Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į Kauno miesto savivaldybės turto skyrių. Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriui vadovaujanti Laura Stankevičienė atsakė į skaitytojų klausimus apie socialinius būstus, jų priklausomybę, dydžius ir sąlygas. Tokie klausimai kaip: kokie socialiniai būstai jums priklauso, kiek jų turite, ir kaip vykdoma nuomos tvarka, kelia rimtą pratimą apie tikrą poreikį ir galimybes gyventi socialiniame būste.
Kas yra socialinis būstas ir kuo jis skiriasi nuo savivaldybės būsto?
Savivaldybės būstai - tai būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus. Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto. Socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi kur gyventi. Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku neprivatizavo būstų, ir turi galimybę tai padaryti dabar.
Kokie skaičiai apibrėžia situaciją Kaune?
Mieste taryba valdo apie 4 500 gyvenamųjų patalpų. Iš jų apie 2 825 - savivaldybės būstai ir apie 900 - socialiniai būstai. Šie duomenys formuoja pagrindą suprasti, kam skirta socialinė pagalba ir kaip valdoma nuomos sistema. Savivaldybės nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, kas sudaro sąlygas didesnėms pajamoms būti tikrinamoms remiantis valstybės tvarka.
Kaip veikia remontas socialiniame būste?
Išnuomojus socialinį būstą, visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą remontuoja nuomininkas savo jėgomis. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t. Dažnai socialiniai būstai atrodo blogai dėl netinkamo nuomininkų požiūrio: neatnaujinamos patalpos, neprižiūrima įranga. Neretai 5 iš 10 iš nuomotų socialinių būstų per trumpą laiką (po 6 mėn.) tampa lindynėmis.
Ar nuomininkai moka mokesčius?
Taip. Nuomininkai, gyvenantys socialiniame ar savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės sprendimus. Taip pat būtina mokėti visus priskaištuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.).
Taip pat skaitykite: Svarbiausi kriterijai renkantis mechaninį vežimėlį
Ar yra laisvų ir tinkamų nuomoti būstų?
Taip, vykdomos nuomojimo procedūros: pasiūla, apžiūra, būsimo nuomininko reikalavimų atitikimo patikra, dokumentų rinkimas, sutarties ruošimas. Dabar parduodamų socialinių būstų skaičius yra ribotas - 10 socialinių būstų ruošiamasi nuomoti, tačiau procese svarbu užtikrinti atitiktį teisės aktams ir sąlygoms.
Kiek žmonių laukia socialinio būsto?
Laukiantiesiems socialinio būsto Kaune skaičius dinamiškas. 3 355 asmenys yra įrašyti į sąrašą pagal teisės aktų reikalavimus. Sąraše atsižvelgiama į pajamas, gyvenamąją vietą, šeimos dydį, neįgalumą ir kitus kriterijus. Tačiau nuolat tikrinama, ar eilės dalyviams dar galioja teisė į socialinį būstą. Kai kurie įrašyti asmenys gali būti išbraukti, pavyzdžiui, išvykę gyventi į kitą šalį ar įsigiję nuosavą būstą. Planuojama, kad visi 3 355 asmenys būtų patikrinti iki 2016 metų pabaigos.
Ar socialinį būstą gali gauti užsienio piliečiai ar prieglobsį gavę asmenys?
Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato svečių iš užsienio ar prieglobsio gavusių asmenų būšanai. Tokie asmenys taikomi kitai teisės aktų tvarkai. Todėl į socialinį būstą Lietuvoje gali pretenduoti tik asmenys, atitinkantys nustatytus kriterijus Lietuvos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
Kokią eilę ir kokie kriterijai taikomi?
Vienas sąrašo mechanizmas - pagrindas yra prašymo padavimo data. Į sąrašą įtraukiami visi pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus. Socialiniam būstui gali tekti pagerinti sąlygas - jei dėl neįgalumo ar sveikatos problemų reikia didesnio ploto, arba jei socialinio būsto fondas neturi laisvų būstų su reikalingu ploto dydžiu. Taip pat svarbu, kad šeimos pateiktų dokumentus, įvertinant pajamas ir turtą, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti teisę į paramą būstui išsinuomoti.
Ką daryti, jei pajamos viršija nustatytus dydžius?
Jeigu deklaruotos pajamos ar turtas viršija įstatyme nustatytus dydžius, svarbu kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimo arba, kurios sąlygos leidžia laikina nuoma rinkos kaina. Tokiu atveju gali būti suteikta laikina nuoma rinkos kainomis, kol gyventojas ras kitą tinkamą būstą. Taip pat galima kreiptis dėl didesnio ploto suteikimo, jei socialinio fondo palyginimas to reikalauja.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kokie dokumentai būtini prašant socialinio būsto?
- Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildyta gyventojo (šeimos) turto deklaracija už praėjusius metus.
- Valstybės įmonės Registrų centro išrašas apie nuosavybės teise turimą ar turėtą butą.
- Kitas pareiškėjo atitikties įstatymams dokumentų komplektas, jei reikia, pagal vietos savivaldybės nustatytą tvarką.
Kaip keisis socialinių būstų teikimo tvarka?
Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu bei savivaldybės nuomos tvarkos aprašu. 2015 m. sprendimu Nr. T-550 patvirtinta nuomos tvarka apima: teisę į socialinį būstą turi asmenys ir šeimos, atitinkančios įstatymo reikalavimus; pajamų ir turto dydžiai įtraukiami į sprendimą dėl nuomojimo; laikinas nuomojimas rinkos kainomis gali būti taikomas, jei būtina suteikti laikiną sprendimą dėl buities pasikeitimų. Tolesniuose planuose tikslinamas eilės tvarkos supratimas ir skaidrumas, siekiant sumažinti eilės laiką ir užtikrinti teisingą pliusų paskirstymą.
Psichologinis ir praktinis suvokimas: kodėl taip svarbu?
Socialinis būstas - ne tik skaičiai; tai žmonių likimai. Eilių tvarka suteikia galimybę tiems, kurie neturi kito būsto ar mokančių pajamų ribos negali užtikrinti stabilų gyvenimą. Tačiau laukimas gali būti ilgas, ir nuomininkai turi būti sąžiningi: pranešti apie pasikeitimus adresu, pajamose ar turto atžvilgiu, kad sistema galėtų laiku reaguoti. Be to, būtinų lėšų ir tinkamo vartojimo laikymasis yra būtinas norint išlaikyti teisę į socialinį būstą.
Šio straipsnio tikslas - apibendrinti, kaip veikia socialinių būstų davimas Kaune: kas yra socialinis būstas, kokie kriterijai taikomi, kiek žmonių laukia, kaip vyksta nuomos procesas ir kas laukia ateityje. Informacija rodo, kad fondo plėtra ir nuomojamų patalpų tinkamumas turi tiesioginį poveikį gyventojų gyvenimo kokybei ir galimybei įsikurti nuolatinį būstą.
Duomenų santrauka
- Savivaldybės būstų fondas: apie 2 825 savivaldybės būstų ir apie 900 socialinių būstų.
- Laukiančiųjų socialinio būsto sąrašas: apie 3 355 asmenys.
- Dabartinė laisvų socialinių būstų skaičiaus pradžia: apie 10 vnt. laisvų būstų nuomai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
tags: #parduodami #socialiniai #butai #linkuvoje