Vaistai ne tik gydo. Jie gali sukelti priklausomybę, pasibaigiančią, kaip liudija bendra.lt surinktos istorijos, itin skaudžiomis pasekmėmis. Priklausomybė yra sudėtinga būklė, kuri paveikia žmogų fiziškai, psichiškai ir pakeičia jo socialinį funkcionavimą.
Kokios medikamentų grupės kelia didžiausią riziką?
Klinikinės toksikologijos gydytojas, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas Haris Jakavičius teigia, kad vieną didžiausių priklausomybės vaistams rizikų kelia receptiniai benzodiazepinai - raminamieji, migdomieji, centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, tokie kaip alprazolamas, klonazepamas, bromazepamas. Pagal rekomendacijas šie vaistai turėtų būti skiriami griežtai tik trumpalaikiam vartojimui. Priklausomybė gali išsivystyti ir nuo stiprių skausmą malšinančių opioidinių analgetikų, skiriamų dėl lėtinių skausmų ar skausmų, kurių nepavyksta numalšinti kitais vaistais, tokiais kaip paracetamolis ar ibuprofenas: kodeino, morfino, tramadolio, oksikodono. Dar viena vaistų grupė yra gabapentinoidai, skiriami esant epilepsijai ar neuropatiniams skausmams. Kai kurie nereceptiniai medikamentai taip pat nėra nekalti - vartojant juos per didelėmis dozėmis ar ilgą laiką irgi yra tikimybė priprasti ar išsivystyti priklausomybei.
Kaip susiformuoja priklausomybė ir tolerancija?
Priklausomybė nuo vaistų, yra pavojinga būklė, kuri pasireiškia augančiu vaistų vartojimu, nepaisant neigiamų pasekmių ir pavojų sveikatai, dažniausiai to net nepastebint. Priklausomybė išsivysto pamažu: dažniausiai iš pradžių žmogus netgi nevartoja visos paskirtos dozės - geria po pusę, netgi po ketvirtį tabletės ir tai ne kiekvieną dieną. Kai organizmas pripranta prie vaistų, dozę tenka didinti. Tolerancijai išsivystyti ir priprasti prie vaisto nevisada reikia daug laiko, viskas priklauso nuo vaisto dozės, stiprumo ir vartojimo dažnumo. Tai gali nutikti ir per 2-3 savaites reguliaraus vartojimo, o nutraukinėjant vaistus po tokio laiko jau gali jaustis abstinencijos simptomai.
Abstinencijos simptomai
Kas yra abstinencija? Abstinencija yra būsena, kurią patiria žmogus, nutraukęs arba sumažinęs ilgalaikį tam tikrų medžiagų, pvz.: alkoholio arba narkotikų, vartojimą. Šie simptomai gali būti fiziniai, psichiniai arba abiejų tipų. Pavyzdžiui, benzodiazepinų ar opioidų abstinencijos simptomai, kadangi tai yra slopinančios medžiagos, būna priešingi vaisto sukeliamam efektui: žmogus jaučia pastovų nerimą, įkyrias mintis apie norą pavartoti vaisto, kad nusiramintų, prakaitavimą, rankų tremorą, tachikardiją. Bandant nutraukti benzodiazepinų vartojimą, pacientams gali kilti tokių simptomų, kaip nemiga, nerimas, irzlumas.
Kas padidina riziką tapti priklausomu?
Specialistai atkreipia dėmesį - tai vienas iš besivystančios priklausomybės požymių, o didžiausią riziką kelia tam tikrų grupių raminamieji, migdomieji bei stiprūs skausmą malšinantys vaistai, kuomet jie vartojami nesilaikant gydytojų nurodymų. Kai vaistas tampa nuolatine savijautos gerinimo priemone ir be jo sunku įsivaizduoti kasdienybę, o bandant atsisakyti pasireiškia abstinencijos simptomai - galima įtarti priklausomybę. Dėl priklausomybės nuo vaistų dera sunerimti tada, kai pradeda nebeužtekti tos vaistų dozės, kurią paskyrė gydytojas.
Diagnozė ir gydymo gairės
Pirmiausiai su pacientu išsiaiškiname, kokius vaistus jis vartoja, kokiomis dozėmis, kiek dažnai ir ilgai. Atsižvelgus į visas aplinkybes, pacientui skiriamas jam tinkamesnis gydymo variantas: lengvesniais atvejais ambulatorinis, sudėtingesniais ar pačiam pacientui jaučiant, kad nesugebės išlaikyti disciplinos ir gydymo plano - stacionarinis. Priklausomybė nuo vaistų gydoma tos pačios grupės vaistais, po truputį mažinant dozę iki visiško nutraukimo, kad smegenys adaptuotųsi nepatirdamos tam tikro „šoko“ dėl vaistų mažinimo. Klinikinėje praktikoje dažniausiai susiduriu su nuo raminamųjų medikamentų - benzodiazepinų - priklausomais pacientais.
