Aptariant neįgaliųjų padėtį Lietuvoje, reikia paminėti, kad 1991 metais priimtas Invalidų integracijos įstatymas, 1992 metais patvirtinta invalidų medicinės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programa. Nuo 1991 m. Lietuvoje neįgaliųjų socialinė politika pradėta vystyti šiomis kryptimis: Taikomos lengvatos (greitai, bet nežymiai pagerindamos žmogaus sveikatą). Kuriama neįgaliųjų reabilitacijos sistema (orientuota į neįgaliųjų socialinės adaptacijos stiprinimą). Abilitacijos sistemos kūrimas - stengiantis užkirsti kelią besivystantiems ar esantiems sutrikimams, integruojant į švietimą ar visuomenę.- kitos paslaugos.
Šiame straipsnyje aptariame, kokios lengvatos ir galimybės yra suteikiamos neįgaliesiems, norintiems pradėti verslą Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi konkrečiu atveju - mamos, auginančios kurčią vaiką, situacija, tačiau pateikiama informacija aktuali visiems, turintiems 2-ą grupę invalidumą ir svarstantiems apie verslo kūrimą.
Socialinės lengvatos neįgaliesiems
Lietuvoje neįgaliesiems taikomos įvairios socialinės lengvatos, kurios palengvina jų kasdienį gyvenimą. Šios lengvatos apima:
- Vaistai - 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui.
- Gydymas - visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą po sunkios ligos ar traumos. Kompensuojama 90 proc. bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos.
- Kompensacinė technika - išduodama ir remontuojama nemokamai. Klausos aparatą nemokamai turi teisę gauti visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu.
- Transporto išlaidų kompensavimas - vaikams invalidams, kuriems nustatyti medicininiai požymiai, transporto išlaidoms gauti turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL dydžio kompensaciją.
- Naudojimosi transportu lengvatos - teisė įsigyti nuolaidų bilietų visiems pagrindiniams viešiesiems trumpų atstumų susisiekimams, su 80 proc. nuolaida, lydinčiam asmeniui.
- Gyvenamasis plotas - šeimoms, kuriose yra vaikas invalidas, padengiama 20 procentų suteikto kredito sumos.
- Darbas - apribojimai dirbti švenčių, poilsio dienomis ar viršvalandžius vaiką auginančiam asmeniui; 30 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos slaugantį asmenį.
- Žemė - savivaldybių sprendimu galima būti atleisti nuo mokėjimo dėl įrenginių įrengimo papildomų mokesčių.
- Indėliai - skiriamos kompensacijos šeimoms, auginančioms vaikus invalidus arba slaugytojams, slaugantiems namuose visiškai negalius asmenis, taip pat I grupės invalidus nuo vaikystės.
- Verslo liudijimai - rekomenduojama savivaldybėms nustatyti mažesnį pajamų mokestį gyventojams, auginantiems vaiką invalidą ir dirbantiems su verslo liudijimu.
- Ugdymas ir mokslas - vaikai invalidai aprūpinami specialiosiomis ugdymo priemonėmis, jų mokymosi vieta pritaikoma, ugdomi atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir būklę. Ugdymo įstaigos negali atsisakyti priimti vaiko invalido dėl jo invalidumo. Socialiniai remiamieji mechanizmai turėtų būti teikiami šeimai, atsižvelgiant į vaikų skaičių ir poreikius. Vaikui klausos aparatas turi būti išduodamas nemokamai. Socialinis darbuotojas turi dirbti su visa šeima, nes neįgalus vaikas įtakoja ir kitus šeimos narius bei jų tarpusavio santykius.
Parama įsteigiant verslą neįgaliesiems
Skatinant neįgalius žmones dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaluosius asmenis, taikomos lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Taip pat yra priemonės būstui pritaikyti - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) pritaikymas naudojant specialius elementus, koreguojant neįgaliesiems neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai, įskaitant galimybę pritaikyti būstą, kuris nuosavybės teise priklauso asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui ar savivaldybei. Jeigu prašomas pritaikyti būstas tenka bendrojo naudojimo patalpoms daugiabutyje, būtina gauti kitų savininkų sutikimą. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo komisija nustato poreikį. Taip pat galima gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliojo nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas arba iš dalies pritaikytas. Skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Naudingos organizacijos ir kontaktai
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčių vaikų reabilitacijos ir ugdymo centras “Lingua”. Kauno apskrities sutrikusios klausos vaikų ir tėvų bendrija “Suvoka”. Kauno miesto vaikų surdopedagoginis kabinetas, Kauno Kalniečių vaikų poliklinika, savanorių pr. Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla, Uosio g. Kauno lopšelis-darželis “Šaltinėlis” (darželis, kuriame yra kurčių vaikų, teikiamos konsultacijos). K. Kauno kurčiųjų vaikų darželis-mokykla, Kovo 11-osios g. 5. Pedagoginio-psichologinio centro Kauno skyrius, Mickevičiaus g. Nr. 7. PRIORITETAS. Projektas “Parama neįgaliesiems“ bus įgyvendinimas kartu partneriu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto metu bus įgyvendinama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo veikla, sieksianti šių rodiklių: 2.000 neįgaliųjų bus įtraukti į profesinę reabilitaciją; 2.000 neįgalieji dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje; 92 proc. sėkmingai baigusių programą arba 1.840; 50 proc. pradėjusių dirbti - 920. Progamų dalyviai galės pasirinkti iš apie 13 įstaigų ir apie 300 programų. Programoje gali dalyvauti asmenys su jutimo, psichikos, fizine ar sutrikusio intelekto negalia. Žmonių su negalia įtrauktis į darbo rinką stiprėja, bet pokyčiai vyksta lėtai. Profesinė reabilitacija gali būti išeitis tiems, kurie nori atrasti savo stiprybes, sustiprinti žinias ir tapti socialiai atsakingo darbdavio komandos dalimi.
Profesinė reabilitacija padės atkurti arba sustiprinti darbinius gebėjimus, įgyti ar pakeisti profesinę kvalifikaciją, pasirengti grįžti į darbo rinką. Šių paslaugų poreikį nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra ir sprendimą perduos Užimtumo tarnybai, kurioje užsiregistravęs žmogus su negalia gaus įvairias paslaugas. Iki 30 darbo dienų bus skiriama atkurti kliento darbinius gebėjimus ar ugdyti naujus. Šie profesinės reabilitacijos dalyviai galės rinktis mokymosi programas kursuok.lt platformoje, kur nurodomas pritaikymas negalios tipui. Užimtumo tarnyba dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programose galės apmokėti kelionės išlaidas, apgyvendinimo išlaidas ir kt. Profesinės reabilitacijos išmoka mokama laikotarpiu, ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Jei dalyvis draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, išmoką skirs ir mokės „Sodra“. Jei nėra draudžiamas arba draudžiamas tik pensijų draudimu, Užimtumo tarnyba mokės išmoką - 655,82 Eur per mėnesį. Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas.
Nepaminėtas, bet svarbus aspektas - asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir turintys nustatytą darbingumo lygį, kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio patikrinimo. Pasibaigus programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Tokiu būdu kuriama integruota sistema, skatinanti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką ir padedanti įgyti reikiamų įgūdžių bei kvalifikacijų.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Šilutėje: apžvalga
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos įstatyminė bazė
tags: #profesine #reabilitacija #neigaliems #parama #kurti #versla