriją Druskininkuose. Tačiau slaugantis asmuo turėtų susimokėti už savo vietą. Už kokius pinigus gyventi šeimoje, jei tu moki valstybei už visas socialines garantijas, o jie negali sumokėti už buvimą su vaiku sanatorijoje?
Jei vaiko liga įeina į sąrašą sunkių ligų, mama turi gauti išmokas už nedarbingumo lapelį, kuris pratęsiamas ir sanatoriniam gydymui. Nedarbingumo lapelis mamai bus tęsiamas tiek laiko, kiek vaikas gauna reabilitaciją, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Jei gauna ilgiau kaip 120 dienų, tada prasideda kalba apie neįgalumo nustatymą.
Taip pat skaitykite: Kriterijai neįgalumui nustatyti
Jei yra sunki liga, tai lydintis asmuo gali būti ir iki 16 metų, jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas net iki 120 dienų. Tuomet ir biuletenis išduodamas, ir kompensuojamas jo gyvenimas reabilitacijoje.
Ligonių kasų specialistų teigimu, vaikai iki 8 metų į medicininės reabilitacijos įstaigas gali vykti lydimi slaugančio asmens. Vyresni nei 8 metų vaikai galėtų vykti ne vieni, jei turi negalią arba taip nustatė gydytojų konsultacinė komisija. Tokiais atvejais iš PSDF yra apmokamos ir vaiką slaugančio žmogaus, t.y.
Vaikams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius 2014 metų I pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lieka stabilus. VLK duomenimis, per šį laikotarpį vaikams suteikta apie 9300 minėtų paslaugų, o reabilitacijos įstaigoms už jas sumokėta daugiau nei 12,3 mln. litų. Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto iš viso skirta beveik 135 mln. litų, iš kurių ne mažiau kaip 20 proc.
Dvylikametis Tomukas iš Širvintų praėjus dvejų metų pertraukai patenka į Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų reabilitacijos skyrių. Tomuką atvežusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė sako, jog berniukas yra iš socialiai sunkiai besiverčiančios šeimos. Jis gimė su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, kurį laiką jo sveikata labai rūpinosi močiutė.
VLK duomenimis, per šį laikotarpį vaikams suteikta apie 9300 minėtų paslaugų, o reabilitacijos įstaigoms už jas sumokėta daugiau nei 12,3 mln. litų. Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto iš viso skirta beveik 135 mln. litų, iš kurių ne mažiau kaip 20 proc. Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto iš viso skirta beveik 135 mln. litų, iš kurių ne mažiau kaip 20 proc.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
2014 metų I pusmetį vaikams suteikta apie 9300 medicininės reabilitacijos paslaugų, už kurias sumokėta daugiau nei 12,3 mln. litų.
| Metai | Paslaugų skaičius | Suma, mln. litų |
|---|---|---|
| 2014 (I pusmetis) | ~9300 | 12.3 |
Jei žmogus nepateikia prašymo išmokai gauti, po 12 mėnesių jam priklausantys pinigai dingsta.
Lietuvos Periodikos Istorija
Pirmasis periodinis leidinys Lietuvoje buvo 1760 Vilniuje pradėtas leisti laikraštis lenkų kalba Kurier Litewski. 19 a. pirmoje pusėje Lietuvoje, pradedant laikraščiu Tygodnik Wileński (1804) ir Dziennik Wileński (1805-06), lenkų kalba ėjo daug ir įvairios spaudos. 1802 Vilniuje išėjo pirmasis laikraštis prancūzų, 1810 - vokiečių, 1841 - žydų kalba. 1862-63 baltarusių kalba buvo leidžiamas sukilėlių laikraštis Mužycka prauda.
19 a. įvairių laiku ėjo apie 30 įvairaus pobūdžio rusiškų periodinių leidinių. Pirmieji periodiniai leidiniai lietuvių kalba pasirodė 19 a. 3 dešimtmetyje Prūsijos valdomoje Mažojoje Lietuvoje. Rusijos valdomoje Didžiojoje Lietuvoje apie 1850 buvo rengiamasi išleisti laikraštį žemaičių kalba, nuo 1857 lietuviškus laikraščius ketino leisti L. Ivinskis (Aitvarą) ir M. Akelaitis, nuo 1859 - M. Valančius (laikraštį Pakeleivingas), bet Rusijos valdžiai nedavus leidimo nė vienas jų neišėjo. 1864 buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.
