Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie Užpalių socialinės globos namus, jų veiklą, tikslus ir indėlį į vaikų gerovę Utenos rajone.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Steigimas Utenos Rajone
Pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai Utenos rajone įsteigti 2017 m. Jie įsteigti Utenoje, Užpalių gatvėje. 2018 m. įkurti dar vieni namai Palangos gatvėje. Įkūrus trečiuosius namus Utenos rajono savivaldybėje neliks vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Todėl šių metų vasario 6 d. paskelbėme, kad yra perkamas gyvenamasis būstas su statiniui priskirtu žemės sklypu Utenos mieste bendruomeniniams vaikų globos namams steigti. Pasiūlymų teikimo terminas buvo nurodytas iki vasario 20 d. Pasiūlymus galėjo teikti visi suinteresuoti asmenys.
Tikslai ir Gyvenimo Sąlygos
Siekiant sukurti kuo artimesnę šeimai namų aplinką, naujai įkurtuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Viename kambaryje gyvens ne daugiau kaip po 2 vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus.
Vaikų priežiūrą užtikrins ne mažiau kaip 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Pastarasis vaikų saugumu ir priežiūra rūpinsis visą parą. Šiuo metu Utenos rajone iš viso yra globojami 106 vaikai, iš kurių 53 šeimose, 34 šeimynose, 19 institucijoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Bendruomenės vaikų priežiūra
Gyventojų Susirūpinimas ir Visuomenės Požiūris
Utenos miesto gyventojai domisi naujų bendruomeninių vaikų globos namų steigimu, pateikia nemažai klausimų. Atsakydama noriu pabrėžti, kad gyventojų išsakytas nerimas pirmiausia siejamas su vaikų gerove. Gyventojai domisi, ar tinkamai parinkta vieta bendruomeniniams vaikų globos namams steigti, ar vaikams bus saugu ir patogu gyventi privačių namų kvartale, ar yra pakankamo dydžio kiemas jų poilsiui ir žaidimams.
Šis susirūpinimas rodo, kad pamažu keičiasi visuomenės požiūris į tėvų globos netekusius vaikus. Visuomenėje ilgą laiką vyravo nuostata, kad tėvų globos netekę vaikai paveldi savo tėvų „tamsiąsias“ savybes ir, kad ir kaip besistengtume, sėkmingai užauginti vaiką iš globos namų sunkiai pavyks. Įtėvių, globėjų šeimose, šeimynose užauga puikūs žmonės, nors vaikystėje buvo patyrę tėvų fizinį, psichologinį smurtą, nepriežiūrą, išgyvenę netektis ar kitas emocines traumas.
Budintys Globotojai ir Kriziniai Atvejai
Šias metais Utenoje savo namų duris atvėrė pirmieji budintys globotojai, kurie šeimoje ne ilgiau kaip 12 mėnesių laikinai prižiūrės nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Vaikai pas budintį globotoją bus nukreipiami kriziniais atvejais, kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Namų Aplinka ir Bendruomenės Integracija
Jų steigimo tikslas - sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką. Bendruomeniniai globos namai gali būti steigiami tiek gyvenamajame name su jam priskirtu žemės sklypu, tiek daugiabučiame name (vienoje laiptinėje - ne daugiau 2 bendruomeninių namų). Apibrėžta, kiek vienam vaikui turi tekti naujai steigiamos vaikų socialinės globos įstaigos teritorijos neužstatytos dalies, kuri bus skirta jų poilsiui ir rekreacijai, bei daugelis kitų dalykų, kurie turi padėti sukurti vaikams fiziškai ir emociškai artimą šeimai aplinką.
Bendruomeniniai vaikų globos namai negali turėti iškabos ar kitų skiriamųjų ženklų (nuorodų, logotipų ir pan.). Tai tiesiog yra didelės šeimos namai. Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudarys galimybę vaikams pasijusti priimtiems į bendruomenę. Nuoširdaus bendravimo, pagarbių tarpusavio santykių pavyzdys padės vaikams išsiugdyti savivertės jausmą, tinkamus socialinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, palaikyti tarpasmeninius ryšius, bendrai spręsti kylančias problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Utenos Šeimos ir Vaiko Gerovės Centras
Bendruomeninių vaikų globos namų funkcijų įgyvendinimą užtikrins Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. (8 389) 61623 ar ei. p. (8 676) 15978 ar ei. p. dalia.
Vizitas Užpalių Gatvėje: Šeimos Atmosfera ir Vaikų Gerovė
Vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti, - tokį įspūdį palieka dveji Utenoje esantys bendruomeniniai vaikų globos namai. Du dideli namai šiuolaikiškai įrengti, yra užtektinai erdvės, kad kiekvienas galėtų rasti sau ramų kampelį, vaikai turi savo kambarius. Visgi ne graži aplinka namą paverčia namais, o žmonės - vaikai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai čia tvarkosi kaip bet kuri šeima nuosavuose namuose.
Istorija ir Pasikeitusi Paslaugų Specifika
Užpalių gatvėje esantys bendruomeniniai vaikų globos namai pirmiesiems gyventojams duris atvėrė 2017 metų birželį, čia kūrėsi vyresnio amžiaus vaikai - nuo 16 metų. Jiems buvo teikiama palydimosios globos paslauga. Šiandien paslaugos specifika pasikeitusi - iš Institucinės globos pertvarkos projekto finansuoti namai dabar veikia kaip bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiame name gyvena aštuoni 13-19 metų vaikai. Antrieji bendruomeniniai vaikų globos namai, taip pat įsteigti iš Institucinės globos pertvarkos projekto lėšų, įsikūrę Palangos gatvėje. Čia gyvena aštuoni 8-18 metų amžiaus vaikai.
