1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjo Lietuvos Respublikos institucijų atkūrimo darbai. Vienas iš svarbiausių nepriklausomos valstybės požymių - savų sienų kontrolė, todėl jau pirmosiomis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbo dienomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos valstybės sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo.
Praėjus keturioms dienoms po Nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. kovo 15 d., buvo priimtas nutarimas steigti valstybės sienos kontrolės postus, po pusmečio, spalio 1 d., pradėjo veikti ir Lietuvos muitinė. 1990 m. kovo 15 d. priimtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kontrolės postų įsteigimo“, o 1990 m. kovo 20 d. - Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės sienos ženklinimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba buvo įpareigota pradėti parengiamuosius Lietuvos valstybės sienos ženklinimo darbus.
Sienos kontrolės pradžia buvo dramatiška: Sovietų Sąjunga priešinosi Lietuvos siekiams atsiriboti nuo kitos imperijos dalies, pasitelkusi okupacinę kariuomenę ir specialiuosius sovietinės milicijos būrius - Vilniaus ir Rygos OMON-ą, puldinėjo ir siaubė pasienio kontrolės ir muitinės postus.
Valstybės teisės aktai ir pasienio tarnybos atgaivinimas
1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos muitinės laikinąjį įstatymą, o po mėnesio, 1990 m. lapkričio 8 d., - Lietuvos Respublikos laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą, kuriuo Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigė Pasienio apsaugos tarnybą, vykdančią valstybės sienos apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedančią Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.
Dabar Lietuvos valstybė ne vien politiškai traktavo valstybes sienas, bet ir ėmė ūkiškai jas kontroliuoti, o tokia sienų kontrolė rodė ir realizavo Lietuvos valstybės suverenumą. Ypač svarbus buvo 7-asis šio įstatymo straipsnis, iš esmės pakeitęs pasieniečių statusą, skelbęs, kad: „Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas.“
Taip pat skaitykite: Išmokos šeimoms su vaikais
OMON ir pasienio postų puolimai 1990-1991 m.
Po 1991 m. sausio 13-osios agresijos Sovietų Sąjunga organizavo specialiosios paskirties milicijos būrių (OMON) diversijas ir užpuolimus Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postuose Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Nuo 1991 m. pavasario iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus ir Rygos omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos pasienio postus. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos valstybės vėliava, žalojami beginkliai Lietuvos pareigūnai.
Per šiuos išpuolius nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai. Šiais veiksmais norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja padėties. Todėl buvo svarbu kaskart atkurti sunaikintus sienų kontrolės postus ir nesitraukiant rodyti savo valstybinę valią.
Medininkų tragedija - 1991 m. liepos 31 d.
1991 m. liepos 31-ąją tarp 3 ir 5 val. ryto Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du pareigūnai, kurie ėjo pareigas saugodami Lietuvos Respublikos sieną. Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON smogikų aukomis tapo: vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rabavičius.
Išgyveno vienintelis muitinės pareigūnas - sunkiai sužeistas Tomas Šernas. Išgyveno tik sunkiai sužeistas Tomas Šernas, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo nei kalbėti, nei judėti. 29 metų pareigūnas buvo itin sunkiai sužeistas savo vestuvių išvakarėse.
Tyrimas ir kaltininkai
Tyrimo metu surinkti duomenys rodė, kad šį kruviną nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio OMON iš Rygos smogikai, kuriems talkino Vilniaus OMON-inkai. Nustatyta, kad žudynes įvykdė OMON milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį nuosprendį Medininkų žudynių byloje. Visiems keturiems Lietuvos teismas skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis.
Taip pat skaitykite: 7% pensijų augimas 2019 m.
Lietuvos Respublikos reakcija ir viešieji susirinkimai
Praėjus pirmosioms valandoms po Medininkų tragedijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Laikinoji gynybos vadovybė dėjo pastangas nusikaltimo aplinkybėms atskleisti, užbėgti už akių galimam prievartos veiksmų eskalavimui. 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo skubiai į neeilinę sesiją sušaukė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus.