Augustavo sukilėliams tais metais dar pavyko išleisti leidinio lenkų ir lietuvių kalbomis Žinia apie lenkų vainą su maskoliais du numerius. 1897 nelegaliai pasirodė valstiečiams skirto laikraščio Baltasis erelis pirmasis numeris.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
1883 Mažojoje Lietuvoje išėjo pirmasis lietuviškas žurnalas Aušra; tai buvo Didžiosios Lietuvos inteligentams skirtas 1883-86 Ragainėje ir Tilžėje lotyniškomis raidėmis spausdintas J. Basanavičiaus redaguojamas visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas, vadintas laikraščiu (vokiečių kalbos žodžio Zeitschrift tiesioginis vertinys; nuo tada iki 20 a. pirmojo dešimtmečio visi lietuviški periodiniai leidiniai vadinti laikraščiais).
Aušrininkai ir katalikų veikėjai vėliau Tilžėje leido žurnalus Šviesa, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tėvynės sargas, Žinyčia (1900-02). 1889 Tilžėje pradėjo eiti V. Kudirkos įkurtas ir redaguojamas liberaliosios demokratinės krypties visuomeninis politikos ir literatūros žurnalas Varpas, t. p. - tos krypties žurnalai Ūkininkas ir Naujienos.
Panaikinus spaudos draudimą 1904 pabaigoje Sankt Peterburge pradėjo eiti pirmasis legalus lietuviškas periodinis leidinys Rusijoje - savaitraštis Lietuvių laikraštis, Vilniuje - pirmasis lietuviškas dienraštis Vilniaus žinios. Savo leidinius ėmė leisti besikuriančios politinės partijos.
Lietuvos socialdemokratai Vilniuje leido savaitraščius Naujoji gadynė, Skardas, Žarija (visi 1906-08), žurnalą Visuomenė (1910-11), Rygoje - laikraštį Vilnis (1913-14 ir 1917). Lietuvos demokratai Vilniuje leido savaitraštį Lietuvos ūkininkas (1905-15 ir 1918) ir laikraštį Lietuvos žinios, Rygoje - savaitraštį Rygos naujienos; vėliau pirmuosius du perėmė kiti leidėjai. Krikščionys demokratai Kaune leido savaitraštį Nedėldienio skaitymas, Rygoje - savaitraštį Rygos garsas, Vilniuje - laikraštį Aušra.
Pasirodė įvairioms skaitytojų grupėms skirtų periodinių leidinių: jaunimui - Draugas, Jaunimas, pirmasis lietuviškas periodinis leidinys vaikams Šaltinėlis, moksleiviams - Aušrinė, Ateitis, moterims - Lietuvaitė (pirmasis lietuviškas), žemdirbiams - Lietuvos bitininkas, Žemdirbys (1909-13), mokytojams - Mokykla (1909-14), Mokytojas (1914), medikams - Medicina ir gamta (1913), mokslininkams - Lietuvių tauta, muzikams - Vargonininkas, teatralams - Teatras (1911-14), literatams - Vaivorykštė.
1905-17 Lietuvoje ėjo daugiau kaip 200 lietuviškų periodinių leidinių. Laikraščių tiražai būdavo apie 5000, žurnalų - apie 1000 egzempliorių.
I pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo leidžiami tik vokiečių okupacinės administracijos laikraščiai Dabartis, Kownaer Zeitung, Wilnaer Zeitung (abu 1916-18), keli informaciniai laikraščiai ir biuleteniai. 1918 atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę buvo atgaivinti prieš I pasaulinį karą leisti politinių partijų periodiniai leidiniai, pradėjo eiti įvairių krypčių lietuviški visuomeniniai politiniai laikraščiai ir žurnalai, įsteigta naujų oficialių ir regioninių laikraščių, įvairioms skaitytojų grupėms skirtų ir specializuotų periodinių leidinių.
Be Lietuvos aido, Lietuvos Valstybės Taryba 1918 Vilniuje leido savaitraščius lenkų (Nowiny Litewskie) ir rusų (Litovskij Kurjer) kalbomis.
1918 Lenkijai okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą lenkų administracinė valdžia pradėjo naikinti lietuvybę ir persekioti lietuvišką spaudą. Vilniuje nustojo eiti Lietuvos aidas. Čia leidžiami lietuviški laikraščiai dažnai kaitaliojo pavadinimus, atsirasdavo naujų trumpaamžių ar vienkartinių leidinių.
Laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas tapo ir periodikos leidybos centru. Steigiantis naujiems periodiniams leidiniams ir didėjant jų svarbai susirūpinta spaudos ir visuomenės santykių reguliavimu, periodinių leidinių leidybos, spausdinimo bei platinimo, spaudos darbuotojų veiklos reglamentavimu, reikiamos informacijos teikimo organizavimu. 1919 11 30 priimtas pirmasis Lietuvos spaudos įstatymas (galiojo iki 1935 metų).