Institucinės Globos Pertvarka ir Trečio Namo Paieška
Šiuo metu šalyje vykdoma institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus nuo kitų metų turėtų nebelikti institucinių globos namų. Kad Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre gyvenantys vaikai galėtų persikelti į bendruomeninius namus, reikia dar vieno namo.
Trauminių Patirčių Įveikimas
Pasak socialinio pedagogo D. Gudo, labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pasak D. Gudo, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Kartais net biologinėse šeimose augantys vaikai, D. Gudo teigimu, neturi tvirto pagrindo ir vertybinio ugdymo, o bendruomeniniuose namuose augantys vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau dėlioja ateities planus.
Pašnekovų teigimu, sulaukę pilnametystės vaikai ir toliau jaučia darbuotojų palaikymą, gali kreiptis pagalbos. D. Bikelienė įsitikinusi, kad tokio tipo namuose vaikams daug lengviau gyti po patirtų traumų. Ne paslaptis, kad vaikai čia patenka iš disfunkcinių šeimų, kur stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais.
„Čia, priešingai nei instituciniuose namuose, visi gyvename kaip šeima, o vaikui labai svarbu turėti šeimą, jausti palaikymą. Įstaigoje vaikas gyvena pagal darbuotojo darbo ritmą, o čia jis gali bet kada prieiti, nereikia laukti, iš anksto tartis dėl susitikimo. Pokalbis, pasitikėjimą kelianti atmosfera, ramybė - geriausi vaistai, gydantys traumas.“
„Gali neužtekti ir viso gyvenimo, kad vaikas išgytų, tačiau mes stengiamės, kad tai vyktų, nors ir lėtai, - teigia D. Gudas. - Žinoma, vaikams niekas neatstos tėvo ir mamos, kad ir kokie jie būtų. Vienas iš mūsų tikslų - diegti pagarbą tėvams, padėti juos suprasti.
Šeimos Modelio Atkūrimas
Socialinės darbuotojos Neringos Tylienės ir socialinio darbuotojo padėjėjo Egidijaus Kornevo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - čia nėra itin griežtų taisyklių. Įstaigoje nustatytas pietų laikas, miego laikas, o čia vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Žinoma, tam tikros taisyklės galioja ir čia. Nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems - pagrindinės iš jų.
Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečių. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Pašnekovai džiaugiasi, kad šalia bendruomeninių vaikų globos namų yra lopinėlis žemės daržui. Užaugintas daržoves vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, pašnekovai teigia, kad rimtesnių nesutarimų nepasitaiko. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara, bet taip ir būna šeimose. Mes juos auklėjam taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus, - sako E. Kornevas. - Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius. Tai ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą.
Visuomenės Požiūris ir Tolerancija
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Kalbinti socialiniai darbuotojai dar prisimena laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete. Bet uteniškiai, regis, yra tolerantiški ir supratingi. Kol klaidžiojau ieškodama tiek vienų, tiek kitų bendruomeninių namų, pakalbinau keletą kaimynų.
„Niekada nebuvo jokių baimių dėl to, kad kaimynystėje apsigyvens būrys vaikų, - tikino vienas sutiktųjų. - Visi žinome, kad tai vaikai iš globos įstaigos. Žinau, kad yra visokių nuomonių apie be biologinių tėvų augančius vaikus, bet man niekada neteko matyti nieko, kas rodytų, jog šie vaikai kažkuo išskirtiniai. Visi mandagūs, gerai išauklėti. Daugelis biologinėse šeimose gyvenančių vaikų nėra tokie geri. Mano manymu, iš jų galėtumėm daug ko pasimokyti. Tai ir pavyzdys bendruomenei, kad turime priimti visus ir vengti išankstinių nuostatų.“
Pozityviu bendruomenės požiūriu džiaugiasi ir darbuotojai. D. Bikelienė sako, kad vaikai buvo priimti labai gražiai, tarp bendruomeninių namų ir aplinkinių gyventojų nėra jokio susiskaldymo, pasidalijimo į „mus“ ir „juos“. Anot pašnekovų, visuomenės požiūris keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet svarbiausia, kad pozityvūs procesai apskritai vyksta.
Visi trylikametės Paulinos draugai žino, kad ji gyvena bendruomeniniuose namuose, tačiau diskriminacijos dėl to, pasak Paulinos, patirti netenka. Mergaitė sako, kad čia visi bendrauja kaip broliai ir seserys. Namuose jauku, galima pasikviesti draugų, valgant nereikia derintis prie bendro valgiaraščio. Gyvenimas čia nuo gyvenimo įstaigoje, Paulinos manymu, skiriasi ir tuo, kad čia gali jaustis namų šeimininku: pats tvarkaisi, pats gamini valgyti, gali nuspręsti, ką nori žiūrėti per televizorių. „Būdama čia jaučiu, kad tikrai esu namie“, - užtikrintai sako Paulina.
Toks ir yra reformos tikslas - atkurti šeimos modelį. Anot D. Gudo, per ilgametę darbo patirtį stebėjusio daugybę reformų, ši yra geriausia, nes suteikia vaikams galimybę gyventi šeimos aplinkoje.
tags: #uzpaliu #socialines #globos #namai