Psichikos sveikata - tai ne tik psichikos ligų nebuvimas, bet ir emocinis bei dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Teoriniai požiūriai į psichikos sveikatą
Du požiūriai į pacientus: šiuo metu egzistuoja kelios teorijos, apibrėžiančios požiūrį į psichikos sveikatą, pavyzdžiui, biomedicininis ir biopsichosocialinis modeliai. Biopsichosocialinis modelis yra iš esmės holistinis požiūris į žmogų. Aiškinama, kad viską lemia ne tik biologiniai aspektai, kaip smegenų ar cheminių medžiagų disbalansas, genetinė predispozicija, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, santykiai, gyvensena, galbūt patiriamas smurtas, diskriminacija ar kiti sunkumai. O štai kitas ir daug plačiau Lietuvoje taikomas modelis yra biomedicininis. Jis akcentuoja biologiją, kai cheminį disbalansą siekiama sureguliuoti vaistais.
Cheminio disbalanso teorija pirmą kartą buvo pasiūlyta XX a. septintajame dešimtmetyje. „Monoamino hipotezės“ atsiradimą (noradrenalinas ir serotoninas yra priskiriami monoaminams), paskatino atradimas, kad tam tikri vaistai padeda gerinti nuotaiką. Devyniasdešimtaisiais ir vėliau vyravo idėja, kad depresija atsiranda dėl serotonino pusiausvyros sutrikimo arba trūkumo smegenyse. Tačiau mokslininkai teigia, kad neužtenka įrodymų depresiją grįsti cheminio disbalanso teorija, kuria aiškinta psichikos sveikatos sutrikimų kilmė.
Biopsichosocialinis modelis, nors ir buvo sukurtas dar 1977 m., šiandien dažniau aprašomas kaip modernesnis, vakarietiškesnis požiūris, kuriuo dažniau remiasi jaunesni gydytojai psichiatrai. Biopsichosocialinis modelis yra iš esmės holistinis požiūris į žmogų. Atsigavimo kelias gali būti įvairus, vienu atveju gali užtekti psichologo konsultacijų ar gilesnės psichoterapijos, kitu - gali prireikti medikamentinio gydymo. Labai priklauso nuo žmogaus būsenos.
Cheminio disbalanso teorijos kritika ir vieta šiuolaikiniame diskurse
Prieš keletą savaičių Vakarų medijose įsiplieskė gana aštri diskusija, kurios absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nepastebėjo, o Lietuvos psichikos sveikatos specialistų profesinės bendruomenės to, atrodo, nesureikšmino. Diskusiją paskatino „Molecular Psychiatry“ žurnale paskelbta apžvalga, nagrinėjusi serotonino ir depresijos tyrimus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Tyrėjai teigia, kad neužtenka įrodymų depresiją grįsti cheminio disbalanso teorija, kuria aiškinta psichikos sveikatos sutrikimų kilmė. Tačiau tokios išvados tyrimo autoriai nedaro ir nereiškia, kad antidepresantai neefektyvūs. Remiantis atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais, yra įrodyta, kad antidepresantai yra veiksmingi įveikiant depresiją. Be to, antidepresantų įvairovė pagal jų poveikio mechanizmą šiais laikais yra didelė ir serotonino veikimas nėra tiesioginis jų efektas.
Biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika
Žmogaus psichikos sveikata yra veikiama biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Taigi psichikos sveikatos sunkumai visada yra unikali įvairių veiksnių sąveika. Yra aišku, kad biologiniai mechanizmai susiję su socialinėmis ir psichologinėmis patirtimis. Įvairūs fiziologiniai, neurologiniai, cheminiai smegenų procesai kyla dėl mūsų psichologinių, emocinių reakcijų, kurias neretai sąlygoja socialiniai veiksniai.
Tad labai svarbu nesupaprastinti psichikos sveikatos aspektų iki somatinių ir biologinių faktų - dėl ko didele dalimi cheminio disbalanso teorija ir kritikuojama. Kita vertus, svarbu nuvertinti ir prigimtinių ar ankstyvos raidos faktorių, pavyzdžiui, neuroįvairovės, itin didelio jautrumo, temperamento ar negalios, kurie savo ruožtu veikia žmogaus patirtis.
Sociologiniai ir kultūriniai kontekstai Lietuvoje
Monografijoje aptariamas sveikatos ir medicinos sociologijos objektas, sveikatos sociologijos atsiradimo prielaidos bei sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų pasitenkinimo tyrimo problematiškumas. Paciento-mediko santykiai sveikatos priežiūros sistemoje nagrinėjami moderniosios visuomenės socialinės struktūros raidos bei sistemos dalyvių sąveikos teorijų (funkcionalizmo, konflikto, simbolinio interakcionizmo) požiūriu.
