Lietuvoje įgyvendinama esminė specialiųjų poreikių pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės turėtų lygias teises ir galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse. Vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Pertvarka siekiama mažinti socialinę atskirtį ir didinti žmonių su negalia savarankiškumą.
Ši pertvarka apima negalios vertinimo modelio tobulinimą, paslaugų ir pagalbos prieinamumo didinimą, operatyvesnį individualizuotų paslaugų ir pagalbos teikimą, o taip pat viešosios informacijos pritaikymą žmonėms su negalia.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos struktūra
Naujas vertinimas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo 2024 metų sausio 1 d., vertinant negalią, bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius. „Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs“, - aiškina I. Mituzienė.
Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui. Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.
Darbingumo lygį keis dalyvumo lygis
Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka. Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti.
Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. „Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą“, - sako Irma Mituzienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vyresnioji patarėja.
Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis. Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. I. Mituzienė pažymi, kad šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Mažės medicininių kriterijų įtaka
Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.
„Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos“, - sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko.
Ji paaiškino, kad bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis. Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt.
Medicininės dalies vertinimas bus bendras visoms tikslinėms grupėms - vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms. Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės - jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.
Pavyzdžiui, keitėsi krepšelio metodika. Jeigu kas nors būtų ištestavęs tai bandomuoju projektu, būtų aiškiai supratęs, kad, pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra absoliučiai kita situacija arba, kitaip tariant, kas tinka regionams, nebūtinai gali tikti sostinei. Paminėčiau ir tokį dalyką kaip Tūkstantmečio mokyklos, kurias galėtume pavadinti bandomuoju projektu. Ar jos bus toliau įgyvendinamos, ar lėšos baigėsi? Mes neturime veikimo plano, kaip elgsimės. Todėl vykdant bet kokį pokytį turėtų būti labai aišku, kaip tą testuojame, stebime, darome išvadas ir diegiame visos šalies švietime. Daug ekspertų atkreipia dėmesį, kad švietime yra labai svarbu testuoti ir tik po to įgyvendinti“, - sako S. Kairys.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Reikiama pagalba vieno langelio principu
Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis.
Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu. Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.
„Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės - už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti“, - sako J. Ivančenko.
Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.
Pagalba priimant sprendimus
Pagalbos priimant sprendimus (PPS) specialistų tikslas - stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Tam, kad asmuo su negalia galėtų savarankiškai priimti sprendimą, jam, atsižvelgiant į asmens individualius poreikius, reikalinga pagalba, kuri leistų savarankiškai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba paaiškinti klausimo esmę, naudoti alternatyvius bendravimo būdus su asmeniu, kuris bendrauja neverbaliniu būdu.
PPS specialistai organizuos ir teiks asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas.
Priskirtos funkcijos:
- Informavimas - kliento ir jo artimųjų rato informavimas, tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklo kūrimas, siekiant paprastesnio susisiekimo su poreikį vertinančiomis ir socialines paslaugas organizuojančiomis bei teikiančiomis įstaigomis.
- Konsultavimas ir socialinis darbas - kliento poreikių įvertinimas, sunkumų įvardijimas bei tikslų jiems spręsti nustatymas. Individualaus pagalbos sprendimų priėmime plano sudarymas, plano siekinių vertinimo periodiškumo nustatymas. Artimų pagalbininkų rato sudarymas, akcentuojant asmenis, turinčius daug įtakos klientui. Konsultacijos ir bendradarbiavimas su psichikos sveikatos priežiūros specialistais ir kitais specialistais, padedant klientui priimti asmeninius sprendimus sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.
- Alternatyvus komunikavimas - klientui alternatyvių komunikacijos priemonių naudojimas, siekiant išsiaiškinti asmenų su negalia poreikius, padėti išreikšti jų valią; klientui aktualios informacijos lengvai suprantamu formatu rengimas ir platinimas.
- Dalyvavimas bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjime.
Asmenys, kuriems reikia pagalbos priimant sprendimus, kviečiami kreiptis į savo regiono tinklaveikos specialistą pagal savo gyvenamosios vietos regioną.
Įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypatingą dėmesį skiriant JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio „Lygybė prieš įstatymą“ nuostatų įgyvendinimui, Agentūra parengė veiksnumo apribojimo prevencijos modelį ir jo įgyvendinimo veiksmų planą, kurio rezultatai bus panaudoti įvedant naują veiksnumo apribojimo prevencijos paslaugą.
SADM duomenimis, 2020 m. pabaigoje ministerijai pavaldžiose socialinės globos įstaigose gyveno 1805 asmenys, kuriems apribotas veiksnumas, šie asmenys sudarė 27 proc. visų globos įstaigų gyventojų.
Veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, bendradarbiaudami su PPS specialistais ir socialiniais darbuotojais, sieks laiku identifikuoti atvejus, kurių metu galimi negalią turinčių asmenų teisių pažeidimai inicijavus / ketinant apriboti asmenų teisinį veiksnumą. Teisinės pagalbos organizavimas ir teikimas būtinas darbui su civilinėmis bylomis padedant asmenims užtikrinti ar atstatyti teisinį veiksnumą. Paslaugą teiks profesionalūs advokatai. Kiek bus bylų, kuriose bus reikalingos teisinės pagalbos paslaugos, nėra žinoma.
Tinklaveika
Tinklaveika yra neatsiejama priemonė, suteikianti galimybę efektyviai įgyvendinti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos tikslus.
