Įžanga
Tobulėjanti medicina, modernesni vaistai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali padėti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ką daryti, jei sergantieji neieško pagalbos? Ar dera ją brukti per prievartą?
Remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, priverstinis žmogus į ligoninę guldomas tik tada, kai gresia pavojus jo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokiu atveju žmogus gali būti gydomas dvi paras. Vėliau gydymo įstaiga privalo kreiptis į teismą, kuris priima sprendimą, ar tęsti gydymą.
Kritiniai klausimai: kada ir kaip taikomas priverstinis gydymas?
Lietuvos teisės aktai numato, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas galimas iki dviejų parų be teismo sprendimo, o teismas turi sprendimą priimti per 48 valandas nuo pradžios. Tokios aplinkybės kyla tik tuomet, kai grėsmė yra reali ir būtina dėl apsaugos nuo žalos sau ar kitiems.
Algimantas Liausėdas, Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius, teigia: „Dokumentuose, reglamentuojančiuose priverstinį gydymą, įtvirtintos sąvokos - labai abstrakčios. Žmogus nekelia grėsmės sau ar aplinkiniams dabar. Kas gali pasakyti, kaip bus po valandos ar dienos?“
Algė Nariūnienė, Lietuvos negalios organizacijų forume, pabrėžia: krizę patiriančius žmones būtina ne tik hospitalizuoti, bet ir gydyti jų pačių labui. Ji kritikuoja nuostatą, kad reikia priešgynėti gydymą, kai žmogus turi ar neturi sąmonės. „Krizinė būsena gali įvykti staigiai, ir kartais žmogus nesugebės adekvačiai reaguoti.“
Taip pat skaitykite: Paauglių priklausomybės
Apsauga teisėms ir pacientams: ką sako tautos tendencijos?
Dovilė Juodkaitė teigia, kad priverstinis gydymas turi būti taikomas kuo rečiau ir tik trumpalaikėms priemonėms, kol sergantis asmuo gali patirti saugų krizinio laikotarpio įveikimą. Toliau gydytis būtina sergančiojo valia, o pažeistos teisės į laisvę turi būti užtikrinamos.
„Šiuo metu Lietuvoje žmonės priverstinai guldomi į ligoninę esant bet kokiam ligos paūmėjimui, gydant nesilaikoma visuotinai taikomo principo - informuoti žmogų, gauti jo sutikimą dėl bet kokių intervencijų“, - sako D. Juodkaitė. Ji siūlo įvedti aiškesnes taisykles dėl teismo prieinamumo ir atstovavimo bylose, kad teismai veiktų skaidriau ir žmogaus teisių apsauga būtų užtikrinta.
A. Nariūnienė pabrėžia: „Artimiesiems priverstinė šeimos nario hospitalizacija - milžiniškas stresas. Jie turi kviesti policiją, naudoti prievartą prieš šeimos narį. Dažnai išleidus gydytis net neapgydytą, šeima patiria dar didesnį spaudimą.“
Priverstinio gydymo teisės ir procedūros Lietuvoje: keli susitikimai su teise
Pagal tai, ką žinome iš Nacionalinių teisės aktų, paciento hospitalizavimas be teismo leidimo yra leidžiamas iki dviejų parų. Per šį laiką ligoninė turi kreiptis į teismą dėl tęstinumo. Pacientas turi būti informuotas apie hospitalizavimo teisinį pagrindą, priežastis, tikslus, trukmę ir teises, taip pat apie tai, kad kreiptasi į teismą.
Naujojo įstatymo nuostatose daugiau dėmesio skiriama paciento atstovavimui: hospitalizuoto asmens atstovas ar teikiama pagalba priimant sprendimus turi būti įtraukti į procesą, ir pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados apie būtinybę priverstinai gydyti. Tačiau praktikoje iššūkių pasitaiko: teismai dažnai priima sprendimus skubotai, o atstovavimo mechanizmai ne visada veikia sklandžiai.
Taip pat skaitykite: Priverstinio hospitalizavimo apžvalga
Taip pat svarbu, kad įstatymai apibrėžtų, jog gydytojas psichiatras turi atlikti pirminį psichikos būklės įvertinimą ir, esant įtarimui sunkiam sutrikimui, priimtų sprendimus dėl gydymo. Teismai privalo dalyvauti ir užtikrinti proceso teisėtumą. Pasitarimuose įstatyme numatytas teisėjų priverstinės hospitalizacijos sprendimo būtinas dalyvavimas, o pacientui turi būti suteikta galimybė būti išklausytam teismo posėdyje, net jeigu jis negali dalyvauti fiziškai ar per nuotolines priemones.
