Negalia yra svarbi socialinė problema, nuolat didėja ją patiriančių žmonių skaičius. Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Su negalia susiduria ir neįgaliojo šeimos nariai, giminės, draugai, medikai, socialiniai darbuotojai, kiti specialistai. Vieno šeimos nario negalia neišvengiamai paveikia visą šeimą kaip sistemą.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie neįgaliuosius - žmones, turinčius specialiųjų poreikių, jų socialinę integraciją, paramą ar pašalpas, tačiau labai dažnai šeima lieka nuošalyje, tarsi jos ta problema neliestų.
Šeimų, auginančių neįgalų vaiką, socialinių problemų ir socialinės pagalbos teikimo reikšmės atskleidimas leidžia suvokti šių šeimų gyvenimo realybę, santykių tarp šeimos narių specifiškumą. Nors kiekviena šeima, gimus vaikui, patiria daug pokyčių, susiduria su įvairiais sunkumais, kol prisitaiko prie naujo šeimos nario, tačiau ypač daug sunkumų patiria šeima, kurioje tėvai turi negalią.
Tačiau mažai kreipiama dėmesio į neįgaliųjų, auginančių vaiką, neturintį negalių, socialines problemas. Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į šeimas, kuriose auga neįgalus vaikas, į neįgaliųjų brolių ir seserų psichosocialinę situaciją, neįgaliųjų profesinį orientavimą, požiūrio į neįgaliuosius problematiką, neįgaliųjų socialinę integraciją.
Taip pat skaitykite: Statistika apie vaikų psichikos sutrikimus
Tokios šeimos jaučiasi paliktos likimo valiai, nes specialistams trūksta duomenų, su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos, kokia yra jų gyvenimo realybė, kaip šeimoje jaučiasi vaikai, kasdien matantys neįgalius mamą ar tėtį. Neįgalius vaikus auginančios šeimos neabejotinai susiduria su socialiniais pokyčiais, tokiais kaip socialinio tinklo susiaurėjimu, šeimos narių tarpusavio santykių kaita, kontaktų su psichologais, medikais, psichiatrais, socialiniais darbuotojais padažnėjimu.
Neįgalumo vaikui nustatymas sukelia stresinę situaciją šeimai, dėl ko joje vyksta vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai, pasikeičia įprastas šeimos gyvenimo ritmas, šeimos narių vaidmenys, psichologinis klimatas, struktūra ir kt. Tai sudaro prielaidas ne tik vaiko, bet ir visos šeimos socialiniai atskirčiai. Socialinių paslaugų tikslas yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti.
Didėjant socialinių paslaugų neįgaliesiems vaikams poreikiui, savivaldybės susiduria su išteklių trūkumo problema. Ši problema suponuoja poreikį ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Neįgaliems tėvams, auginantiems vaikus, neturinčius negalių, reikalinga įvariapusiška socialinio darbuotojo pagalba su kitomis organizacijomis.
Neįgaliems tėvams yra būtinos informavimo, konsultavimo, bendradarbiavimo, dokumentų tvarkymo, motyvavimo, savigalbos, materialinės, transporto, psichologinės pagalbos paslaugos, kurios padėtų šeimoms spręsti sunkumus, kylančius dėl tėvų negalios. Neįgalūs tėvai kasdienėje veikloje susiduria su įvairiais sunkumais dėl nepritaikytos aplinkos, fizinio aktyvumo, sveikatos problemų, nepakankamai išplėtotų socialinių paslaugų teikimo.
Todėl labai svarbu kiekvienoje savivaldybėje planuoti paslaugų rūšis, nustatant prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis bendruomenėse, teikiant neįgaliesiems vaikams paslaugas, kurios jiems yra reikalingiausios, tinkamiausios ir ekonomiškiausios.
Taip pat skaitykite: Poveikis Lietuvoje: socialinės rizikos šeimos ir alkoholio vartojimas
Teisiniai aspektai ir įgyvendinimo problemos
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos.