Numatyta Agentūroje įdarbinti 10 tinklaveikos specialistų, kurie vykdys šias funkcijas:
- Palaikys ryšį tarp socialinių paslaugų srities specialistų, asmenų su intelekto ir (ar) psichikos negalia, jų šeimų (globėjų, rūpintojų);
- Koordinuos atvejo vadybos ir socialinių dirbtuvių veiklas regionuose;
- Teiks metodinę pagalbą savivaldybėms ir socialiniams partneriams dėl paslaugų plėtros asmenims su negalia;
- Teiks ekspertinę pagalbą, analizuos kylančius iššūkius ir teiks siūlymus dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų regioninių žemėlapių įgyvendinimo;
- Skatins bendradarbiavimą ir sąveiką tarp visų subjektų, dalyvaujančių pertvarkos procese.
Tinklaveikos veiklos padės palaikyti nuolatinį bendravimą ir bendradarbiavimą tarp visų pertvarkoje dalyvaujančių subjektų, įgalins prisitaikyti prie skirtingų intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų poreikių.
Remiantis LR socialinių paslaugų įstatymo 201 str. 2 dalimi, socialinių paslaugų srities darbuotojai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka nuolat tobulina profesinę kompetenciją: ne mažiau kaip 16 akad. val. per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose ir 16 akad. val.
Planuojama, kad projekto paslaugas gaus 2211 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia, iš jų:
- Atvejo vadybos paslaugas gaus 1385 asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia, savivaldybių administracijose sukurti 69 atvejo vadybininkų etatai;
- Socialinių dirbtuvių paslaugas gaus 744 asmenys su proto ir (ar) psichikos negalia, savo veiklą vykdys 62 socialinės dirbtuvės;
- Pagalbininko priimant sprendimus paslaugas gaus apie 670 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia;
Kadangi vienas asmuo gali gauti kelias Projekto paslaugas, todėl suminis paslaugų gavėjų skaičius nesutampa su Projekte planuojamų naudą gavusių asmenų skaičiumi.
Tikimasi, kad veiksnumo apribojimo specialistai per projekto įgyvendinimą prisidės prie ne mažiau kaip 40 sėkmingų bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo atvejų.
Į lengvai suprantamą kalbą asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia bus išversta ir patikrinta virš 26 tūkst.
Tikimasi, kad šie pokyčiai realiai palies daugiau kaip 220 tūkst. Siūlomais pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. - 34 proc.). Tikimasi, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarys 39 proc., o 2030 m. - 47 proc., (2021 m.
Viešosios informacijos prieinamumas
Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc. Net 65 proc. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst.
Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. Sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos.
Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. Siūloma nauja lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu.
Specialieji poreikiai
Specialiuosius poreikius Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) nustato tik su gydytojo siuntimu (galiojimo terminas 60 kalendorinių dienų). Specialieji poreikiai gali būti nustatyti jau nustačius neįgalumo lygį arba neįgalumo lygio nustatymo metu.
Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Kai vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi. Neterminuotai, kai vertinamas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, neprognozuojamas vaiko sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) vaiko sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.
Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų. Šeimos gydytojas parengia dokumentus vaiko specialiajam poreikiui ir jo lygiui nustatyti.
Medicininiai dokumentai. Tai duomenys apie vaiko sveikatos būklę: testų (pvz., CARS, DISC, WISC), medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr. Vaiko tėvai - pristato į tarnybos skyrių arba siunčia paštu.
Bazinį funkcionavimo lygmenį - balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje - asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių. Klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Neleiskite tarnybos darbuotojui esančius sunkumus vertinti tik kaip fizinius.
Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko specialiųjų poreikių ir jų lygio. Svarbu: Vidutinę arba sunkią negalią turintį vaiką slaugančiam asmeniu neskaičiuojamas darbo stažas, bet vaiko slaugymo terminas (15 metų) turi įtakos šalpos bazinei pensijai gauti tuo atveju, kai NDNT išduoda pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį (SPP-2).
Slaugomų ar nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų su negalia, suaugusių neįgaliųjų ar senyvo amžiaus žmonių artimieji gali teikti prašymus savivaldybėms dėl laikino atokvėpio paslaugos.
Vaikų su negalia iki 18 m. Suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc.
SVARBU. Kiekviena šeima turi teisę per metus gauti 720 val. Vaiką su negalia, suaugusį asmenį su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys, globojantys artimieji gali derinti šias laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius - vieną kartą rinktis pagalbą namuose, kitą kartą - dienos globą arba trumpalaikę globą. Jei prižiūrintiems asmenims nėra poreikio gauti pagalbos į namus ar dienos socialinės globos, šios valandos gali būti perkeltos į trumpalaikę socialinę globą ir atvirkščiai.
SVARBU. Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius. Laikino atokvėpio paslaugos yra iš dalies mokamos, bet priklauso nuo negalią turinčio suaugusio asmens ar vaiko pajamų. Jeigu asmens ar šeimos pajamos, tenkančios vienam nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (2021 m. - 256 Eur), laikino atokvėpio paslauga teikiama nemokamai.
Pagalba į namus kainuoja iki 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų. Dienos arba trumpalaikė globa institucijoje - iki 50 proc. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, neįskaitomos asmenų su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (2021 m.
Socialinė integracija
tags: #specialiuju #poreikiu #pertvarka