Lietuvos nepriklausomybės kelias sutampa su cheminio disbalanso teorijos plėtra Vakaruose. Laisvoje Lietuvoje neliko politinio piktnaudžiavimo psichiatrijoje, po truputį imtos vystyti naujos paslaugos ir terapijos, tačiau bendrai sovietinės psichiatrijos palikimas pasižymėjo institucine kultūra ir biomedicininiu požiūriu į žmogų. Visuomenėje apie psichikos sveikatą kalbėti nebuvo priimta, pilietinė visuomenė buvo tik pradedanti augti, todėl teorijų ir praktikų kaita vyko iš esmės profesinėse grupėse.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Todėl cheminio disbalanso teorija buvo nesunkiai, praktiškai ir sistemiškai perimta, palydint ir Vakarų farmacijos pramonę. Tyrimai pagrindžia, kad lyginant su socialiniu ar psichologiniu, biologiniai psichikos sutrikimų paaiškinimai visuomenėje labiau susiję su išankstiniu neigiamu nusistatymu psichikos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu.
Psichikos sveikatos stigma ir kolektyvinė trauma
Anot Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Astos Ivoškienės, kalbėtis apie emocinę sveikatą Lietuvoje vis dar sudėtinga. „Mūsų visuomenėje tebėra gyvas kolektyvinės traumos palikimas - iš sovietmečio paveldėtas tylėjimas ir stigmatizuojantis požiūris į psichikos sutrikimus bei pagalbos gavimą. Kol šios nuostatos išliks, pokyčio tikėtis bus sunku“, - sako ji bei priduria, kad gyvi liudijimai ir dalijimasis patirtimi padeda keisti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą.
Gali būti, kad liga yra signalas, jog žmogus turi kitų poreikių: meilės, poilsio ar pan. Nėra duomenų, kad platesnis antidepresantų vartojimas reikšmingai pagerintų visuomenės psichikos sveikatą, o jaunesnio amžiaus žmonių grupėje stebima atvirkštinė tendencija. Psichikos sveikatos raštingumas yra menkas, o psichikos sveikatos sunkumų atsiradimas neretai suvokiamas mistifikuotai - „jam pasimaišė“, „stogas nuvažiavo“ ar „reikia pasigydyti“.
Gydymo spraga ir teisėmis grįstas požiūris
Pastaroji nurodo egzistuojant ženklų atotrūkį tarp žmonių, kuriems reikia psichikos sveikatos paslaugų, ir tų, kurie ją gauna. Gydymo spraga rūpinasi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ypatingai mažų ir vidutinių pajamų šalių kontekste, kuomet ne tiek gilinamasi į paslaugų pobūdį, kiek į jų prieinamumą. Pastaraisiais metais PSO taip pat plėtoja QualityRights iniciatyvą, kuri propaguoja teisėmis grįstą požiūrį į psichikos sveikatą ir kviečia ženkliai daugiau dėmesio skirti psichosocialiniams visuomenės psichikos sveikatos determinantams.
Būdama jauna specialiste, stažuotės Vakaruose metu, viename psichikos sveikatos paslaugų centre savo akimis stebėjau, kaip pirmo vizito pas psichiatrą metu visi šeimos nariai (du suaugę ir du vaikai) gavo receptus antidepresantams. Ar gydome vaistais tai, ko priežastingumas slypi didele dalimi socialinėse sąlygose bei asmeninėje patirtyje? Savo profesine dilema pasidalinau su vienu žymiausių Vakarų psichiatru, profesoriumi. Jo pasisakymas buvo toks: geriau biomedicininė psichikos sveikatos pagalba negu jokios pagalbos nebuvimas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
Asmens teisės, paslaugų modeliai ir inovacijos Lietuvoje
Psichikos sveikatos centrai teikia pirminę asmens sveikatos priežiūrą, todėl gyventojas gali savarankiškai pasirinkti, prie kurio psichikos sveikatos centro jis nori būti prirašytas (analogiškai, kaip renkamasi šeimos gydytojo kabinetą). Nepasirinkus konkrečios įstaigos, gyventojas yra prirašomas pagal pasirinktą šeimos gydytojo kabinetą.
