Šiandien norime pakalbėti apie knygą, kuri nepalieka abejingų ir priverčia iš naujo pažvelgti į motinystės patirtį. Tai knyga, kuri suvirpina širdį, yra pamokanti, gyvenimiška ir šiuolaikiška. Knyga, kurią skaitydamos moterys vienur ar kitur atpažins save.
Apie ką ši knyga?
Romano įvykių centre ‒ lemtinga vasara, kuri negrįžtamai pakeis trijų skirtingų moterų likimus. Viena jų ‒ žymi nuomonės formuotoja, turinti nuolat kurti tobulo gyvenimo paveikslą savo sekėjams, antroji ‒ šeimai atsidavusi jauna mama, kurios ramų svajonių gyvenimą ima griauti besikeičiantis vyro elgesys, o trečioji ‒ jų draugė, nuolat besilaikanti dietų ir kankinama daugybės kompleksų dėl savo kūno. Gavusi pasiūlymą imtis vadovės pareigų ji turi stoti į akistatą su visomis savo vidinėmis baimėmis.
Nuoširdžiai patiko knyga, ir nors puslapių daugiau nei 500, bet taip lengvai ir įtraukiančiai skaitėsi, kad net per mažai jų, norėjosi dar ir dar, kad tęstųsi istorijos. Paskutiniai puslapiai graudino, vis atrodo graudulio gumulas gerklėje tūnojo, kol tam tikrose asmeniškai jautresnėse vietose vis prasiverždavo. Ar ir jus palies? Ar ir jus sugraudins?
Autorės kelias į knygą
Parašyti knygą ‒ svajonė, kurią širdyje nešiojau nuo paauglystės. Prikaupusi daugybę žinių ėmiau vesti seminarus, skaičiau pranešimus konferencijose, dalyvavau įvairiuose lieknėjimo projektuose, filmavausi laidose. Esu subūrusi kelias bendraminčių grupes socialiniuose tinkluose ir padedu moterims mesti svorį. Tad jų istorijos, itin opi lietuvių moterų žemos savivertės problema bei noras parašyti šiuolaikišką, aktualią knygą susijungė.
Psichologinė pagalba po gimdymo
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. - po 1 proc., o 2023 m. - net 5 proc.
Taip pat skaitykite: Išmoka būsimoms mamoms
Plačiau apie mamų depresijos priežastis, taip pat artimųjų ir visuomenės atsakomybės bei pagalbos būtinybę kalba Nida Vildžiūnaitė, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja ir vadovė, dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė, klinikinė psichologė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro narė ir Vilma Petrikienė, šeimas konsultuojanti psichologė.
„Įvairiais duomenimis depresija po gimdymo Lietuvoje suserga viena iš septynių moterų, o reikšmingus simptomus patiria viena iš keturių. Deja vis dar per dažnai pareiga spręsti sudėtingas situacijas prieš ir po gimdymo paliekama tik mamoms. Manoma, kad „susitvarkyti“ savo psichikos sveikatos reikalus yra paties žmogaus reikalas, nors dažnai emocinė sveikata labai stipriai sąveikauja su aplinkos veiksniais. Labai svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats.
Šiuo kritiniu laikotarpiu - nuo nėštumo pradžios iki kol kūdikiui sueis metai, bet žinoma - ir vėliau, labai svarbu moterims sulaukti palaikymo ir pagalbos iš jų partnerių, šeimos narių, draugų, bendruomenės, sveikatos įstaigų personalo“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
Rizikos faktoriai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS) nuo 2021-ųjų metų kasmet atlieka apklausą „Mano gimdymas“ apie metų bėgyje gimdžiusių moterų patirtis ir savijautą. Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta Cezario pjūvio operacija.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Tačiau neatsižvelgiant į gimdymo eigos nesklandumus ar kūdikio gimimo būdą, tiek pogimdyminės depresijos, tiek pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo simptomai reikšmingai susiję su menkesniu subjektyviu gimdymo patirties vertinimu, kaip tą mato pati moteris, su didesne neatitiktimi gimdyvių turėtiems lūkesčiams gimdymo atžvilgiu, mažesniu saugumo jausmu ligoninėje, patirtu gąsdinimu, patyčiomis ar prievarta, menkesniu pasitenkinimu gimdymo metu suteikta priežiūra, menkesniu pasitenkinimu po gimdymo suteikta priežiūra.