Narkologinės priežiūros integravimas ir prevencinės priemonės
Nuo gegužės 1-osios panaikintos nuostatos dėl narkologinės įskaitos; visos narkologinės pagalbos funkcijos integruotos į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą. Taip pat akcentuojama visuomenės psichikos sveikata ir informacijos sklaida: informacija turi būti pritaikyta kiekvienam asmeniui pagal amžių, išsilavinimą ir suvokimo lygį.
Pasaulio praktikoje priverstinį gydymą derėtų derinti su psichoterapijos ir psichosocialinės rehabilitacijos plėtra. Pasak O. Davidonienės, medikamentinis gydymas turi būti ypač atsargiai derinamas - gydymo prioritetas teikiamas psichoterapijai ir psichosocialinėms priemonėms, o medikamentai taikomi tik kraštutiniais atvejais kai kitos priemonės nėra veiksmingos.
Teisinės ir etinės gairės, į ką atsižvelgti teikiant pagalbą
Winterwerp v. Netherlands byla Europos Žmogaus Teisių Teisme nustatė kriterijus teisėtam priverstiniam hospitalizavimui: objektyvūs medicininiai duomenys apie pablogėjusią psichikos sveikatą, sunkumas ir būtinybė apriboti laisvę, bei laikino pobūdžio priemonės. Lietuvoje šie principai įtvirtinti ir taikomi siekiant tarptautinių standartų laikytis žmogaus teisių.
Visuomenės psichikos sveikata, informacijos sklaida ir prevencija - svarbios kryptys. Gydytojai turi pateikti informaciją suprantama forma ir būdais, atsižvelgiant į paciento amžių ir supratimo lygį. Pacientas turi teisę būti išklausytam teismo posėdyje, dalyvauti procese ir gauti nepriklausomas ekspertų išvadas dėl priverstinio hospitalizavimo poreikio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės tarp paauglių: priverstinio gydymo alternatyvos
Įsivystymo perspektyva: ką gali padaryti visuomenė ir sistema dabar?
Labai svarbu plėtoti bendruomenines paslaugas, kad paūmėjimai ištiktų mažiau, ir užtikrinti teikiamų paslaugų tęstinumą po paleidimo iš ligoninės. LNF, LNF atstovės nuomone, turi būti stiprinamos teisių apsaugos priemonės ir papildomi mechanizmai, užtikrinantys teisinį atstovavimą, teismų kontrolę bei atitinkamą pagalbą šeimoms, kurios augina sergančius asmenis.
Be to, būtina skatinti psichoterapijos ir psichosocialinės reabilitacijos plėtrą, nes tai gali leisti sumažinti priverstinio gydymo būtinybę. Straipsniuose aptariama ir galimybė didinti pacientų įsitraukimą į gydymo planų kūrimą bei suteikti daugiau galimybių pasirinkti gydymo formą ir laiką.
Duomenų ir išteklių atskleidimas
Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, jo papildomi teisės aktai bei įsakymai. Nacionaliniai šaltiniai apima taip pat ir psichikos sutrikimų reglamentavimą, teisių ir žalos sveikatai atlyginimus, slaugos praktiką ir nutarimus dėl psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo.
- Priverstinis hospitalizavimas iki 2 parų be teismo, vėliau teismo sprendimas tęsti gydymą.
- Paciento teisės būti išklausytam teismo posėdyje ir gauti nepriklausomų ekspertų išvadas.
- Pirminio psichikos būklės įvertinimo atlikimas gydytojo psichiatro.
- Gydymo prioritetas - savanoriškas gydymas su informuotumu ir tinkama informacija.
- Teisiniai mechanizmai užtikrina teisinę atstovavimą ir saugumą šeimoms.
PS: Visas procesas turi būti vykdomas laikantis žmogaus teisių ir teisinės apsaugos principų, o tikslas - suteikti būtinosios pagalbos ir padėti pažeidžiamiausiems pacientams pasiekti ilgalaikę sveikatą.
tags: #priverstinis #gydymas #esant #sutrikusiai #psichikai