Šiuolaikinėje visuomenėje teisiniai darbo santykiai yra sudėtingi ir įvairialypiai. Jie atitinka tiek egzistuojančią rinkos ekonomikos situaciją, tiek bendrus visuomenės gyvenimo dėsningumus. Net patys menkiausi socialinio ar ekonominio gyvenimo pokyčiai pirmiausia atsispindi darbo santykių srityje ir neišvengiamai lemia šių santykių dalyvių nesutarimus, prieštaravimus ir konfliktus.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, neišvengiamai teko reformuoti jos teisinę sistemą, taip pat ir darbo santykius. Darbo santykių reformos uždavinys buvo sunkus - ne tik sukurti ir įdiegti naujas teisės normas, bet ir įvertinti šalyje vykstančius socialinius, ekonominius pokyčius, reglamentuoti darbo teisinius santykius laikantis nepriklausomos valstybės Konstitucijos dvasios ir rinkos ekonomikos keliamų uždavinių bei tikslų. Esant tokiai socialinei, ekonominei ir teisinei realybei darbo teisė turi sukti visai nauju keliu, todėl neišvengiamai reikėjo keisti valstybinio darbo santykių reglamentavimo mastus ir diegti sutartinio šių santykių reguliavimo modelį, egzistuojantį Vakarų valstybėse.
Socialinis dialogas - tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.
Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius.
Taigi teko nustatyti trijų darbo santykių reglamentavimo metodų - valstybinio (įstatyminio), kolektyvinių sutarčių ir individualių darbo sutarčių - taikymo ribas. Bene svarbiausias pirmojo darbo teisės reformos etapo rezultatas buvo detalaus valstybinio darbo santykių teisinio reguliavimo metodo atsisakymas ir sutartinio šių santykių reguliavimo metodo įdiegimas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės partnerystės instituto reglamentavimo sąlygomis ir ypatumais Lietuvoje vis labiau pradėjo domėtis tarptautinė bendruomenė. Tokio reglamentavimo trūkumus ne kartą pabrėžė Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komitetas, vertindamas atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų vykdymo praktiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos Komisija, vertindama Lietuvos pasirengimą narystei šioje organizacijoje.
Darbo santykių prigimtis yra konfliktinė. Štai kodėl taip svarbu nustatyti teisinį socialinio dialogo bei socialinės partnerystės institutus, jų reglamentavimo mechanizmą, kuris sudarytų laisvų derybų prielaidas bei įtvirtintų šalių lygiateisiškumą. kolektyvinių poveikio priemonių ir tokio reiškinio neigiamų pasekmių.
Dabar reikia pažymėti, kad naujasis Darbo kodeksas ypatingą reikšmę suteikia būtent kolektyviniams darbo santykiams bei darbo santykių šalių tarpusavio susitarimams. Kodekso antrosios dalies - Kolektyviniai darbo santykiai - skyriuje „Bendrosios nuostatos“ įtvirtinama socialinės partnerystės sąvoka, jos principai, šalys ir lygiai. Taip pat įteisinamas trišalio bendradarbiavimo principas bei nustatomas teisinis Lietuvos Respublikos trišalės tarybos statusas ir jos veiklos pagrindas, be to, įtvirtinama teisinė galimybė sudaryti ir kitų lygių (šakų, teritorijų) dvišales ar trišales tarybas bei komisijas socialinių partnerių susitarimu ar galiojančių įstatymų pagrindu. Būtina pažymėti, kad tam yra labai daug priežasčių, o viena iš svarbiausių - Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, kurioje pripažįstami socialinių partnerių susitarimai, o valstybės vaidmuo yra minimalus.
Socialinės partnerystės šalimis - socialiniais partneriais - yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.
Socialinės partnerystės lygiai:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Nacionalinis
- Šakos
- Teritorinis
- Įmonių, įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių
Socialinės partnerystės formos:
- Trišalės konsultacijos tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti.
- Kai darbuotojai dalyvauja valdant įmonę.
Šiaulių miesto švietimo forume – diskusijos socialinės partnerystės ugdyme temomis
Socialinės Partnerystės Institucijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos trišalė taryba buvo įsteigta 1995 m. gegužės 5 d. Šios aukščiausio lygmens socialinio dialogo institucijos Lietuvoje nuostatuose nurodyta, kad ”Taryba yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudarytas organas, kuris tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas, tuo siekdamas palaikyti socialinę taiką visuomenėje.” . Trišalė taryba yra lygiateisės partnerystės pagrindu sudaryta struktūra, kuri svarsto aktualiausius darbo, socialinius ir su jais susijusius ekonominius klausimus. Trišalė komisija sudaryta pariteto pagrindu iš 15 narių (po 5 narius iš profesinių sąjungų ir darbdavių nacionalinių susivienijimų ir LR Vyriausybės deleguotų atstovų).
Profesinės saugos ir sveikatos srityje valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu 1994 metais įsteigta Lietuvos Respublikos profesinės saugos ir sveikatos komisija. Komisija sudaroma iš 15 narių: po 5 atstovus iš darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovų.
Apskrities komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus. Bendras Apskrities komisijos narių skaičius ne mažiau kaip 9 asmenys (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies).
Profesinės saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu 2002 m. įsteigtos teritorinės profesinės saugos ir sveikatos komisijos visose apskrityse (10), o šiais metais pradėtos steigti savivaldybių saugos ir sveikatos komisijos. Komisijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendimai priimami šalių atstovų bendru sutarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos šalies atstovų savivaldybių ir apskričių lygyje ir 3/5 kiekvienos šalies atstovų regioniniame ir respublikos lygyje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Svarbūs socialinės partnerystės dalyviai:
- Lietuvos pramonininkų konfederacija
- Ūkininkų asociacija
- Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
- Lietuvos darbininkų sąjunga
- Darbo tarybos
Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas. Šiuo metu dar tebevyksta diskusijos apie darbo tarybų įstatymą. Įstatymuose įtvirtinti darbuotojų ir darbdavių dialogo teisiniai pagrindai. Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojų interesus įmonėje atstovauja profesinės sąjungos, tačiau jeigu įmonėje jos nėra ir jeigu kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba.
Darbo inspekcija yra pasirašiusi specialias bendradarbiavimo sutartis su trimis profesinių sąjungų bei dviem darbdavių organizacijų susivienijimais. Tai vykdoma įvairiomis formomis: inspektuojant įmones, tiriant socialinių partnerių prašymus, konsultuojant raštu ir žodžiu. Darbo inspekcija vykdo Agentūros Lietuvos ryšių punkto (Focal Point) veiklos organizavimo funkciją.
Europos Sąjungos strategijoje socialiniam dialogui taip pat skiriamas didelis dėmesys. Vienas iš šios veiklos akcentų ir keliamų uždavinių - naujos prevencinės kultūros ugdymas per informavimą, rizikų vertinimo gerinimą, aktyvų dalyvavimą skatinant socialinį dialogą visuose lygiuose, - visų pirma įmonių lygmenyje.
Lietuvoje veikiantys teisės aktai įteisina tik vieną galimą organizuoto darbuotojų atstovavimo formą - profesines sąjungas.
Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius.
| Institucija | Pagrindinė funkcija |
|---|---|
| Lietuvos Respublikos Trišalė Taryba | Sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas |
| Profesinės Saugos ir Sveikatos Komisija | Derina valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesus saugos ir sveikatos srityje |
| Apskrities Komisija | Atstovauja valstybės institucijoms, darbdaviams ir darbuotojams |
| Darbo Inspekcija | Vykdo bendradarbiavimo sutartis su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis |
tags: #socialine #partneryste #gali #buti #vykdoma