Ar dažnai nepaleidžiate iš rankų telefono, susiduriate su nevertingomis pagundomis ar prarandate miegą dėl gyvų serialų? Gal vartojate alkoholį, bet visai sau kartojate, kad galite nebevartoti kada panorėję? Tokie elgesio modeliai gali būti rimtų priklausomybių ženklas. Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors veiksmai kenkia fizinei ir psichinei sveikatai bei socialiniam gyvenimui. Dažnai dėl priklausomybės kyla problemų darbe, santykiuose, o neretai išyra ir šeima.
Priklausomybės dažniausiai asocijuojamos su alkoholiu, narkotikais ir lošimais, tačiau šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas ir technologinis pažangumas lėmė naujų priklausomybių atsiradimą. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo interneto ar technologijų tampa vis dažnesne problema, paveikiančia tiek jaunuosius, tiek suaugusiuosius.
Priklausomybės psichologiniai mechanizmai
Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia priklausomas asmuo meluoja sau - nesmagu pripažinti, kad žlugdo savo ir artimųjų gyvenimą. Vėliau melas pereina į santykį su kitais žmonėmis, tampa įprasta apsiginti ir teisinti savo elgesį įvairiomis „savavališkomis“ frazėmis, pavyzdžiui: "mano priklausomybė niekam nekenkia", "aš ne toks blogas kaip Jonas, kuris geria kasdien" arba "vaikai nieko nemato, todėl nieko baisaus". Tai rodo, jog žmogaus priklausomybė yra išplitusi tiek, kad savarankiškai ją nugalėti tampa praktiškai neįmanoma.
Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė keičia smegenų veiklą: mažėja dopamino gamyba, smegenys pradeda orientuotis tik į priklausomybės objektą, o malonumo jausmas iš kitų gyvenimo sričių mažėja arba visiškai išnyksta. Ši smegenų būklė sukelia nesugebėjimą racionaliai vertinti situacijų ir priimti tinkamus sprendimus, todėl vienintelis žmogaus tikslas tampa priklausomybės objektas, pavyzdžiui, taurė alkoholio ar narkotiko dozė.
Mitos apie priklausomybes
- Priklausomybė yra silpnavališkumas. Priklausomybė nėra silpnavališkumo pasekmė. Tai smegenų ir neuromediatorių veiklos sutrikimas, kai smegenys ieško vis naujų dopamino šaltinių.
- Priklausomybę galima lengvai įveikti valios jėga. Dauguma priklausomų žmonių nelaiko savęs turinčiais problemos, todėl neigia ją ir patiria gėdą ar baimę ją pripažinti. Šios emocijos apsunkina gydymą. Tik psichologinė ir medicininė pagalba leidžia kovoti su liga efektyviai.
- Priklausomybė - tik nuo narkotikų, alkoholio ar lošimų. Priklausomybė gali atsirasti nuo įvairių dalykų: technologijų naudojimo, fizinio pervargimo, valgymo sutrikimų ir kt.
- Priklausomybė yra genetinė ir neišvengiama. Polinkis gali būti paveldimas, tačiau didžiausią įtaką turi psichotrauminės patirtys, ypač ankstyvoje vaikystėje ir socialinė aplinka.
- Sportas negali tapti priklausomybe. Nors fiziniai pratimai naudingi sveikatai, jie gali virsti priklausomybe, jei žmogus treniruojasi liguistai, ignoruodamas traumas ar emocinę būseną.
- Yra stebuklingų priemonių priklausomybei įveikti. „Stebuklingos tabletės“ ar greiti sprendimai dažnai nėra veiksmingi. Reikia integruoto gydymo, apimančio psichoterapiją, medikamentinę pagalbą ir socialinį palaikymą.
- Priklausomybę galima išgydyti savarankiškai. Savarankiškas bandymas atsisakyti priklausomybės dažnai baigiasi nesėkme dėl smegenų veiklos pokyčių, todėl reikalinga specialistų pagalba.
Gydymo principai ir psichologinė pagalba
Priklausomybės gydymas yra sudėtingas ir apima kelis pagrindinius principus. Pirmasis yra psichologinis konsultavimas, kurio tikslas - ne tiesiog atsikratyti priklausomybės, o išmokti gyventi turint ją kaip savo gyvenimo dalį ir suvokiant jos reikšmę. Geštaltinė terapija padeda žmogui suvokti, kokią funkciją atlieka priklausomybė, skatina sąmoningumą ir atsakomybę.
Taip pat skaitykite: Vaistų vartojimo rekomendacijos sergantiems priklausomybės ligomis
Psichologinės konsultacijos padeda:
- Didinti sąmoningumą - geriau pažinti savo jausmus, mintis, elgesį.