Jame buvo nustatyta leidinių išleidimo, platinimo, spausdinimo ir pardavimo tvarka, leidėjų bei redaktorių teisės, pareigos, atsakomybė, jų veiklos apribojimai. Nustatyta, kas laikoma periodiniu leidiniu, pateikti laikraščio, žurnalo, kito periodinio leidinio apibrėžimai. Specialiu straipsniu buvo panaikinti iki tol Lietuvoje galioję Rusijos spaudos įstatymai.
Periodinių leidinių kontrolė pavesta miestų ar apskričių viršininkams, valstybės gynėjui; vidaus reikalų ministrui suteikta teisė uždrausti leisti ir platinti leidinius, nukreiptus prieš nepriklausomos valstybės kūrimą, specialiais įstatymais įvesta karinė cenzūra.
1919 Kaune pradėjo eiti oficialus Lietuvos vyriausybės dienraštis Lietuva, karinių organizacijų leidiniai Karys, Kardas, Policija (1924-40), Šaulių sąjungos žurnalas Trimitas. Greta valdžios leidžiamų ir globojamų laikraščių pradėjo eiti partijų periodiniai leidiniai. Jų skaičiumi ir tiražais pirmavo krikščioniškosios partijos ir organizacijos.
Lietuvos krikščionių demokratų partija leido dienraščius Laisvė (1919-23), Rytas, XX amžius, žurnalą Krikščionis demokratas (1927-29). Žurnalus leido Šv. Kazimiero draugija (Vienybė, Ganytojas 1919-24, Draugija), ateitininkai (Ateitis, Židinys), pavasarininkai (Pavasaris), skautai (Skautų aidas ir kiti), kitos organizacijos.
Savo spaudą turėjo vienuolijos (jėzuitai leido žurnalus Misijos ir Žvaigždė, pranciškonai - žurnalus Šv. Pranciškaus varpelis 1923-35 ir Pranciškonų pasaulis 1935-40). Ėjo katalikų savaitraščiai Šaltinis, Žemaičių prietelius ir kiti, žurnalai mokytojams (Lietuvos mokykla), moterims (Naujoji vaidilutė ir kiti), jaunimui (Jaunimo vadas ir kiti); 20 a. 3 dešimtmetyje pasirodė katalikiškos orientacijos gamtos, filosofijos, teologijos mokslų žurnalai Kosmos, Logos, Soter. Leidinio Romuva redakcijoje kilo moderniosios katalikybės savaitinio žurnalo idėja, kurią įgyvendino J. Keliuotis 1931 pradėdamas leisti žurnalą Naujoji Romuva.
Po Gruodžio septynioliktosios perversmo (1926) įsivyravo tautininkų vyriausybės remiama spauda. Lietuvių tautininkų sąjunga 1928 atgaivino ir kaip vyriausybės oficiozą leido laikraštį Lietuvos aidas, ėjo kiti tautininkų krypties leidiniai: laikraščiai Tautininkų balsas (1927-28), Tautos kelias (1928-29), Mūsų kraštas, Tautos balsas (1932-34), Tėvų žemė, Lietuvis, žurnalai Jaunoji Lietuva, Jaunoji karta, Akademikas ir kiti.
Dažniausiai nelegaliai, su pertraukomis įvairiose Lietuvos vietose arba užsienyje buvo leidžiami Lietuvos komunistų partijos leidiniai (Komunistas, laikraščiai Tiesa, Kareivių tiesa 1920-36, žurnalai Balsas 1928-33, Priekalas 1931-38, Barikada 1932-37, ir kiti). Nemažai laikraščių ir žurnalų įsteigė įvairios visuomeninės organizacijos ir privatūs leidėjai. Daugelis jų buvo trumpaamžiai, tik vienas kitas ėjo daugiau kaip kelerius metus.
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Telšiuose, Raseiniuose, Tauragėje, Biržuose ir kituose miestuose įvairiu laiku buvo leidžiami regioniniai laikraščiai bei savaitraščiai. Visuomeniniai politiniai laikraščiai ėjo ne tik lietuvių kalba.
Žydų organizacijos Kaune jidiš kalba leido dienraščius Di Idiše Štime (1918-40), Folksblat, savaitraščius Idiše lebn, Najes (abu 1921-40), Najer veg (1931-40). Kaune 1920-40 ėjo informacinis dienraštis rusų kalba Echo, privatūs leidėjai leido laikraščius Naše echo (1929-31), Litovskij kurjer (1932-33), Litovskij golos (1933-35), Litovskij vestnik (1935-37), Litovskij telegraf (1939-40).
