Siekiant užtikrinti neįgaliųjų žmonių lygiavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, būtina suderinti teisinius reikalavimus ir praktinius sprendimus, kurie leistų laisvai patekti į pastatus, judėti jų viduje ir naudotis paslaugomis. Lietuvoje jau sukurtas teisinis pagrindas, padedantis spręsti opiausias neįgaliųjų žmonų problemas. Vienas svarbiausių dokumentų yra Statybos įstatymas. Jo privaloma laikytis projektuojant naujus ar rekonstruojant senus pastatus, planuojant miestų ir miestelių teritorijas.
Pataisos parengtos artėjant terminui, kada Lietuva turi į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Anot Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus Petro Jakavonio, numatoma, kad reikalingi teisės aktai bus priimti iki direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino. „Svarbu ne tik laiku perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, bet ir užtikrinti veiksmingą šių nuostatų taikymą, skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių svetainėms pritaikyti pagal prieinamumo reikalavimus bei užtikrinti šių nuostatų taikymo proceso stebėseną“, - teigia P. Jakavonis.
Universalus dizainas ir įėjimo pritaikymas
Neįgaliesiems pritaikytas įėjimas turi būti prieinamas visiems, o ne realizuojamas per atskiras „specialias“ versijas. „Kažkada buvo įvesta versija neįgaliesiems, turbūt įsivaizduojant, kad tai ir yra pritaikymas, tačiau atsidarę tas versijas mes matome, kad ten yra dar sudėtingesnės versijos, pasenusi, apleista, nieko bendra neturinti su neįgaliųjų poreikiais informacija. Jokios pažangos pritaikyme nėra, yra tik labai klaidingas supratimas, kad kažkokia atskira versija gali būti teisingas pasirinkimas. Ir teisų prieinamas puslapis yra visiems prieinamas puslapis be jokių atskirų versijų“, - aiškino S.
Universalus dizainas reiškia, kad patogus įėjimas naudingas visiems: ne tik neįgaliesiems, bet ir mamoms su vežimėliais, vyresnio amžiaus žmonėms ar tėvams su mažais vaikais. „Laiptais aklieji dar gali užlipti, tačiau ratukuose sėdintys žmonės išvis negali išlipti. Laiptai nėra patogūs neįgaliesiems, bet jie nėra patogūs ir mamoms su vežimėliais“, - pastebi pašnekovai.
Pandusai (rampos): matmenys ir reikalavimai
Naujas Statybos techninis reglamentas „STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu. Panduso juosta turi būti tiesi. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6,0 %, kai neįmanoma įrengti kitaip, gali būti taikomas išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 %. Vienos ištisinės panduso juostos ilgis turi būti ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Neįgaliesiems pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį. Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai. Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai. Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai.
Laiptai, turėklai ir įspėjamieji paviršiai
Neįgaliesiems pritaikytos laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis - ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm. Neįgaliesiems pritaikytų laiptų pakopų briaunos daromos be aštrių kampų, suapvalintos ne didesniu kaip 15 mm spinduliu. Pakopos šonuose turi būti uždaros arba įrengiami ne žemesni kaip 20 mm borteliai, kiekvienos jų briauna nuo pagrindo gali išsikišti į priekį ne daugiau kaip per 20 mm.
Turėklai turi būti įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai. Jei turėklai iš laiptų ar panduso išorinės pusės nėra ištisiniai, būtina 300 mm pratęsti juos į viršutinę ir 300 mm į apatinę laiptų ar panduso aikštelę. Turėklų paviršius turi būti lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Turėklų stveriamajai konstrukcijai turi būti naudojamos 30-50 mm skersmens elipsės, ovalo ar apskritimo skerspjūvio turėklai arba ne platesni kaip 40 mm stačiakampio skerspjūvio turėklai. Tarp turėklo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip 50 mm tarpas.
Pasiekiamumas nuo automobilių stovėjimo iki įėjimo
Labai svarbu, kad neįgalūs žmonės galėtų naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir garažais. Visų tipų automobilių stovėjimo aikštelėse ir garažuose reikia skirti vietas NŽ transportui. Sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros įstaigų automobilių stovėjimo aikštelėse NŽ automobiliams turi būti pritaikyta 10% vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta. Kai automobilių stovėjimo vietos įrengiamos prie gyvenamųjų namų, kiekvienam tame name įrengtam NŽ pritaikytam butui turi būti numatoma viena pritaikyta automobilio stovėjimo vieta.
