Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas. Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Globos ir įvaikinimo esmė bei pagrindiniai skirtumai
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą.
Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams.
Taip pat skaitykite: Skaudi 1991-ųjų istorija: nuo Sausio 13-osios iki Medininkų posto
Įvaikinimo atveju įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, gali keisti vaiko vardą, pavardę. Globos ir įvaikinimo atvejais vaiko įgyjamos teisės skiriasi. Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Jis įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą taip pat, kaip ir biologiniai vaikai. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros.
Globoje esantys vaiko teisiniai aspektai ir teisės
Vaikams yra suteikiami namai, saugi aplinka, kurioje jie gali augti. Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Globos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Globos teises ir su jomis susijusias problemas teisiškai privaloma tvarka sprendžia teismas. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visu pirmą vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus.
Teisė matytis su biologiniais tėvais
Ar vaikas gali matytis su savo biologiniais tėvais, kaip dažnai jis gali matytis, kiek tai yra saugu vaikui ir kaip atitinka jo interesus, paprastai nustato VVTAĮT (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) prie SADM teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius arba teismas. Susitikimai su vaiko biologine šeima gali vykti globos centro patalpose, prireikus, gali būti stebimi specialistų.
Taip pat skaitykite: išgyvenusiųjų prisiminimai apie lemtingus Lietuvos įvykius
Globėjo (rūpintojo) pareigos ir atsakomybė
Taigi globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Budinčio globotojo vaidmuo
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Valstybinė parama, išmokos ir socialinės garantijos
Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekę vaikai turi būti ir materialiai aprūpinti. Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Lietuva: tėvų globos netekimo įtaka
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui). Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).
Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.
Valstybės parama įtėviams
Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką (22 str.), tėvystės išmoką (19 str.). Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Institucinės priemonės ir pagalba globėjams
Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el.
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Mokymai, vertinimas ir teisiniai reikalavimai
Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečiasis asmuo) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas globėju, jei tinkamo fizinio asmens rasti nepavyksta arba jei vienas iš tėvų to pageidauja testamentu arba paveldėjimo susitarimu.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas.
Teisiniai ginčai, teismų praktika ir proceso ypatybės
Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visu pirmą vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinasias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Teismo posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas pažymėjo, kad laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės.
Kur kreiptis ir į kokį teismą?
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, bylos suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus.
Praktiniai patarimai norintiems globoti ar įvaikinti
- Susisiekite su savo vietos globos centru - jis teikia informaciją, mokymus ir psichologinę pagalbą.
- Išklausykite GIMK mokymus ir pasiruoškite vertinimui dėl tinkamumo globoti.
- Žinokite, kad pirmenybė teikiama artimiesiems giminaičiams, tačiau reikalingi formalūs žingsniai ir teismo sprendimas.
- Suplanuokite finansinę ir emocinę paramą vaikui - globos laikotarpiu yra valstybės išmokos ir priedai, bet atsakomybė ilga.
- Jeigu kyla ginčai dėl matymosi su vaiku ar globos teisių - pasiruoškite teisiniam procesui ir pasitelkite teisinę pagalbą.
Pagalbos ir informacijos šaltiniai
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el.