Pasak dr. E. Mažulytės-Rašytinės, potrauminio streso sąsaja su gimdymo patirtimi yra tiesioginė, kaip gimdymo metu patiriama psichologinė trauma. Tuo tarpu gimdymo patirties sąryšis su depresija - ne tiesioginis, bet taip pat reikšmingas. Todėl negalima gimdymo patirties tiesiog nubraukti, sakant, kad čia tik kelios valandos ir svarbiausia rezultatas, nes tiek psichologinių, tiek ir emocinių pasekmių vien kiekybiniuose rodikliuose nematyti.
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius, kas beje yra pastebima ir kitų ligų atvejais, pavyzdžiui, esant didelio laipsnio skausmui ar aukštai kūno temperatūrai. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas. Dr. E. Mažulytė-Rašytinė atkreipia dėmesį, kad savižudybės priežastys kiekvienu atveju yra unikalios ir kompleksinės.
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Kaip pastebi Pogimdyminės depresijos centro psichologė Vilma Petrikienė, konsultacijų ciklo dalyviai apie tai, kaip sužinojo apie šią galimybę, teigė: „draugė rekomendavo - jai labai padėjo“, „radau jus per „Google“ paiešką“, „rekomendavo kitas specialistas“, „kita šeima pasidalino registracijos nuoroda“ ir pan. Tai rodo, kad rekomendacijos iš lūpų į lūpas tebėra viena veiksmingiausių informacijos sklaidos formų, todėl psichologai dėkoja visiems, kurie prisideda prie pagalbos sklaidos.
„Deja prastėjančios psichinės sveikatos dinamika veikia taip, kad moterys, patiriančios depresiją, psichozę ar kitus psichinės sveikatos iššūkius yra linkusios šiuos požymius priskirti įprastoms motinystės būsenoms arba ima kaltinti save, jog yra nepakankamai geros mamos ir žada labiau pasistengti. Tačiau sunkėjant depresijai nebelieka jėgų, užvaldo beviltiškumo jausmas, moterys užsisklendžia savyje, jaučia kaltę, baimę. Kartais net iš pažiūros nesudėtingi rūpesčiai ima atrodyti neįveikiami, nelieka gyvenimo džiaugsmo, sunku užmegzti prieraišumo ryšį su kūdikiu.
Sudėtingais atvejais moterys nebeturi jėgų net ieškoti pagalbos, nežino pas ką kreiptis, jas gąsdina apsunkinta registracija, ilgos eilės, sunkumai nusigauti iki kabineto. Todėl atsakomybę už pagalbos prieinamumą turėtų prisiimti visi šeimos nariai“, - teigia „PDcentras.lt“ vadovė.
Pasak N. Vildžiūnaitės, prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. - taip iš tiesų tik giliname problemą, ignoruojame tikrąją moters būseną, nuvertiname ir atstumiame. Dėl šios priežasties centro konsultantai ir lektoriai kviečia prie pogimdyminės depresijos atpažinimo ir prevencijos jungtis visus visuomenės narius - ir ne tik tuos, kieno aplinkoje gimė kūdikis. Svarbu prisiimti atsakomybę už viešus pasisakymus, komentarus, darbdavių, kolegų ar net praeivių pastabas.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai.
Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais. Kaip ši praktika padės gimdyvėms bus galima tiksliau įvertinti apklausus jau šiemet gimdžiusias moteris, tačiau konsultantai pataria nepalikti visos atsakomybės tik gydytojams, nes artimieji nerimo ženklus pastebi daug anksčiau.
Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis.
„Mes taip pat rengiame emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtas mamų grupes, kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą: mobilizuoti, apjungti, numatyti įvairias pagalbos galimybes ir jas naudoti kompleksiškai, kartu, pagal individualius poreikius ir galimybes. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą, kuri jau vadinsis beta karta. Pasak N. Vildžiūnaitės, pogimdyminės depresijos statistika kalba ne tik apie mamas, bet daug daugiau pasako apie visuomenę ir motinystei ne visuomet palankią aplinką, kuri pati savaime nepasikeis. Tam reikia aktyvių kiekvieno iš mūsų pastangų.
Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt) - nevyriausybinė organizacija, vykdanti pogimdyminės depresijos prevenciją ir atstovaujanti moterų ir šeimų teises į tinkamas, laiku suteikiamas psichikos sveikatos paslaugas nėštumo metu ir po gimdymo.
Knyga, verta tapti bestseleriu! Įtraukianti, ir viskas taip gyva, tikra, labai dažnai makabriška. Skaitau ir iškart matau knygoje aprašomą veiksmą.
