Dalis Lietuvos gyventojų dar nežino, kas yra profesinės ligos ir kaip galima įrodyti, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl prastų darbo sąlygų. Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė paaiškina, kad profesinės ligos yra skirstomos į dvi pagrindines grupes: ūminės ir lėtinės.
Profesinių ligų rūšys
Ūminė profesinė liga išsivysto labai greitai, dažniausiai per vieną kartą arba per vieną dieną. Tokios ligos dažniausiai būna alerginės, infekcinės arba apsinuodijimai. Priešingai, lėtinės profesinės ligos vystosi ilgą laiką ir žmogus jomis gali sirgti kelerius metus, kartais net ir dešimtmečius.
Profesinės ligos pripažinimo procedūra
- Įtarimas dėl ligos kilmės: Pacientas gali pats įtarti, kad jo sveikatos sutrikimai atsirado dėl darbo sąlygų ir kreipiasi į savo gydytoją.
- Darbo medicinos gydytojo konsultacija: Gydytojas apžiūri pacientą, apklausia ir įvertina jo būklę. Jei laikoma, kad sveikatos problema galėjo kilti dėl darbo, gydytojas pateikia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbo inspekcijai.
- Informacijos rinkimas: Pacientas darbo inspekcijai pateikia išsamų savo darbo aprašymą - ką veikė, kuo dirbo, kada dirbo.
- Darbo sąlygų vertinimas: Inspektorius kreipiasi į įmones, jei jos vis dar egzistuoja, ir prašo duomenų apie profesinės rizikos vertinimą bei kitos susijusios informacijos.
- Diagnostikos patikra: Surinkus informaciją, pacientas grįžta pas darbo medicinos gydytoją, kuris įvertina, ar darbo sąlygos atitinka įtariamą diagnozę. Jei taip - profesinė liga yra suforminama oficialiai.
SODROS išmokos ir profesinių ligų pasekmės
Jeigu profesinė liga palieka liekamuosius sveikatos sutrikimus ir atsiranda neįgalumas, asmeniui priklauso SODROS išmoka. Jo dydis priklauso nuo neįgalumo laipsnio:
- Jei neįgalumas nėra didelis - mokama vienkartinė išmoka;
- Sunkių neįgalumo atvejų - nustatomos periodinės išmokos.
Profesinių ligų statistika Lietuvoje
Pagal profesinių ligų valstybės registro duomenis, 2014 metais buvo užregistruotos 474 profesinės ligos 278 asmenims. Iš jų:
- Vyrams nustatyta 356 ligos (75 %);
- Moterims - 103 ligos (25 %).
Per metus apie 300 asmenų kreipiasi dėl profesinių ligų, o ligų skaičius viršija susirgusių asmenų skaičių - vienam žmogui gali būti nustatoma kelios ligos.
Taip pat skaitykite: sužinokite, kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija
| Ligos kategorija | Procentinė dalis 2014 m. |
|---|---|
| Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos | 58,6 % |
| Ausų ligos | 18,6 % |
| Nervų sistemos ligos | 16,2 % |
Geografiniai profesinių ligų duomenys
2014 m. daugiausia profesinių ligų nustatyta šiose apskrityse (profesinių ligų skaičius 100 tūkst. dirbančiųjų yra nurodytas skliaustuose):
- Telšių apskritis - 195,3 profesinių ligų (81 žmogus);
- Marijampolės apskritis - 98,5 (36);
- Tauragės apskritis - 77,5 (18);
- Alytaus apskritis - 76,6 (30).
Ši statistinė informacija leidžia geriau suprasti, kokios ligos dažniausiai kyla dėl darbo sąlygų ir kurių regionų dirbantieji yra labiausiai pažeidžiami profesinių ligų rizikos.
Kaip įrodyti profesinę ligą?
Darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė pabrėžia, kad būtina pateikti tikslią informaciją apie darbo specifiką. Tai apima detalius darbų aprašymus, darbo vietų profesinės rizikos įvertinimą ir anamnezės surinkimą. Tik surinkus išsamius duomenis, profesinė liga gali būti pripažinta oficialiai. Ši procedūra yra būtina tiek ligos pripažinimui, tiek tolesnėms SODROS išmokoms bei socialinei apsaugai.
Profesinių ligų pensija Lietuvoje yra neatsiejama nuo sveikatos sutrikimų įvertinimo sunkumo ir darbo sąlygų poveikio. Todėl svarbu žinoti savo teises ir procedūras, kurios leidžia gauti priklausančią socialinę apsaugą, kai sveikata yra sutrikdyta dėl profesinės veiklos.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Taip pat skaitykite: Lietuvos profesinės reabilitacijos apžvalga
tags: #profesines #ligos #pensija