Rugpjūčio mėnesį sėkmingai baigti kurti trys paciento patikėtinio programos diegimo psichikos sveikatos centruose, psichiatrijos ligoninėse ir psichoneurologiniuose pensionatuose modeliai. Šie modeliai yra Globalios iniciatyvos psichiatrijoje koordinuojamo projekto „Paciento patikėtinio programos diegimas Telšių, Kelmės, Rokiškio, Visagino ir Marijampolės savivaldybių psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir psichoneurologiniuose pensionatuose“, remiamo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, vienas iš pasiekimų ir laukiamų rezultatų. Visi modeliai bus publikuoti leidinyje. Leidinyje bus pristatomi tam tikrai psichikos sveikatos priežiūros įstaigai ir psichoneurologiniams pensionatams adaptuotas paciento patikėtinio paslaugos diegimo modelis apžvelgiant sklandžiam diegimui būtinus aspektus: įstatyminę bazę, finansavimo mechanizmus, paciento patikėtinio darbo specifiką, kt.
Pagalbos prieinamumas, technologijos ir prevencija
Plečiantis dirbtinio intelekto technologijai, vis dažniau ne tik patarimo, bet ir emocinės paramos ieškoma kalbantis su virtualiais asistentais. Vienas iš konferencijos pranešėjų, psichoterapeutas ir emocinės paramos tarnybos „Nelik vienas“ bendrakūrėjas Darius Docius pažymėjo, kad pašnekesiai su dirbtiniu intelektu neatstoja pokalbio su psichikos sveikatos specialistu, tačiau galimi kaip papildoma pirminės pagalbos priemonė.
Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse organizuoja nemokamus bazinius savižudybių prevencijos mokymus, kuriuose mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus, tinkamai į juos reaguoti ir paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos. Lietuvoje veikia nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centras trumpuoju nr. 1815, darbo valandos I-V nuo 9-19 val., VI-9-15 val. (įskaitant ir šventines dienas), kuriuo gali skambinti asmenys patiriantys savižudybės grėsmę, ir asmenys, kurie savo aplinkoje susiduria su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, prireikus teikiama skubi pirmoji psichologinė pagalba.
Rugsėjo 10 d. minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena kasmet primena apie atvirų pokalbių, bendruomenės palaikymo ir profesionalios pagalbos svarbą. Savižudybių prevencija yra tema, kurioje nėra abejingų, nes kiekviena statistikos eilutė čia reiškia žmogaus gyvenimą, šeimą, draugus, bendruomenę. Per pastaruosius du dešimtmečius savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 40 iki mažiau nei 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Iniciatyvos, bendruomenės vaidmuo ir asmeninis indėlis
Iniciatyvos senjorams „Socialinis receptas“ koordinatorė Monika Juknytė teigia, jog norėdami lengviau kalbėtis apie psichikos sveikatą turime mažinti tylą ir vienatvę. „Reikia ne tik informacijos internete, bet ir gyvo ryšio su tais, kuriems jo labiausiai trūksta. Pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių - kai išdrįstame klausti, klausytis ir tikėti, kad kiekviena pagalbos paieška yra vertinga. Kiekvienas pokalbis gali tapti žingsniu į geresnę savijautą ar net išgelbėtą gyvybę“, - teigia M. Juknytė.
Mažeikių visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorius Irmantas Sujeta teigia, kad patys didžiausi pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. „Kasdien nuoširdžiai leisdami sau jausti ir kalbėdami apie tai, galime tapti pavyzdžiu kitiems ir parodyti, kad pagalbos prašymas yra stiprybė. Šiandien turime įvairias pagalbos priemones, kurių neturėjo mūsų tėvai ir protėviai, tad tik nuo mūsų apsisprendimo veikti čia ir dabar priklausys asmeninė bei būsimų kartų gerovė“, - teigia I. Sujeta.
Gydymo kompleksumas: vaistai, psichoterapija ir asmeninis kelių pasirinkimas
Antidepresantų vartojimas Vakaruose nuo 2000 m. išaugo daugiau nei dvigubai. Mūsų ir kaimyninėse šalyse - dar du ar tris sykius daugiau. Tikimasi, kad platesnis antidepresantų vartojimas jų mastus sumažins. Nepaisant to, nėra duomenų, kad visuomenės psichikos sveikatos rodikliai gerėtų, o jaunesnio amžiaus žmonių grupėje stebima atvirkštinė tendencija.
Supaprastintas požiūris į depresiją, ar kitus psichikos sunkumus, kuomet remiamasi cheminio disbalanso teorija, Vakaruose jau dešimtmetį nebėra dominuojantis, nors dalis mokslininkų ir sveikatos specialistų remiasi šia teorija praktikoje ir akademijoje. King‘s College Londone atkreipia dėmesį, kad būtų neprotinga visiškai atmesti serotonino vaidmenį, nes vis dar yra įrodymų, kad jis susijęs su depresija, kaip ir kiti smegenų cheminiai procesai.