1918-40 ėjo apie 40 kultūros, literatūros ir meno periodinių leidinių. Svarbiausi žurnalai: Kultūra, Keturi vėjai, Trečias frontas, 7 meno dienos, Mūsų jaunimas (1936-40), Muzikos barai, Literatūros naujienos, Skaitymai, Muzikos menas, Pradai ir žygiai, Meno kultūra (1928, 1930), Gaisai, Kinas (1934-35), Teatras (1937-39), Dienovidis ir kiti. Išėjo keliolika literatūros ir meno almanachų.
3 dešimtmečio pabaigoje pasirodė pirmieji bulvarinio pobūdžio leidiniai - Kaune savaitraštis Sekmadienis, Šiauliuose - Momentas (abu 1928-40). Periodinių leidinių nuolat daugėjo.
1935 11 16 priimtas naujas spaudos įstatymas, kuris, palyginti su 1919 įstatymu, gerokai suvaržė spaudos laisvę, įteisino cenzūrą, įvedė tam tikrus apribojimus naujiems leidiniams steigti, reikalingai informacijai iš valstybės įstaigų gauti. Nuo šiol steigti naują periodinį leidinį buvo galima tik gavus vidaus reikalų ministro leidimą; jis t. p. tvirtino ir atstatydindavo leidinių redaktorius, priimdavo sprendimus dėl leidinio sulaikymo ar konfiskavimo. Išankstinę cenzūrą vykdė apskrities viršininkas.
1940 SSRS okupavus Lietuvą beveik visų laikraščių ir žurnalų leidyba šalyje buvo sustabdyta, Žurnalistų sąjungos veikla uždrausta, dauguma buvusių redaktorių ir žurnalistų atleisti iš darbo, vėliau areštuoti, įkalinti ar ištremti (apie 80 % buvusios Žurnalistų sąjungos narių), įkurta cenzūros institucija Glavlit.
Kelis mėnesius dar ėjo dienraščiai Lietuvos aidas, Lietuvos žinios, XX amžius. Svarbiausiu laikraščiu tapo komunistines idėjas ir sovietinę santvarką propaguojanti Tiesa, pradėti leisti kiti panašaus turinio laikraščiai: Tarybų Lietuva, Darbininkų žodis (1940-41), Karių tiesa (1940), Valstiečių laikraštis, laikraščiai rusų kalba Truženik, Novaja žizn′, Krasnoe znamia, lenkų kalba Gazeta Ludowa, Prawda komsomolska, Prawda pionierska (visi 1940-41), Prawda Wileńska (1940-41 ir 1944-48), toliau ėjo Komjaunimo tiesa, Vilniaus balsas (1939-41), žurnalas Komunistas.
Buvo leidžiami nepriklausomoje Lietuvoje ėję žurnalai Kultūra, Laisvoji mintis, Gimtasai kraštas, Mokykla ir gyvenimas, Žiburėlis, Gimtoji kalba, Bibliografijos žinios, Mūsų girios, Žemės ūkis (1925-44), Veterinarija ir zootechnija, keli žurnalo tipo tęstiniai botanikos, matematikos, medicinos, technikos mokslų leidiniai. 1940-41 leisti nauji arba pakeistais pavadinimais žurnalai Raštai, Genys, Pionierius, Motinos ir vaiko apsauga, Šeima, LTSR medicina, Liaudies ūkis, Liaudies sveikata, Ryšininkų gyvenimas, Komunalinis ūkis, Milicija, Liaudies sparnai, Šluota.
Iš viso 1941 06 ėjo 37 periodiniai leidiniai. Daugelyje apskričių pasirodė pirmieji, daugiausia gimnazijų moksleivių nelegaliai leidžiami, antikomunistinės rezistencijos leidiniai - atsišaukimai, laikraštėliai.
Vokietijos okupacijos metais (1941-44) lietuviška spauda t. p. buvo varžoma ir cenzūruojama. Ėjo laikraščiai Į laisvę, Ateitis, Naujoji Lietuva, Ūkininko patarėjas, Lietuvos gynėjas (1944), Tėvų žemė, regioniniai laikraščiai Žemaičių žemė (Telšiai), Panevėžio apygardos balsas (1941-44), Nauja gadynė (1941, Marijampolė), Tėviškė (Šiauliai), Laisvas žodis (1943-44, Kėdainiai), Naujosios Biržų žinios (1941-44), anksčiau įsteigti žurnalai Gimtasai kraštas, Žiburėlis, Savaitė, Žemės ūkis, Naujoji sodyba (1938-44), Mūsų girios, Karys, Policija, Bibliografijos žinios, nauji žurnalai Kūryba, tęstinis leidinys Lietuvių archyvas, keli almanachai, vienkartiniai leidiniai, informaciniai biuleteniai, į Vokietiją išvežtiems dirbti lietuviams - laikraštis Lietuviai, lietuvių kariams Vokietijos kariuomenėje - laikraštis Už tėvynę (1944).
