1991 m. liepos 31-ąją tarp 3 ir 5 val. ryto Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du pareigūnai, kurie ėjo pareigas saugodami Lietuvos Respublikos sieną.
Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON smogikų aukomis tapo: vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rabavičius.
1991 m. rugpjūčio 2 d. ligoninėje mirė sunkiai sužeistas muitininkas Ričardas Rabavičius.
Išgyveno vienintelis muitinės pareigūnas - sunkiai sužeistas Tomas Šernas.
Kas vyko naktį Medininkuose: liudininko Tomas Šerno pasakojimas
Po kelių minučių mano dėmesį patraukė kažkoks riktelėjimas, trinktelėjimas. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau iš miško greitai atbėgantį ginkluotą žmogų. Jis bėgo ypatingu būdu - šonu į taikinį, pristatydamas žingsnį, atkišęs panašų į pirmo pavyzdžio automatą „Kalašnikov“ ilgą ginklą su užsuktu blizgančiu duslintuvu <…>. Aiškiai mačiau jo profilį. Jo veidas man įstrigo, tokie bruožai gana išskirtiniai. Buvome pripratę prie nuolatinio pavojaus - žinojau, kad tikrai muš, net spėjau apdariai nusiimti akinius ir pasidėti ant stalo. Kol jis galvojo, ką daryti, lauke matytas omonininkas - jo veidą mačiau labai trumpai - jau įlėkė į vidų ir rusiškai liepė visiems gulti ant grindų kitame vagonėlio kambaryje. Lauke kažkas šūkavo. Į suguldytus arčiau lauko durų iš karto pasipylė duslintuvo slopinami šūviai ir smūgiai į galvas ginklo buožėmis. Aš gulėjau toliau, dešiniu šonu prisispaudęs prie sienos.
Taip pat skaitykite: Išmokos šeimoms su vaikais
Vėliau Tomas Šernas aprašo: „Kai rytą buvau išneštas į lauką, niekaip nesupratau, kodėl į mane visi taip žiūri.“
Medininkų kontekstas: sienų kontrolės atkūrimas ir OMON išpuoliai
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjo Lietuvos Respublikos institucijų atkūrimo darbai. Vienas iš svarbiausių nepriklausomos valstybės požymių - savų sienų kontrolė, todėl jau pirmosiomis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbo dienomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos valstybės sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo.
1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos muitinės laikinąjį įstatymą, o po mėnesio, 1990 m. lapkričio 8 d., - Lietuvos Respublikos laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą, kuriuo Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigė Pasienio apsaugos tarnybą, vykdančią valstybės sienos apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedančią Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.
Pradėjus saugoti Lietuvos sienas, viešus protestus ėmė reikšti Sovietų Sąjungos pareigūnai, svarbiausias protestų motyvas buvo tai, kad niekas neturi teisės kontroliuoti Sovietų Sąjungos valstybės sienos. Sovietų Sąjungos vadovybė Komunistų partijai ir represinėms valstybės struktūroms kėlė užduotį skaldyti Lietuvos visuomenę ir destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje.
Po 1991 m. sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo OMON‘o ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Nuo 1991 m. pavasario iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus ir Rygos omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos pasienio postus. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos valstybės vėliava, žalojami beginkliai Lietuvos pareigūnai.
Taip pat skaitykite: 7% pensijų augimas 2019 m.
Per šiuos išpuolius nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai. Šiais veiksmais norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja padėties.
Politinis ir tarptautinis fonas prieš tragediją
1991 metų liepos pabaigoje įvyko ypatingas įvykis - tarpvalstybinės sutarties, kuri buvo rengiama nuo pat 1990 m. pavasario, pasirašymas. 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kartu buvo pasirašytas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos „Dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje RTFSR Kaliningrado srities raidoje“ ir Protokolas dėl atstovybių atidarymo, pavadintas Protokolu „Dėl Lietuvos Respublikos Įgaliotosios Atstovybės Rusijos Tarybų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos Įgaliotosios Atstovybės Lietuvos Respublikoje įsteigimo“.