Dar 2010 metais LR Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
2016-04-25 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Jose komitetas pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kritiškų pastabų išvadose kur kas daugiau. Lietuvai pasiūlyta išplėsti teisinę negalios sąvoką.
Anot komiteto, šiuo metu ji apima tik žmogaus sutrikimus (angl. Komitetas ją sukritikavo bei paragino šią reformą „reformuoti“. „Konvencija numato, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais. Taip pat visi neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Neveiksnumo reforma Lietuvoje tokių naujovių neįtvirtino.
Ji pakeitė neveiksnumo institutą, tačiau paliko galimybę asmenį paversti objektu tam tikrose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, finansų klausimais, perleidžiant sprendimų teisę asmens globėjui. Didelį susirūpinimą komitetui sukėlė ir žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose - socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Sukritikuotas ir dabar vykstantis de-institucionalizacijos procesas, kuomet neįgaliųjų globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vietoje jų teikiamos paslaugos bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Komplikacijos po širdies transplantacijos: slauga
Valstybė paraginta neriboti neįgaliųjų teisės balsuoti rinkimuose. Komitetas rekomendavo šiuos apribojimus naikinti keičiant Konstituciją ir įstatymus ir dėl šios konkrečios rekomendacijos atsiskaityti po metų. Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, perteiktas JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, leidžia sistemiškai ir struktūriškai užtikrinti negalią turinčių žmonių socialinę įtrauktį. Toks negalios modelis yra grindžiamas negalią turinčio žmogaus orumu ir laisve, kurių neriboja jokie teisės aktai.
Nepaisant teisinių pokyčių, diskriminacija negalios pagrindu Lietuvoje išlieka viena opiausių problemų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2024 m. daugiausia skundų gauta būtent dėl diskriminacijos dėl negalios - jų buvo 60. Lyginant su praėjusių penkerių metų laikotarpiu, šis skaičius augo.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovai ne kartą pabrėžė, kad reali kasdienė patirtis dažnai skiriasi nuo teisėje numatytų reglamentavimų. „Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones“, - teigia BNS cituojama Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo Komunikacijos vadovė, informacijos prieinamumo ekspertė.
Ekspertai sutaria, kad vienas didžiausių iššūkių - tik formalus prieinamumo reikalavimų taikymas. M. Morkevičius atkreipia dėmesį, kad žmonių su negalia organizacijos turi būti aktyvai įtraukiamos dar projektuojant viešosios infrastruktūros prieinamumą.
Teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė teigia, kad visuomenės požiūris į negalią pamažu keičiasi, tačiau matomi ir senojo mąstymo likučiai. Anot specialistės, spartus pokytis pastebimas švietimo sektoriuje, kuris kasdien susiduria su skirtingų poreikių vaikais ir būdus sėkmingai juos įtraukti į ugdymą.
Statistika
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys apie skundus dėl diskriminacijos negalios pagrindu:
| Metai | Skundų skaičius |
|---|---|
| 2024 | 60 |
| Ankstesni 5 metai | Mažiau nei 2024 |
Ekspertai pabrėžia, kad įstatymas gali tapti reikšmingu postūmiu lygių galimybių užtikrinimui, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus įgyvendinamas ne tik formaliai, bet realiai. Lietuvoje gyvena daugiau nei 250 tūkst. žmonių su negalia, tačiau daugelio jų kasdienybė vis dar kupina iššūkių, kurių būtų galima išvengti.
Nors apie neįgaliųjų teisių užtikrinimą kalbama jau ne vienerius metus, praktikoje jų gyvenimo kokybė gerėja lėčiau, nei turėtų. Žmonių su negalia interesų atstovai ir patys žmonės su negalia vieningai pabrėžia, kad pagrindinės problemos - turi būti sprendžiamos nedelsiant.
Pagrindinės problemos
- „Nieko apie mus be mūsų“: žmonių su negalia balso ignoravimas
- Suskaldytos negalios nevyriausybinės organizacijos: vienybės trūkumas
- Viešojo sektoriaus kvotų problema: formalūs sprendimai be realios naudos
- Sudėtinga negalios nustatymo procedūra
- Infrastruktūros nepritaikymas
- Ribotas prieinamumas prie paslaugų
- Vis dar gajūs visuomenės stereotipai ir kt.