Pritaikyta judėjimo trasa nuo automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi kirsti gatvių ar pravažiavimų važiuojamosios dalies, joje neturi būti kitų kliūčių (gėlių vazonai, šiukšlių dėžės ir t.t.). Automobilių stovėjimo vietos neįgaliųjų žmonių automobiliams turi būti pažymėtos ant dangos horizontaliu NŽ informacijos ženklu ir vertikaliu ženklu su tokiu pat simboliu. NŽ automobilių stovėjimo vietose turi būti numatyta galimybė jam išlipti iš automobilio, įrengiant greta 1500 mm pločio aikštelę. Atstumas nuo NŽ automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi būti didesnis nei 60 m.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Koridoriai, durys ir vidaus erdvės
Pastatų koridoriai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. Koridorius, kuriame yra bent vienerios durys, atsidarančios į koridorių, turi būti ne siauresnis kaip 1800 mm. Koridorius, kuriame yra vienos priešais kitas į koridorių atsidarančios durys, turi būti ne siauresnis kaip 2700 mm. Jei koridorius yra siauresnis kaip 1800 mm, ne rečiau kaip kas 20 m būtina įrengti 1800 mm pločio ir 2400 mm ilgio vietas NŽ prasilenkti. Lygių skirtumai ir nelygumai koridoriuje turi būti ne didesni kaip 20 mm. Jei lygių skirtumai ar nelygumai yra didesni kaip 20 mm, koridoriuje turi būti įrengiamos prievažos.
Bendros rekomendacijos: koridoriuose ir kitose patalpose žmonės, kuriems sutrikęs regėjimas, turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas. Visose NŽ skirtose patalpose turi būti laisvai pasiekiami visi lankytojams patys naudoti skirti elementai.
Sanitariniai mazgai ir dušai
Pagrindinis reikalavimas - bent vienas NŽ pritaikytas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte. Kabinų patalpoje NŽ turi būti pritaikyta 5% kabinų, bet ne mažiau kaip viena kabina. Tualeto kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1500 mm. NŽ pritaikytos kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, kriauklę, dušą ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1500 mm skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti.
Unitazo viršus turi būti 430 - 520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Šalia unitazo ant kabinos sienos 1000 - 1200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2-3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti. Ant kabinos sienos būtina įrengti lanksčią dušo žarną su dušo galvute, grindyse - angą vandeniui išbėgti.
Dušo kabinose turi būti horizontali ir vertikalūs turėklai, suolelis pritvirtintas prie sienos 400-480 mm aukštyje. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna, o ne pritvirtinta stacionariai; žarna turi būti ne trumpesnė kaip 1500 mm. Jei ant NŽ pritaikytos dušo kabinos grindų įrengiami nusklembti borteliai vandeniui sulaikyti, jie turi būti ne aukštesni kaip 20 mm.
Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems
Apšvietimas, vizualinė informacija ir ženklinimas
Geras apšvietimas labai svarbus žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas. Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne akinantis. Bendras apšvietimas gali būti papildomas nukreipto apšvietimo šviestuvais. Šviesa turi būti artima dienos šviesai. Labai svarbu tinkamas laiptų apšvietimas. Atliekant patalpų apdailą, reikėtų naudoti kontrastinių spalvų derinius, pvz., grindų danga - šviesi, durys - tamsios, sienos - šviesios. Tokiu būdu sutrikusio regėjimo žmonės gali lengviau orientuotis patalpose.
NŽ informaciniai ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti 1500-4500 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus. Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pusės, kur yra durų rankena. NŽ informacinių ženklų raidės, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesus tamsiame fone arba atvirkščiai), ženklų paviršius matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas. NŽ informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm.
Pritaikymas butuose ir bendrojo naudojimo erdvėse
Pritaikytam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Pritaikytuose butuose būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti ir naudotis visomis buto patalpomis. Kiekvienoje NŽ pritaikyto buto patalpoje turi būti laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1500 x 1500 mm skirtas NŽ judėti. Tokiame bute turi būti paliktas laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1200 x 900 mm, skirtas vežimėliu laikyti ir persėsti.