1991 m. rugpjūčio 1 d., 10 val. į neeilinę sesiją susirinko 93 deputatai. Neeilinės sesijos posėdžių metu buvo priimti svarbūs dokumentai, raginę atkreipti dėmesį į Sovietų Sąjungos vykdomą agresiją ir nesitaikstyti su ja, tai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimaisi „Į visas pasaulio demokratines valstybes dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos“, „Į valstybes - Europos saugumo ir bendradarbiavimo konfederacijos nares“, „Į Islandijos ir Danijos parlamentus“, „Į Lietuvos žmones“.
Be to, Aukščiausiosios Tarybos protokoliniais nutarimais pavesta Vyriausybei įgalinti ir sustiprinti valstybės sienų apsaugą, įrengti laikinus sutvirtinimus pasienio apsaugos ir kontrolės postuose.
Laidotuvės, apdovanojimai ir memorializacija
1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, įvairių institucijų atstovai, užsienio lietuviai. Pagarbą Medininkų aukoms išreiškė į laidotuves atvykę JAV generalinis konsulas Leningrade Jackas Gosnellas, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago deputatas baronas prof. dr. Wolfgangas von Stettenas, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Dainis Ivans, Estijos atstovas Martas Tarmakas.
1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). 1992 m. sausio 9 d. nužudyti pareigūnai už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas Lietuvoje
1993 metais Medininkų pasienio kontrolės poste žuvusių Lietuvos Respublikos pareigūnų atminimui, šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio, buvo pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais septynis žuvusius pareigūnus. Paminklo projekto autoriai - architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas. 2001 metais, minint 10-ąsias žudynių metines, jų žūties vietoje buvo pastatytas stogastulpis, o 2002 metais istorinis memorialinis „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose kompleksas“ buvo restauruotas.
Kasmetinės minėjimo tradicijos
Kiekvienais metais pagerbiame šių didvyriškai žuvusių pareigūnų atminimą. Kasmet liepos 31-ąją vyksta tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai-Vilnius, kuriuo pagerbiamas Medininkuose žuvusių pareigūnų atminimas. Bėgikai startuoja Medininkų pasienio poste, prie memorialo žuvusiems, o finišuoja prie Antakalnio kapinių Vilniuje, kur yra palaidoti nužudyti pareigūnai.
Tomas Šernas - gyvas liudininkas
Tomas Šernas - vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas. Plačiau: Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai Tomas Šernas - vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas. Po tragedijos T.Šernas buvo labai saugojamas žmogus. Jis tikrai neužsirašinėjo, nes tuo metu nesugebėjo net kalbėti, tad jam reikėjo išmokti gyventi iš naujo. Įsivaizduokite, sveikas, 100 kg svėręs vyras jau 30 metų sėdi vežimėlyje, jis jaučia bet kokias orų permainas, jam nuolatos reikia gydytis.
T. Šernas, 1990-aisiais tapęs Sąjūdžio savanoriu, nuo 1991-ųjų sausio 15-osios pradėjęs dirbti muitinėje, tapo ir dvasininku, Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu. Žurnalistė Aurelija Arlauskienė, rengusi apie jį knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, rašė, kad našlės ir artimieji stipriai kabinosi į gyvenimą ir kad „nebėra verkti, reikia džiaugtis tuo, kad šie žmonės paaukojo savo gyvenimą dėl klestinčios Lietuvos“.
Kontrasto laikas: nuo laikinųjų vagonėlių iki tarptautinių sutarčių
Pasienyje prie pagrindinių kelių pastatyti, trispalvėmis vėliavomis papuošti provizoriniai nameliai - statybininkų vagonėliai, ne visada buvo aprūpinti net ryšio priemonėmis, tačiau šie statiniai simbolizavo nepriklausomą valstybę. Anot Tomo Šerno, šiuose, patogumų neturėjusiuose, postuose budėjo muitinės ir pasienio tarnybos pareigūnai - Sąjūdžio savanoriai, tremtinių vaikai, Parlamento gynėjai, Šaulių sąjungos nariai, t. y. tie, kurie buvo pasiryžę atkurti Lietuvos kariuomenę ir apginti Nepriklausomybę.
1991 metų liepos pabaigoje įvyko ypatingas įvykis - tarpvalstybinės sutarties pasirašymas. 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Sutarties preambulėje buvo pasmerkta 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos aneksija, o abi šalys viena kitą pripažino kaip suverenias nepriklausomas valstybes.