Sutarties preambulėje buvo pasmerkta 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos aneksija, o abi šalys viena kitą pripažino kaip suverenias nepriklausomas valstybes. Tai buvo reikšmingas taikios Lietuvos politikos laimėjimas. Net aplinkybė, kad Maskvoje viešėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Džordžas Bušas, neapsaugojo Lietuvos Respublikos pareigūnų gyvybių.
Lietuvos Respublikos institucijų reakcija
Praėjus pirmosioms valandoms po Medininkų tragedijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Laikinoji gynybos vadovybė dėjo pastangas nusikaltimo aplinkybėms atskleisti, užbėgti už akių galimam prievartos veiksmų eskalavimui.
1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo skubiai į neeilinę sesiją sušaukė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus. 1991 m. rugpjūčio 1 d., 10 val. į neeilinę sesiją susirinko 93 deputatai. 1991 m. rugpjūčio 1 d. neeilinės sesijos posėdžių metu buvo priimti svarbūs dokumentai, raginę atkreipti dėmesį į Sovietų Sąjungos vykdomą agresiją ir nesitaikstyti su ja.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas Lietuvoje
Be to, Aukščiausiosios Tarybos protokoliniais nutarimais „Dėl įstatymų projektų, reglamentuojančių valstybės saugumo sistemą“, „Dėl nacionalinio saugumo koncepcijos“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos ir kontrolės punktų sutvirtinimo“ pavesta Vyriausybei įgalinti ir sustiprinti valstybės sienų apsaugą, įrengti laikinus sutvirtinimus pasienio apsaugos ir kontrolės postuose.
Laidotuvės ir pagerbimas
1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, įvairių institucijų atstovai, užsienio lietuviai.
Pagarbą Medininkų aukoms išreiškė į laidotuves atvykę JAV generalinis konsulas Leningrade (dabar - Peterburgas) Jackas Gosnellas, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago deputatas, Baltijos draugų rato pirmininkas baronas prof. dr. Wolfgangas von Stettenas, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Dainis Ivans, Estijos atstovas Martas Tarmakas. Laidotuvių metu žuvusius ginklo brolius pagerbė Lietuvos kariai, pasienio ir policijos pareigūnai. Po gedulingų mišių Katedroje daugybė žmonių žuvusiuosius lydėjo į Antakalnio kapines.
Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.
Apmušimai, teisinė atsakomybė ir atminimo įamžinimas
Nustatyta, kad žudynes įvykdė OMON milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Visiems keturiems Lietuvos teismai skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis K.
1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas.
1992 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku nužudyti pareigūnai už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliu. Medininkų tragedijos aukos buvo pagerbtos tokiu pat apdovanojimu kaip ir žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 13-ąją.
1993 metais Medininkų pasienio kontrolės poste žuvusių Lietuvos Respublikos pareigūnų atminimui, šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio, buvo pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais septynis žuvusius pareigūnus. Paminklo projekto autoriai - architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas.
1999 m. gruodžio 23 d. Kultūros vertybių registre buvo įregistruotas „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso pasieniečių vagonas“ ir „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso sienos sargybos posto vieta“. 2001 metais, minint 10-ąsias žudynių metines, žuvusių pareigūnų atminimui, jų žūties vietoje, buvo pastatytas Alytaus teritorinės muitinės pareigūno, medžio drožėjo Vytauto Baublio sukurtas stogastulpis. 2002 metais istorinis memorialinis „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose kompleksas“ buvo restauruotas (projekto vadovas Bronius Patapavičius, architektas Giedrius Fokas).