Neįgaliųjų ir vaikų apsauga | UNICEF
„Nieko apie mus be mūsų“: žmonių su negalia balso ignoravimas
Vienas iš skaudžiausių klausimų, apie kurį kalba žmonių su negalia bendruomenė, yra jų balso ignoravimas priimant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia jų gyvenimus. Nepaisant to, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad visos iniciatyvos turi būti formuojamos ir įgyvendinamos įtraukiant pačius žmones su negalia, praktikoje šios nuostatos dažnai lieka popieriuje.
Dažnai sprendimus dėl žmonių su negalia daro politikai arba specialistai, kurie patys neturi tiesioginio supratimo apie kasdienes šios bendruomenės problemas. Šitaip formuojamos priemonės gali būti neveiksmingos, net atitrūkusios nuo realybės.
„Mus dažnai kviečia į komisijas ar darbo grupes tik dėl „pliuso“, tačiau mūsų išsakyti pasiūlymai retai atsispindi galutiniuose sprendimuose. Jautiesi tarsi esi dėl statistikos, o ne tam, kad iš tikrųjų ką nors pakeistum“, - teigia Kristina, aktyviai neįgaliųjų teises ginanti vilnietė.
Suskaldytos negalios nevyriausybinės organizacijos: vienybės trūkumas
Didelę problemą sudaro ir susiskaldžiusi nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendruomenė, dirbanti neįgaliųjų teisių srityje. Lietuvoje veikia dešimtys organizacijų, atstovaujančių skirtingas negalios formas - nuo fizinės, regos ar klausos negalios iki psichosocialinių negalių. Tačiau šios organizacijos dažnai dirba atskirai ir neturi bendro sutarimo dėl pagrindinių tikslų ar bendrų veiksmų strategijų.
- Konkuruojančios organizacijos: vietoj to, kad susivienytų ir stiprintų bendrą balsą, dalis organizacijų konkuruoja dėl ribotų finansinių išteklių ar projektų finansavimo. Tai silpnina jų įtaką sprendimų priėmimo procesuose ir mažina jų galimybes užtikrinti realius pokyčius.
- Neįtrauktos mažesnės grupės: dažnai mažesnės bendruomenės - ypač žmonės su kompleksinėmis ar retomis negaliomis - lieka nepakankamai atstovaujamos. Didžiosios organizacijos neretai atstovauja tik didesnes grupes, o tai dar labiau skatina susiskaldymą.
- Silpnas bendradarbiavimas su valdžios institucijomis: suskaldytos organizacijos nepajėgia nuosekliai ir tvirtai dalyvauti diskusijose su politikais ar institucijomis. Tokia situacija suteikia valdžios atstovams daugiau galimybių ignoruoti žmonių su negalia poreikius arba siūlyti paviršutiniškus sprendimus.
Viešojo sektoriaus kvotų problema: formalūs sprendimai be realios naudos
Žmonių su negalia integracija į darbo rinką Lietuvoje išlieka vienu iš didžiausių iššūkių. Nors egzistuoja teisinės kvotos, numatančios, kad didesnėse įmonėse ir viešajame sektoriuje tam tikra darbo vietų dalis turi būti skirta žmonėms su negalia, šie mechanizmai dažnai neveikia arba taikomi formaliai.
- Simbolinis įdarbinimas: Neretai žmonės su negalia įdarbinami tik formaliai, kad būtų atitiktos įstatymų numatytos kvotos, tačiau jų pareigos būna minimalios arba neatitinkančios jų gebėjimų ir profesinių kvalifikacijų. Tai neatneša naudos nei darbuotojams, nei organizacijai.
- Nepakankamas darbo vietų pritaikymas: Kvotos užtikrina darbo vietų skaičių, tačiau ne jų kokybę. Daugelyje institucijų neįgaliems darbuotojams nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos - pritaikytos darbo vietos, lankstus darbo grafikas ar galimybė dirbti nuotoliniu būdu.