Viešieji pastatai, kultūra ir sportas
Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose NŽ turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos ir visos judėjimui skirtos patalpos. Taip pat turi būti pritaikytas bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte. NŽ turi būti pritaikytas bent vienas taksofonas kiekvienoje pastate esančių taksofonų grupėje. Visose pagrindinės paskirties patalpose, judėjimui skirtose patalpose ir zonose, NŽ sanitariniuose mazguose bei visose kitose lankytojų aptarnavimo patalpose būtina įrengti pavojaus signalizaciją.
Sportas yra viena svarbiausių neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos dalių. NŽ turi būti užtikrinta galimybė naudotis baseinų voniomis. Aplink atvirų baseinų vonias turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 2500 mm apėjimo takas, aplink uždarų baseinų - ne siauresnis kaip 2000 mm. Kiekviename viešųjų pastatų aukšte NŽ turi būti pritaikytas bent vienas sanitarinis mazgas.
Praktinės situacijos ir vartotojų patirtys
Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas. Rūta Kupčinskaitė pasakoja, kad kaip iš tiesų jaučiasi žmogus su negalia, galima tik savo kailiu pamėginus įveikti tas kliūtis, su kuriomis jiems tenka susidurti. VDU studijavusi moteris vieną dieną pasiūlė rektoriui išbandyti jos vežimėlį ir tokiu būdu pabandyti judėti universitete. Neregys Alvydas teigia, kad patogesnei aplinkai tereikia elementarių dalykų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų takai turėtų būti lengvai praeinami ir pravažiuojami, įvairūs objektai neturėtų būti įrengti ar pastatyti bet kur: šviestuvai ir šiukšliadėžės galėtų būti išdėstytos vienoje eilėje.
Alvydas savo kelionėse pastebėjo naudingus sprendimus užsienyje - garsinius švyturius, praverčiančius regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie švyturiai yra įrengti Sankt Peterburge ir keliuose Prancūzijos miestuose. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina“. Taip įjungtas įrenginys „praneša“ neįgaliajam reikiamą informaciją: įstaigos pavadinimą, įėjimo nuorodą ir pan.
Fizinės aplinkos prieinamumas. Ginta Žemaitaitytė, LŽNS; Egidijus Grigonis, LPA.
Problemos praktikoje ir siūlymai
„Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai“, - teigia Rūta. Dažnai pastatuose, kur įrengti keltuvai ar kopikliai, reikia pakviesti darbuotoją, o tai padaryti galima tik užlipus laiptais. Rekonstruotas Vilniaus Gedimino prospektas dabar pritaikytas visai neblogai. Einant su lazdele jauti, kad grindinys yra pakankamai lygus, įvairūs objektai išdėstyti vienoje linijoje.
Norint pagerinti situaciją, svarbu ne tik teisės aktų priėmimas, bet ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių skyrimas, priežiūra bei stebėsena. „Per artimiausią dešimtmetį Lietuva siekia sudaryti neįgaliesiems žmonėms tokias pat galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, kokias turi sveikieji. Tačiau tam, kad neįgalieji mūsų šalyje turėtų lygias galimybes, galėtų savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti, pramogauti, reikia keisti visuomenės supratimą ir nuveikti daugybę darbų.“
Praktiniai patarimai projektavimo etape
- Numatyti atitinkamus pandusų nuolydžius, poilsio aikšteles ir turėklus.
- Užtikrinti artimą automobilių stovėjimo vietų planavimą prie įėjimo.
- Numatyti pakankamą koridorių, durų ir butų erdvių plotį bei manevravimo aikšteles.
- Įrengti kontrastingą ženklinimą, matomą apšvietimą ir akliesiems skirtus žymėjimus.
- Įtraukti vartotojų su negalia atstovus į projektavimo ir vertinimo procesus.
Siūlymai sprendimų įgyvendinimui
- Skirti finansavimą ir specialistus svetainių bei fizinės aplinkos pritaikymui.
- Užtikrinti nuolatinę prieinamumo kontrolę ir stebėseną.
- Skleisti informaciją ir rengti mokymus personalui apie teisingą pagalbą ir aptarnavimą.
- Vengti „atskirtų versijų“ sprendimų ir kurti universalaus dizaino sprendimus.
tags: #neigaliesiems #nuolaidus #prieangis