Vokiečių okupacinė valdžia leido dvisavaitinį laikraštį Ost-Echo, nacionalsocialistų partija - savaitraštį vokiečiams Die Brücke (1943). Susikūrę antinaciniai rezistenciniai sąjūdžiai 1941-44 išleido apie 30 pavadinimų pogrindinių laikraščių. Jie buvo slapta spausdinami spaustuvėse, rotatoriumi, rašomąja mašinėle.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga leido informacinį Biuletenį, leidinį Apžvalga, sąjungos skyriai ir apygardos - vietinius laikraštėlius (Apžvalga 1942-44, Vilniuje, Frontas 1942-44, Pabaisko valsčiuje, Kovojąs lietuvis 1943-44, Kalvarijoje). Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos svarbiausias leidinys buvo Laisvės kovotojas; gestapui susekus spaustuvę ir suėmus leidėjus, t. p. visą sąjungos vadovybę leidinys nustojo eiti.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nepriklausomos Lietuvos sąjūdžio pastangomis Lietuvos šaulių sąjungos vardu Kaune 1943 buvo leidžiamas karo problemoms skirtas laikraštis Lietuvos laisvės trimitas. 1943-44 ėjo Lietuvos šaulių sąjungos N. apylinkės biuletenis. Lietuvių fronto grupė 1942-44 leido savaitinį Lietuvių fronto biuletenį (kurį laiką pogrindyje ėjo ir vėl SSRS okupavus Lietuvą). Ėjo dvisavaitinis laikraštis Į laisvę, Kaune ir Šiauliuose išleista keli numeriai satyrinių laikraštėlių.
Lietuvių vienybės sąjūdis, vienijantis Kauno ir Vilniaus studentus bei mokytojus, Vilniuje leido pogrindinį laikraštį jaunimui Atžalynas (1943-44). Baltų vienijimo sąjūdžio vardu 1944 Kaune išspausdinti leidinio Baltija šeši numeriai. Lietuvos laisvės armija (LLA) 1943-44 Vilniuje leido laikraštį Karinės ir politinės žinios (kurį laiką ėjo ir vėl SSRS okupavus Lietuvą).
Valstiečiai liaudininkai Vilniuje, vėliau Kaune leido laikraštį Nepriklausoma Lietuva, socialdemokratai Kaune - Lietuvos kelią (1943-44). Nelegalių leidinių dar leista Šiauliuose, Mažeikiuose, Jurbarke.
SSRS kariuomenei užimant Lietuvą į Vakarus pasitraukė kai kurių lietuviškų laikraščių redakcijos. 1944 liepą-rugsėjį Telšiuose ėjo Lietuvos gynėjas - Lietuvių fronto laikraštis - vienintelis periodinis leidinys SSRS kariuomenės dar neužimtoje Lietuvos dalyje. Tilžėje 1944 rugpjūtį-spalį ėjo laikraštis Ateitis. Kario laikraščio redakcija Vilkaviškio apylinkėje ir Rytprūsiuose 1944 liepą-rugpjūtį išleido Žygio kario du numerius.
Iš Kauno į Berlyną persikėlęs ir su Ateitimi susijungęs laikraštis Lietuviai 1944-45 telkė pasitraukusius lietuvių inteligentus. Paskutiniais karo metais Vokietijos okupuotose Europos šalyse susibūrę lietuviai leido rankraštinius ar rotatorinius laikraštėlius, keletas jų (Aidai, Tėvynėn, Pašvaistė) ėjo pabėgėlių stovyklose ir po karo.
1944 SSRS kariuomenės užimtoje Lietuvos dalyje ėmė kurtis pogrindinė antisovietinio pasipriešinimo spauda. Pogrindyje veikiančios tautinės organizacijos ir partizanai 1944-57 leido ir platino atsišaukimus, biuletenius, laikraščius, laikraštėlius; iš viso pasirodė daugiau kaip 80 įvairių periodinių leidinių (Lietuvos partizanų spauda). 1944-45 Lietuvos išlaisvinimo taryba Kaune išleido laikraščio Au...
tags: #baltas #biuletenis #ir #grupe