Abstinencijos gydymas ir tęstinė priežiūra
Specialistė komentuoja, kad pirmas žingsnis sveikstant nuo priklausomybės vaistams yra abstinencijos gydymas, kuris gali užtrukti iki 20 ar daugiau dienų. Po abstinencijos gydymo rekomenduojama tęsti gydymą stacionarinėje Motyvacinėje terapijoje (15 lovadienių) arba stacionarinėje Minesotos programoje (28 dienos). Po šio gydymo kurso rekomenduojama lankytis Psichikos sveikatos centre arba lankyti anonimines savitarpio pagalbos grupes. Priklausomybės gydymas gali trukti ir metus: pacientas per dieną suvartoja po 15 tablečių stipraus veikimo benzodiazepino alprazolamo - tokios priklausomybės ambulatorinis gydymas gali trukti 6 mėn. ir ilgiau.
Prevencija: kaip saugiai vartoti vaistus
Gydytoja pataria laikytis auksinės taisyklės: vartoti paskirtą vaistą griežtai pagal gydytojo rekomendacijas, tiksliai apibrėžtu laiku ir tikslia nustatyta doze. Griežtai laikantis nustatyto grafiko išvengiame netikėto per parą suvartojamos medikamento dozės padidėjimo. Taip pat, bendradarbiaudami ir pasitikint gydytojais, suvartojamo medikamento kiekį visuomet galima palaipsniui mažinti ir net visiškai nutraukti. Svarbiausia yra žinoti, jog dar prieš pradedant vartoti bet kokio tipo vaistus konsultuokitės su gydytoju bei jokiu būdų neviršykite gydytojo išrašytos Jums tinkamos vaistų normos. Esant lengvam nerimui ar nemigai verta išmėginti natūralius būdus lengvo nerimo ar nemigos malšinimui: kvėpavimo pratimus, judėjimą, atpalaiduojančias veiklas ir panašiai.
Socialinė ir psichologinė pagalba
Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos RPLC filialuose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Yra pacientų, kurie nenori, kad apie jų problemas sužinotų aplinkiniai - tuomet gydymas teikiamas anonimiškai. Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju. Jei pagalba reikalinga, jis nukreips pas gydytoją psichiatrą, besispecializuojantį priklausomybės ligų gydyme, dėl geriausio gydymo kelio.
Anoniminės savitarpio pagalbos grupės
Kaip paveikiausią gijimo priemonę psichologas J. Kairys įvardija anonimines savitarpio pagalbos grupes. Kartą per savaitę, ketvirtadienį, Vilniuje socialinio centro „Kryžiaus namai“ į savitarpio pagalbos grupę „Anoniminiai tabletininkai“ renkasi nuo vaistų priklausomi žmonės. Vilniuje veikianti grupė yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir, kaip pasakoja vienas iš grupės narių Petras (vardas pakeistas), vienintelė Baltijos šalyse. „Anoniminių tabletininkų“ grupė gali būti puikus atspirties taškas. Žmonės čia nesmerkia vieni kitų, supranta, o dalydamiesi asmeninėmis patirtimis įkvepia. Labai svarbus yra pats pirmasis žingsnis: „Žmonės, sergantys priklausomybe, tai neigia. Pirmasis žingsnis yra sau pačiam pripažinti, kad esi priklausomas nuo vaistų, negali be jų gyventi, negali kontroliuoti jų kiekio ir tavo gyvenimas dėl to tapo nevaldomas“, - pasakoja Petras.
Taip pat skaitykite: Privatus vaistų gydymas
Pacientų patirtys: kaip priklausomybė keičia gyvenimą
Vilniečio Tomo (vardas pakeistas) istorija rodo, kad priklausomybė nuo vaistų yra tokia pat pavojinga kaip ir kitos. Norėdamas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, vyras kreipėsi į psichiatrą, o šis jam pasiūlė medikamentinį gydymą. Kai priklausomybė buvo stipriai pažengusi, Tomas per dieną išgerdavo penkias tabletes raminamųjų ir apie 10-12 tablečių „Klonazepamo“. Prasidėjo nemalonumai darbe, kankino perdėtas nuolatinis irzlumas, nepasitenkinimas viskuo, konfliktai šeimoje, galiausiai eismo įvykis, kuris buvo inspiruotas to, kad buvau apsvaigęs nuo vaistų. Kai priklausomybė buvo stipriai pažengusi, Tomas per dieną išgerdavo penkias tabletes raminamųjų ir apie 10-12 tablečių „Klonazepamo“.