- Neaiškus kvotų tikslas: Kvotų sistema dažnai suvokiama kaip „pareiga“ arba „atsakomybė“, o ne kaip galimybė panaudoti žmonių su negalia potencialą. Dėl to darbdaviai neretai į juos žiūri kaip į papildomą „naštą“, o ne kaip į lygiaverčius darbuotojus.
Asmeninės pagalbos stoka
Asmeninė pagalba yra viena iš svarbiausių paslaugų, leidžiančių neįgaliesiems būti savarankiškiems, tačiau Lietuvoje ji vis dar nėra pakankamai išvystyta. Nors asmeninio asistento paslaugos įtrauktos į socialinės pagalbos sistemą, daug žmonių su negalia susiduria su šiomis problemomis:
- Ribotas paslaugų prieinamumas: asmeninės pagalbos paslaugos dažnai teikiamos tik didžiuosiuose miestuose, o regionuose jų praktiškai nėra.
- Nepakankamas finansavimas: asistento paslaugų apmokėjimas yra ribotas, o tai reiškia, kad daugelis neįgaliųjų negali pasinaudoti šia pagalba tiek, kiek jiems jos reikia.
- Paslaugų trūkumas darbingo amžiaus žmonėms: darbingo amžiaus žmonės, norintys mokytis ar dirbti, dažnai susiduria su problema, kad jiems nepakanka asmeninio asistento valandų siekiant atlikti kasdienes užduotis ar vykti į darbą.
- Kokybės problema: trūksta kvalifikuotų asistentų, kurie galėtų padėti ne tik fiziškai, bet ir užtikrinti emocinį palaikymą ar padėti orientuotis sudėtingose situacijose.
Daugelis žmonių su negalia pabrėžia, kad be asmeninio asistento pagalbos jie negali pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Sudėtinga negalios nustatymo procedūra
Kita opi problema - ilgas ir sudėtingas negalios nustatymo procesas. Daugeliui žmonių su negalia reikia reguliariai atnaujinti negalios statusą, net jei jų sveikatos būklė yra negrįžtama.
- Ypač didelius išgyvenimus kelia tai, kai kreipiamasi dėl pakartotinio negalios nustatyto pablogėjus sveikatai, tačiau nustatoma mažesnė negalia arba iš vis ji nenustatoma.
- Biurokratija ir ilgos eilės: pateikus dokumentus dėl negalios nustatymo ar atnaujinimo, sprendimų dažnai tenka laukti daugiau nei mėnesį, o apskundus sprendimą ir mėnesius.
- Diskomfortas ir stresas: žmonėms dažnai tenka ne kartą įrodinėti savo negalią gydytojams ir komisijoms, o tai gali būti psichologiškai alinantis procesas.
Vis dar nepasiekiama aplinka
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje buvo dedamos pastangos gerinti viešosios erdvės pritaikymą neįgaliesiems, padėtis išlieka nepatenkinama. Net naujai statomi pastatai ar rekonstruojamos viešosios erdvės neretai neatitinka žmonėms su negalia būtinų standartų. Nuo nepritaikytų šaligatvių iki nepasiekiamų valstybinių įstaigų - tokia realybė, kai net Seimo kontrolierių įstaiga neprieinama verčia žmones su negalia jaustis atstumtais savo šalyje.
Šie trūkumai rodo, kad būtina stiprinti kontrolę ir užtikrinti, jog kiekviena viešoji vieta būtų pritaikyta įvairiems poreikiams.
Sveikatos priežiūra: paslaugos neprieinamos visiems
Žmonės su negalia susiduria su rimtomis kliūtimis pasinaudodami medicininės reabilitacijos paslaugomis. Paslaugų trūkumas regionuose, ilgos eilės ir nepakankamas specialistų skaičius lemia, kad daugelis pacientų negali laiku gauti būtinos pagalbos.
