Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalies aktualija ir jos kontekstas per pastaruosius dvidešimt metų. Aptariama, kaip keitėsi teisinis traktavimas, kokias tikslines priemones įtvirtino įstatymas, ir kokią įtaką tam turėjo tarptautiniai bei konstituciniai norminiai aktai.
Smurto artimoje aplinkoje samprata ir jos kilmė
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė.
Smurtas artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Istorinis kontekstas Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje, kriminalinės atsakomybės ribos yra ribotos: kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.).
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Specialieji apsaugos poreikiai ir jų įgyvendinimas
Nuo 2011 metų įsigaliojęs teisinis reguliavimas palengvino nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimą ir įtvirtino specialiuosius apsaugos poreikius BPK. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas padėjo užtikrinti nukentėjusiųjų teises, o smurto aukoms buvo suteiktos papildomos apsaugos garantijos. Siekiant efektyvesnės apsaugos, 2023 metais buvo priimtas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriame įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė.
< tagimg>Infografika: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmasApsaugos nuo smurto orderio mechanizmas
Apsaugos nuo smurto orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui. Priėmimo mechanizmas: policijos pareigūnas gavęs pranešimą apie galimą smurtą įvertina pavojaus riziką ir nustatęs riziką, gali skirti orderį. Sprendimą skirti orderį arba jo neskirti pareigūnas turi priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo. Dalyvaujančios institucijos privalo užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veikimą ir bendradarbiavimą teikiant pagalbą aukoms. Jei asmuo laikosi įpareigojimų, orderis laikomas įgyvendintu.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir pasiūlyti jam pagalbą. Teikiama nemokama pagalba smurtą patyrusiems asmenims, teikiama laikinojo apgyvendinimo paslauga, psichologinė pagalba telefonu ir kt. Pateikiama informacija apie teikiamos pagalbos pobūdį ir kontaktinius duomenis.
Institucijų ir teisinio reguliavimo pokyčiai
Lygiuojantis su tarptautinėmis sutartimis, Lietuva yra įsipareigojusi laikytis daugelio tarptautinių žmogaus teisių dokumentų. Lietuva yra ratifikavusi 1966 metų Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, taip pat Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ir jos fakultatyvų protokolą. Stambulo konvencija buvo pasirašyta 2013 metais, tačiau dar nėra ratifikuota. Regioniniu lygiu Lietuva yra Europos Tarybos narė ir įsitraukusi į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos socialinę chartiją.
Visuomenės požiūrio pokytis
Nuo 2011 metų Lietuvos visuomenėje išryškėjo požiūrio pasikeitimas į smurtą artimoje aplinkoje: buvo pripažinta būtinybė aktyviai reaguoti į smurtą, teikti pagalbą ir keisti elgesio normos. Tačiau mastas nemažėja - smurtas artimoje aplinkoje išlieka rimta problema, todėl svarbu ne tik teisinis reguliavimas, bet ir visuomenės švietimas, emocinio intelekto ugdymas bei konfliktų sprendimo gebėjimų lavinimas.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Įstatymo principiniai akcentai
1 straipsnis. Paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir nustatyti institucijų kompetencijas.
2 straipsnis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta apsaugoti auką, įpareigojant smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti, neieškoti ryšių ir pan. Orderis nustatomas, kai įvykdomas pavojaus rizikos vertinimas.
3 straipsnis. Institucijų ir įstaigų funkcijos bei bendradarbiavimas - reglamentuoja informacijos skelbimą, mokymų koordinavimą, specializuotų paslaugų teikimą ir kt.
7 straipsnis. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kuri teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, įgyvendinimo ir gebėjimų tobulinimo.
Tarptautiniai kontekstai ir praktika
Baltijos regionui svarbu išlaikyti balansą tarp teisinio reguliavimo ir socialinio požiūrio į šeimą bei asmeninių teisių apsaugą. Lietuvos narystė ES ir tarptautinių sutarčių suteikia pagrindą nuolatiniam tobulinimui, o naujoji teisinė redakcija stiprina apsaugos mechanizmus ir teisinių procesų efektyvumą.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Tabla: pagrindiniai punktai
| Elementas | Turinys |
|---|---|
| Apsaugos nuo smurto orderio trukmė | 15 dienų |
| Priėmimo laikotarpis | Ne vėliau kaip 12 valandų nuo pranešimo |
| Specializuotos pagalbos centras | Teikia nemokamą pagalbą ir koordinuoja paslaugas |
| Savivaldybių komisijos | Prevencijos priemonių įgyvendinimas, išteklių koordinavimas |
Dažniausiai pasitaikantys klausimai
- Koks yra apsaugos nuo smurto orderio tikslas?
- Kokios institucijos dalyvauja įgyvendinant įstatymą?
- Kokios paslaugos teikiamos smurtą patyrusiems asmenims?