Julija (vardas pakeistas) suprato, kad yra priklausoma nuo „Lorafeno“, kai kelias dienas iš eilės pamiršo išgerti vakarinę tabletę. Moteriai pasidarė negera, ėmė drebėti rankos, grįžo anksčiau kankinusios negatyvios mintys. Jau penkerius metus kasdien ji išgeria keturias tabletes: „Venaflaksiną“, „Olanzapiną“, „Litį“ ir „Lorafeną“. Psichologas Juozas Kairys pastebi, kad ši priklausomybė, kaip ir kitos, formuojasi pamažu: formuojasi ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė priklausomybė.
Iššūkiai gydyme ir visuomenės lygmeniu
Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per keturis procentus šalies gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Statistika rodo, kad žmonių, kuriems nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, Lietuvoje kasmet daugiau. Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių.
Prevencinės priemonės ir politinės gairės
Reaguodama į per didelio psichotropinių vaistų vartojimo ir priklausomybės nuo šių vaistų problemas, Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė šiuos klausimus į Nacionalinę narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkę iki 2035 m. Siekiant, kad pagalba būtų prieinama ir regionuose, sudaryta galimybė į susitikimus jungtis nuotoliu. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją.
Kaip artimieji gali padėti?
Su priklausomu žmogumi reikia kitaip. Bandymas priversti gydytis žmogų baugina, kadangi jis pats nesuvokia savo sutrikusios elgsenos ir nemato reikalo kreiptis pagalbos. Todėl rekomenduotina ne įkalbinėti gydytis, o siūlyti nuvykti pas gydytoją tik vienai konsultacijai, įvardijant susirūpinimą konkrečia būsena, kurią žmogus gali suvokti, pvz., primygtinai atkreipti dėmesį į nuolatinį nuovargį ar mieguistumą. Jei myli savo artimąjį, turi jo nebegelbėti: nei nuo policijos, nei darbe. Reikia palikti priklausomybės pasekmes ir atsakomybę už tas pasekmes jam pačiam.
Taip pat skaitykite: slaugos priemonių buhalterinė apskaita: praktinis vadovas
Gydymo pavyzdžiai ir galimybės
Priklausomybę nuo vaistų psichologas J. Kairys įvardija kaip itin opią problemą ir vieną specifiškiausių plačioje priklausomybių grupėje. „Dėl žmogaus organizmo ir psichikos individualumo nėra nė vieno vaisto, apie kurį būtų galima pasakyti, kad jis nesukelia priklausomybės.„ Per paskaitas lektoriai dalijasi, kad yra veiksnių, kurie gali sumažinti psichotropinių medžiagų suvartojimą. Pavyzdžiui, psichikos ligos apskritai turėtų būti gydomos ne vaistais, o terapija.
Programos ir bendruomenės parama
Minesotos, arba Dvylikos žingsnių, programa yra universalus priklausomybių gydymo metodas ir šiuo konkrečiu atveju, kai asmuo įvardija problemas dėl alkoholio, nesvarbu, kad ir praeityje, ši programa gali tikti esant priklausomybei nuo vaistų. Šią programą taiko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrai. Kartais sėkmingas gydymas apima ir Motyvacines, ir Minesotos programas bei tęstinę psichologinę pagalbą ir savitarpio pagalbos grupes.
Santrauka: svarbiausi praktiniai patarimai
- Vartokite vaistus tik pagal gydytojo nurodymus, tikslią dozę ir nustatytą grafiką.
- Jei jaučiate, kad paskirtos dozės nebeužtenka ar atsiranda potraukis, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.
- Ieškokite alternatyvių priemonių lengvam nerimui ar nemigai: kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas, atpalaiduojančios veiklos.
- Artimiesiems: siūlykite konsultaciją, neprimokykite ar nešaukte - siūlykite paramą ir ribas.
- Priklausomybės gydymas dažnai reikalauja ilgo laiko, disciplinos ir multidisciplininės pagalbos (psichiatrai, toksikologai, psichologai).
| Problema | Rekomenduojama veikla |
|---|---|
| Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas | Palaipsniui mažinti dozę prižiūrint specialistui, gydymo alternatyvos |
| Opioidų priklausomybė | Stacionarinė/ambulatorinė programos, abstinencijos gydymas, palaikomasis gydymas |
| Regioninė prieiga prie pagalbos | Nuotolinės konsultacijos, Minesotos ir Motyvacinės programos, savitarpio pagalba |
tags: #medikamentu #vartojimo #ypatumai #priklausomybes