Be to, kai kurios reabilitacijos įstaigos nėra pritaikytos asmenims su specifiniais poreikiais - trūksta pritaikytų lovų, liftų, o personalas ne visada yra tinkamai apmokytas dirbti su žmonėmis, turinčiais kompleksines negalias.
Siekiant išspręsti šias problemas, būtina didinti paslaugų finansavimą ir stiprinti regioninių centrų pajėgumus, taip pat geriau organizuoti specialistų rengimą.
Darbo rinka uždaryta daugeliui neįgaliųjų
Nors žmonių su negalia integraciją į darbo rinką Lietuvoje skatina įvairios iniciatyvos, realybėje daugelis žmonių su negalia lieka už jos ribų. Dažnai darbdaviai vengia priimti žmones su negalia, manydami, kad jiems prireiks papildomų išteklių ar kad jie negalės dirbti pilnu pajėgumu. Situacijos iš esmės kol kas nesprendžia ir įvestos žmonių su negalia įdarbinimo kvotos į viešąjį sektorių.
Šis požiūris ne tik atima galimybę žmonėms su negalia užsidirbti pragyvenimui, bet ir mažina jų pasitikėjimą savimi. Neįgalieji, kaip ir visi kiti, nori būti naudingi visuomenei, tačiau tam jiems reikia tinkamų sąlygų: pritaikytų darbo vietų, lankstaus darbo grafiko ir darbdavių palaikymo.
Švietimo sistema neskatina įtraukties
Vaikai su negalia dažnai negali pilnai dalyvauti švietimo procese dėl nepritaikytos mokyklų aplinkos ir nepakankamo pedagogų pasirengimo dirbti su įvairių poreikių mokiniais. Įtraukusis ugdymas, kuris turėtų būti standartas, dažnai išlieka tik teorine idėja.
Daugelio mokyklų infrastruktūra nėra pritaikyta, trūksta pagalbinių technologijų, o mokytojai kartais nesijaučia pasiruošę dirbti su vaikais, turinčiais sudėtingų ugdymosi poreikių. Tai lemia, kad tėvai dažnai renkasi specialiąsias mokyklas, nors vaikai galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, jei šios būtų tinkamai pritaikytos.
Stigmos ir visuomenės požiūris - dar viena kliūtis
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie žmones su negalia. Jie dažnai suvokiami kaip našta arba žmonės, kuriems reikia tik paramos. Tokie įsitikinimai ne tik žeidžia, bet ir lemia realią diskriminaciją - nuo atstūmimo darbo rinkoje iki abejingumo jų problemoms.
„Žmonės dažnai žiūri su gailesčiu, bet mes nenorime būti gailimi. Klaipėdos universitetas bei odontologų bendruomenė rengia apklausą, kurios duomenys bus panaudoti mokslinei publikacijai parengti. Norime apklausti tėvus, auginančius vaikus su negalia ir įvertinti jų patirtis burnos priežiūroje. „Projektas „Būkim vieningi - būsime turtingi“ Nr. 11-745-K-0004, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. Lietuvos paštas tęsia darbus, siekdami pagerinti žmonių su negalia patirtį, naudojantis jų paslaugomis.
Nuo šiol interneto svetainėje www.post.lt prie kiekvieno pašto skyriaus ir paštomato galima rasti informaciją, ar konkretus objektas yra pritaikytas žmogui su judėjimo negalia. Kaip pasitikrinti informaciją? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, siekdama užtikrinti asmeninės pagalbos paslaugas žmonėms su negalia.
Vilniaus senamiestyje, adresu Pilies g. 42-17, jau 23 metus veikia unikali erdvė. Tai nėra eilinė suvenyrų krautuvėlė. Tai vieta, kuri daugiau nei du dešimtmečius įrodo, kad žmonės su negalia yra pilaverčiai kūrėjai ir mūsų visuomenės nariai. Kviečiame visus į tarptautinį įtraukiojo para karate čempionatą „Vilnius Open 2026″, kuris vyks 2026 m. vasario 14 d. VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, Žirmūnų g. 1E, Vilniuje.
tags: #problemos #su #kuriomis #susiduria #neigalieji