- Atpažinti nepatenkintus emocinius poreikius kaip saugumo ir prasmės poreikį.
- Dirbti su emocijomis - kaltės, gėdos, pykčio valdymas.
- Pažinti santykių su kitais ir savimi modelius.
- Patirti tikrą kontaktą, būti išgirstam ir palaikomam.
- Skatinti atsakomybę už savo elgesį ir pasirinkimus.
„Kad išgytų nuo kančios, žmogus turi ją iškentėti iki galo“ - tik nuoseklus skausmingų išgyvenimų priėmimas ir išgyvenimas leidžia pasiekti tikrą sveikimą ir vidinę ramybę.
Fiziologinės priklausomybės dalies valdymas
Antrasis svarbus gydymo aspektas - fiziologinės priklausomybės dalies sumažinimas. Viena iš naujų priemonių - lazerinė aurikuliarinė (ausų zonos) terapija, paremta tradicinės kinų medicinos principais. Lazerio impulso poveikis tam tikriems nerviniams taškams padeda sušvelninti abstinencijos simptomus ir palaikyti smegenų funkcijas.
Alkoholio poveikis smegenims yra veiksnys, lemiantis priklausomybės raidą. Alkoholis veikia neuromediatorius - cheminių signalų perdavimą, todėl ilgainiui vystosi tolerancija ir poreikis vis didesnėms dozėms. Polinkį lemia ir biologiniai, ir psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, patirtos traumos, stresas ar kitos psichikos ligos.
| Veiksnys | Įtaka priklausomybei |
|---|---|
| Biologinis jautrumas smegenims | Stipresnis malonumo pojūtis - greitesnis prisirišimas |
| Psichikos ligos | Didina priklausomybės riziką (depresija, nerimas, PTSS) |
| Psichotrauminės patirtys | Aktyvina priklausomybės riziką |
| Socialinė aplinka | Formuoja įpročius, elgesio modelius |
Priklausomybės poveikis gyvenimui ir santykiams
Priklausomybė neigiamai veikia ne tik pačią sergančią asmenybę, bet ir jos artimuosius. Artimieji dažnai jaučia bejėgiškumą, nes nežino, kaip padėti. Todėl svarbu, kad jie patys ieškotų pagalbos - konsultuotųsi su psichologais, socialiniais darbuotojais ar CRAFT specialistais. CRAFT metodika, paremta kognityvine elgesio terapija, padeda lavinti bendravimo įgūdžius ir motyvuoja priklausomą kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Priklausomybė kartais paslepia stiprią gėdą ir stigmatizaciją, todėl tiek sirgantieji, tiek jų šeimos nariai dažnai vengia atvirumo bei pagalbos. Moksliškai įrodyta, kad tik kompleksinis gydymo planas, apimantis psichoterapiją, medikamentinę pagalbą ir socialinę paramą, atneša geriausius rezultatus.
Priklausomybės priežastys ir psichologiniai niuansai
Priklausomybė dažnai yra pasąmoninis savęs „baudimas“. Ji kyla iš žmogaus vidinių nespręstų problemų, skausmo ir kančių, kurių jis pats ne visada suvokia. Skirtingai nei aistra, kuri kuria ir įkvepia, priklausomybė naikina ir riboja asmenybę.
Daug priklausomų žmonių turi užslėptų psichologinių problemų, kurias jie slepia dėl socialinio statuso arba sėkmės kitose gyvenimo srityse. Jie ieško būdų, kaip kompensuoti vidinį diskomfortą ir atsijungti nuo skausmo.
Priklausomybės metu žmogaus gyvenimas pradeda „suktis“ aplink priklausomybės objektą - visos mintys, veiksmai ir poreikiai orientuoti į jį. Tikrosios gyvenimo problemos, tokios kaip šeimos santykiai ar darbinės nesėkmės, tolsta į antrą planą, o priklausomybė tampa būdu nuo jų nusisukti.
Kaip pradėti pokyčius?
Pripažinimas - pirmasis žingsnis į sveikimą. Dažnai trukdo mitai, gėda ir baimė. Tai įveikti padeda psichoterapija, kurioje įgyjama gebėjimų atpažinti klaidingus mąstymo modelius, valdyti emocijas ir susidurti su sunkumais be priklausomybės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Priklausomybė - klastinga liga, kuri gali atrodyti nugalėta, bet bet kada sugrįžti. Todėl labai svarbu kryptinga pagalba specialistų, kurie padeda ne tik atsikratyti priklausomybės, bet ir išmoksta jos valdymo strategijų bei palaikyti atsistatymo būklę.
Priklausomybės
tags: #priklausomybes #ir #ju #ypatumai #ese