Pasienio karo kontekstas ir jo pasekmės
Karas pasienyje tęsėsi 9 mėnesius - nuo 1990 m. gruodžio iki 1991 rugpjūčio pučo Maskvoje, po kurio žlugimo prasidėjo tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas. Kariaujančiųjų jėgos buvo labai nelygios. Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai turėjo tik reguliuotojo lazdelę ir kilnojamąją užtvarą, jų ginklai buvo patriotizmas, laisvės siekis ir tvirta valia. Kita fronto pusė buvo apginkluota visų rūšių ginklais ir jautė galingą imperinę paramą, jos tikslas buvo įbauginti pasieniečius ir muitininkus, sunaikinti Lietuvą nuo Sovietų Sąjungos skiriančias ribas.
Pasienio ir muitinės postai buvo užpulti daugiau kaip 40 kartų, pats pavojingiausias ruožas buvo pietryčių Lietuvos siena su Baltarusija. Čia, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, aršiausiai veikė Sąjūdžio priešininkės „Jedinstvos” grupuotė, vietos gyventojai, kurių daugumą sudarė lenkai ir rusai, buvo labiausiai nuteikti prieš Lietuvos nepriklausomybę.
Įvykiai prieš Medininkus
Pirmą kartą Lietuvos pasienis buvo užpultas 1990 m. gruodžio 17 d., kai į Eišiškių postą atvyko apie 20 agresyvių vyrų su šunimis. Postai buvo daužomi, sprogdinami, padeginėjami, grobstomas inventorius. Gegužės 17 naktį nušautas Krakūnų užkardos pasienietis Gintaras Žagunis. Gegužės 23 d. Rygos OMON-o kariai sumušė penkis Vegerių užkardos pasieniečius, juos išrengė ir pririšo prie kelio užtvaro. Tą pačią dieną sumuštas Germaniškio posto viršininkas, sudeginti Vegerių, Mažeikių, Germaniškio, Saločių, Smėlynės postai.
| Metai | Renginys / veiksmas | Pasekmė |
|---|---|---|
| 1990 kovo 11 | Nepriklausomybės atkūrimas | Prasidėjo sienų kontrolės atstatymas |
| 1990 kovo 15 | Valstybės sienos kontrolės postų steigimas | Pradėta muitinės ir pasienio tarnybų organizacija |
| 1991 sausis-rugpjūtis | OMON puolimai pasienyje | Virš 40 atakų, daug sužeistų ir nužudytų |
| 1991 liepos 31 | Medininkų žudynės | 7 žuvę (vienas mirė ligoninėje), 1 išgyveno su sunkiais sužeidimais |
| 2016 | Teismo nuosprendis | Kaltininkams skirta iki gyvos galvos |
Atminties saugojimas ir kultūrinė reikšmė
1992 m. rugsėjo 15 d. istorinis memorialinis „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose kompleksas“ buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Kompleksą sudaro „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso pasieniečių vagonas“ ir „sienos sargybos posto vieta“.
1999 m. gruodžio 23 d. Kultūros vertybių registre buvo įregistruotas „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso pasieniečių vagonas“ ir „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso sienos sargybos posto vieta“. 2002 metais kompleksas buvo restauruotas.
1991 m. rugsėjo 6 d. žuvusieji buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, o 1992 m. sausio 9 d. - Sausio 13-osios atminimo medaliu. Po tragedijos šiems įvykiams atminti kasmet rengiami renginiai, parodos ir atminimo vakarai; Seimo kanceliarija parengė parodas, žuvusiųjų atminimui dedikuotos parodos ir minėjimai vyksta Seimo rūmuose.
Žinia ateities kartoms
Medininkų žudynių 30-metis primena, kad už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę buvo sumokėta aukščiausia kaina. Ukraina ribų apsauga ir valstybės suvereniteto įtvirtinimas prasidėjo nuo mažų, laikinų postų ir drąsių žmonių, kurie stovėjo pasienyje prieš gerokai galingesnę imperiją. Negalėdami palaužti pasieniečių ir muitininkų valios, teroristai darėsi vis nuožmesni, tačiau Lietuvos vadovybė laikėsi santūrios, taikingos politikos, valstybinius santykius siekė spręsti derybomis ir tarptautiniais susitarimais.