Remiantis atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais, yra įrodyta, kad antidepresantai yra veiksmingi įveikiant depresiją. Kita vertus, naujai paskelbto didelės imties tyrimo rezultatai rodo, kad vartodami tik antidepresantus 15% sunkią depresiją turinčių asmenų patyrė reikšmingą poveikį, o ne placebo efektą.
Labai nenorėčiau, kad žmonės, vartojantys antidepresantus ar kitus psichiką veikiančius vaistus, staiga pasijustų blogai ar suskubtų nutraukti jų vartojimą. Vaistai gali būti teikiantys svarbią atramą. Kokius vaistus vartoja ar ko nevartoja žmogus - jo asmeninis reikalas, pasirinkimas ir viltis įveikti psichologinę kančią ir kitus sunkumus. Pagarba jam ar jai už tai, kad eina sau reikalingu keliu.
Person-centered approach ir paradigmų eklektika
Psichikos sveikatos sistema turi remtis į asmenį orientuotu požiūriu (angl. person-centered approach) ir visada turėti po ranka turtingą biopsichosocialinių intervencijų meniu, iš kurių konkrečiu metu ieškoti konkrečiam asmeniui reikalingos pagalbos (nuo būsto suteikimo iki psichiką veikiančių vaistų skyrimo) bei veikimui išvien šio asmens labui. Labai svarbu, kad tiek psichiatras nukreiptų psichoterapijos, tiek psichologas ar psichoterapeutas nukreiptų psichiatro konsultacijai ir galimam vaistų skyrimui.
Vertinant žmogaus unikalumą, psichikos sveikatos specialistai neturėtų aklai laikytis savo įgytų profesinių rėmų, o vadovautis paradigmų eklektika. Cheminio disbalanso teorijos pakilimas ir nuosmukis galėtų mus šio bei to išmokyti: neieškoti paprastų atsakymų psichikos sveikatos srityje, o į savo ir kitų bendruomenės narių patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ir krizes reaguoti kaip į žmogišką patirtį.
Psichikos sveikatos raštingumas ir profesinis vaidmuo
Vilčinskaitė J. nurodo, kad Mental health literacy of public health professionals and their role in promoting public mental health: Public Health first cycle studies graduation work. Aim of the study. Materials and methods. The research sample was 334 public health specialists, 206 valid questionnaires were collected (response rate 61%). Data analysis was performed using the latest SPSS software package. Descriptive statistics were applied. Dependencies of attributes were checked by chi-square (χ2) and z-test criteria. Results. Mental health literacy among public health professionals is rated well. Women correctly identified mental health disorders statistically significantly more often than men (female have a higher level of mental health literacy than male). When assessing the level of mental health stigma among public health professionals, weakly expressed stigmatization was found - m=3.82 95%; CI [3.52; 4.12]. 75.7 percent of public health specialists said that strengthening public mental health is the area of work of public health specialists. Conclusions. Mental health literacy among public health professionals is rated well. The importance of the role in strengthening public mental health is perceived and evaluated as very important.
Prevencijos, švietimo ir praktinių modelių reikšmė
Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse organizuoja nemokamus bazinius savižudybių prevencijos mokymus, kuriuose mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus, tinkamai į juos reaguoti ir paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos. Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų 2023-2026 m. planas pabrėžia, kad vien kalbėti apie savižudybių problemą neužtenka - būtinos sisteminės priemonės, kurios padeda mažinti riziką ir stiprinti pagalbos prieinamumą.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
| Modelis / Teorija | Pagrindinis akcentas | Lietuvos kontekstas |
|---|---|---|
| Biomedicininis | Biologiniai mechanizmai, vaistai | Dominuojantis sovietinės palikimo ir praktikos metu |
| Biopsichosocialinis | Biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai | Modernesnis, tačiau reikalaujantis daugiau laiko ir resursų |
| Gydymo spraga (treatment gap) | Prieinamumas ir paslaugų trūkumas | PSO iniciatyvos ir QualityRights skatinimas |
Visuomenės požiūrio keitimas, paslaugų prieinamumo stiprinimas ir tarpdisciplininis požiūris į žmogų yra esminiai žingsniai, norint integruoti teorijas į kasdienę praktiką ir užtikrinti, kad pagalba būtų veiksminga, oriai prieinama bei teisėmis grįsta.
tags: #visuomenes #psichikos #sveikatos #teorijos