Labai puiki knyga medikams, dirbusiems ir dirbantiems skubios medicinos srityse, ir labai vertinga pacientams, galbūt jiems bus lengviau suprasti, iš kur atsiranda medikų cinizmas, kokie tikrieji jausmai po juo slypi. Tikiuosi, knygos autorius ir toliau fiksuos savo darbo ypatumus, sulauksime ir knygos tęsinio. K. Rekomenduoju šią ir kitas autoriaus knygas.
Puiki knyga! Sakoma, kad yra angliškas jumoras, žydiskas jumoras....pagal autoriu dar yra ir daktaru jumoras.
Gera, tikroviška medicininio realizmo knyga. Tarp stipresnių, grubesnių situacijų ir jas apibūdinančių žodžių juntama tikra gera emocija, jausmas, atjauta ir nuoširdumas. Medikas - gydytojai, slaugytojai, padėjėjai - realūs žmonės, turintys širdį.. Tuo ši knyga ir skiriasi nuo S. Patiko. Realybė, kurios mes nematom. Kiekvienam piliečiui, kuris piktinasi, kad gydytojai “kava geria”. Atsakymas man - visgi gerai, kad as ne medike.
Knygą ,,prarijau" per dieną - tiesiog negalėjau atsitraukti. Patiko. Daug juodo realizmo. Primena Džoną Irvingą. Šaunuolis, Viliau!
Labai patiko. Nesuvaidintos situacijos. Iki skausmo tikra, gyva, išgyventa...
Aktuali knyga / tikroviški apsakymai. Gera, patiko labai. Seniai kažko tokio nebuvai skaičiusi.
Apsakymai įtraukiantys ir intriguojantys. Daug sveiko, natūralaus sarkazmo! Lengvai skaitosi.
Sukrečianti knyga, kuri leidžia akies krašteliu pažvelgti į priėmimo skyrių gyvenimą. Tikrai stiprus ir dviprasmiškas jausmas: mėgautis tuo ar ne?
Įtraukianti, paliekantys įspūdį apsakymai. Lengvai skaitomi. Nenuvylė.
Tobula knyga sugrįžti atgal į realybę. Gražina L. Nuostabi, tikroviška ir drąsinanti knyga. Patiko.
R. Buvau sukrėsta tu istorijų, ypač to pasakojimo pirmu asmeniu! Kiek visko tarp eilučių galima rasti!
Pačiam autoriui linkiu plunksnos stiprybes! Rašyk, rašyk, rašyk !!!! Aldona A. Ligoninės (siur)realizmas, distopija ir antiutopija - viskas kartu ir atskirai.
Jausminga, tikroviška ir sukrečianti knyga, kuri leidžia akies krašteliu pažvelgti į medikų gyvenimą.
Drąsi, puiki, originali knyga. Puiki knyga. Sėkmės autoriui! Lauksiu kitų kūrinių.
Perskaičiau su nuostaba ir malonumu. Puikūs apsakymai. Perskaičiau visas tris autoriaus knygas.
Puiki knyga. Pradėjus skaityti negalėjau atsitraukti. Nuostabus paciento ir gydytojo ryšys. Sukrečiančios istorijos.
Nuostabūs apsakymai, įtraukė nuo pirmų puslapių. Lauksiu sekančių kūrinių. Viskas papasakota. Natūrali, išraiškinga kalba. Labai patiko.
Patiko. Dėmesio verta knyga. Puiki. "Iš viso to, kas parašyta, man patinka tik tai, ką žmogus parašė savo krauju.
Daktaras x. Rekomenduoju! Tikrai GERA knyga. Tai nėra tipškas (medi)ciniškas jumoras. Po kiek laiko ir vėl ją skaitysiu.
Puiki knyga. Skubiojoje medicinoje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „mažieji dievai“ ir ne stebukladariai, nors jų rankose pacientų likimai ir gyvybės. Ir ne šventieji. Vis dėlto kaip tik jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, klystantys, dirbantys už menką atlygį ir kamuojami ydų, skuba padėti kitiems. Mesdami viską ir kiekvienąkart atiduodami dalelę savęs. Jiems nestatomi paminklai ir nesakomos liaupsės. Priešingai... Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje?
Vilius Kočiubaitis (gim. 1963) - vidaus ligų ir šeimos gydytojas. Tris dešimtmečius dirba skubiojoje medicinoje. Dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo trijose misijose Afganistane.
Statistika: Moterų emocinė būklė po gimdymo
Štai statistika, iliustruojanti moterų emocinę būklę po gimdymo Lietuvoje:
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) po gimdymo | 5% |
| Pogimdyminė depresija | 23% |