Kasmetinės atminimo iniciatyvos
Kiekvienais metais pagerbiame šių didvyriškai žuvusių pareigūnų atminimą. Kasmet liepos 31-ąją vyksta tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai-Vilnius, kuriuo pagerbiamas Medininkuose žuvusių pareigūnų atminimas. Bėgikai startuoja Medininkų pasienio poste, prie memorialo žuvusiems, o finišuoja prie Antakalnio kapinių Vilniuje, kur yra palaidoti nužudyti pareigūnai.
Medininkų tragedijos aukų atmintis žiniasklaidoje ir knygose
1991-ųjų liepos 31 dieną minėsime liūdną datą - lygiai prieš 30 metų, Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. 1991 metais, liepos 31 d., Medininkų pasienio punkte OMON smogikai nužudė 7 pasienio darbuotojus: Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Algimantą Juozaką, Mindaugą Balavaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Ričardą Rabavičių.
Apie Tomą Šerną ir Medininkų įvykius rašyta leidiniuose ir knygose. „Tomas Šernas - vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas“ - šis teiginys akcentuojamas interviu ir leidiniuose, apimančiuose liudijimus, prisiminimus bei tyrimo medžiagą.
Žurnalistiniai pasakojimai ir asmeniniai likimai
Su žurnaliste Aurelija Arlauskiene kalbėta apie knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“. „Reikėtų turėti omeny, kad tai pirmoji mano knyga. „Nebereikia verkti, reikia džiaugtis tuo, kad šie žmonės paaukojo savo gyvenimą dėl klestinčios Lietuvos. Visokių turime problemų, bet Lietuva jau žinoma pasaulyje, mes įstojome į Europos Sąjungą,“ - teigė autorė.
„T.Šernas pasakojo, kad išvakarėse buvo atvažiavęs žiguliukas“, - prisimenama leidiniuose. „J.Janonis, išeidamas į šį budėjimą, paliko savo vestuvinį žiedą po dovanotu servizu. Manė, kad geriau žiedas liktų čia, o tai koks OMON banditas nudėjęs nusimaus.“
Aprašoma, kaip našlės ir artimieji stipriai kabinosi į gyvenimą: „Man pasisekė, kad našlės mane prisileido, bet ne dėl to, kad būčiau labai žavinga. Man duris atvėrė slaptažodis Tomas Šernas.“
Tyrimas ir teisiniai rezultatai
1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu buvo sudaryta Vyriausybinė komisija žudynių Medininkų pasienio poste aplinkybėms ištirti. 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį nuosprendį Medininkų žudynių byloje.
Nustatyta, kad žudynes įvykdė OMON milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Visiems keturiems Lietuvos teismas skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galv os bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis K.
Atminimo pėdsakai istorijoje
1992 m. rugsėjo 15 d. istorinis memorialinis „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose kompleksas“ buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Kompleksą sudaro „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso pasieniečių vagonas (25051)“, „Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso sienos sargybos posto vieta (25052)“.
1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
Dokumentinis filmas 222 dienos | 2026-01-13
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1991-07-31 | Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti ir sužeisti pareigūnai |
| 1991-08-02 | Mirė sužeistas Ričardas Rabavičius |
| 1991-08-03 | Laidotuvės ir gedulo diena |
| 1991-09-06 | Po mirties apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordinu |
| 1992-01-09 | Apdovanojimas Sausio 13-osios atminimo medaliu |
| 1993 | Paminklo pastatymas prie vagonėlio |
| 1999 | Memorialo objektų įregistravimas Kultūros vertybių registre |
| 2001-2002 | Stogastulpis ir komplekso restauracija |
| 2016-06-06 | Galutinis teismo nuosprendis Medininkų žudynių byloje |
Atmintis ir reikšmė
Medininkų žudynių 30-metis primena, kad už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę buvo sumokėta aukščiausia kaina. Šie įvykiai tapo Lietuvos modernios nepriklausomybės istorijos dalimi, o Medininkų tragedija - svarbių pokyčių ir saugumo stiprinimo kontekste.