Gyvūnų globa yra svarbi tema, apimanti įvairius aspektus - nuo netikėtų situacijų, kuriose gyvūnai atsiduria gatvėje, iki atsakingo požiūrio į gyvūnų įsigijimą ir priežiūrą.
Kaip gyvūnai atsiduria gatvėje?
Vienas labiausiai paplitusių scenarijų - gyvūnai iškrinta per balkonus. Gyvūnai nuslysta nuo metalinių balkonų turėklų ar palangių, į kurias negali įsikabinti nagais. Pasitaiko, kad katės iškrinta gaudydamos paukštį ar kokį vabzdį.
Klasika jau tapęs gyvūnų pabėgimo scenarijus - be narvų gabenami katinai ar net šunys iššoka iš stovinčių ar trumpam stabtelėjusių automobilių. Pavyzdžiui, sustojama degalinėje ir gyvūnas per praviras dureles ar langą išsiveržia laukan. Taip pabėga ne tik katinai, bet ir šunys, kurie paprastai laikosi prie šeimininko.
Svetimoje aplinkoje atsidūręs ar išgąsdintas gyvūnas vadovaujasi instinktais - bėga arba slepiasi, arba daro ir viena, ir kita. Ne tik rujojanti kalė, bet ir kiškis ar stirna gali būti priežastis, dėl kurios palaidas vedžiojamas gyvūnas pasileis bėgte. Pasak prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovės Nadeždos Makuševos, taip ypač dažnai nutinka medžioklinių veislių šunims, kurių instinktai vytis grobį - ypač stiprūs: „Žmonės paleidžia šunį miške, o tas nusiveja kokį gyvūną ir neberanda kelio atgal.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, jog šių dienų rykštė - gyvūnų „gelbėtojai“, kurie, pamatę šunį ar katiną gatvėje be šeimininko, pernelyg paskuba jį gabendami į prieglaudą. Nors šeimininkas gali būti čia pat, tik, pavyzdžiui, užsiplepėjęs telefonu ir kiek nutolęs, už kampo ar už kalniuko. Gali būti, jog gyvūnas taip ir gyvena - palaidas, bet turi namus, į kuriuos sugrįžta.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Gyvūnų ženklinimo svarba
Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį, jog iš visų į globos namus patenkančių gyvūnų vos keli procentai būna paženklintų mikroschema, tačiau kol kas tarp jų - tik šunys. „Paženklintų kačių nesame turėję“, - sakė S. Šakinytė.
Neseniai Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis augintinių neženklinančių gyventojų sakė nematantys reikalo to daryti, mat jų gyvūnas niekuomet neišeina iš namų. Kuomet kalbama apie namie laikomus ir į gatvę neišleidžiamus gyvūnus, dažniausiai omeny turimos katės.
„Tai šias istorijas pasakoju norėdama parodyti, kad net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, nes gyvūnas nėra prognozuojamas, o gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra galimybė apsidrausti nuo panašių nelaimių, netikėtumų. Manau, kad galvojimas, jog blogi, kvaili dalykai nutinka tik kitiems, yra naivus ir truputį arogantiškas. Blogų dalykų nutinka visiems.
Visgi galiausiai, jei gyvūnas atsiduria prieglaudoje ir yra paženklintas mikroschema, jis labai greitai sugrįžta į namus, pas savo šeimininkus. Žinoma, prieglaudose gyvūnais rūpinamasi, kiek tik išgalima, tačiau jokia prieglauda neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų.
Atsakingas gyvūno įsigijimas
Gyvūnas tampa atsakomybe ne tik moraline, emocine, laiko prasme, bet ir finansine. Reikia turėti mintį - kas bus, jeigu gyvūnas susirgs? Matome įrašus grupėse, kuriuose žmonės prašo paaukoti pinigų, nes neturi iš ko gydyti gyvūną.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Yra daugybė atvejų, kai gyvūnas dovanojamas žmogui, kuris net neįsivaizduoja ir nėra įvertinęs, kiek jam gyvenime tai sudarys sunkumų. Vieni iš karto sako „ne“, kiti kurį laiką pabando susitvarkyti ir priimti augintinį į savo gyvenimą, bet nepavykus - ieško jam naujų namų.
Pasak GGI vadovės, svarbu ne tik išsirinkti veislę, bet ir užmegzti tarpusavio ryšį bei pažinti gyvūną individualiai. Net ir žinant, kad žmogus yra pasiryžęs priimti augintinį, gyvūnas vis tiek nėra sofa, manant, kad išsirinkta veislė tikrai tiks. Kiekvienas gyvūnas, net ir tos pačios veislės, yra skirtingas.
Dažnai gyvūnas tampa dovana mažamečiams vaikams nuo juos pradžiuginti norinčių tėvų. Vaikas, būdamas nepilnametis, negali būti visiškai atsakingas už kitą gyvą būtybę ir teisiškai, ir morališkai. Tėvai turi suprasti, kad jie yra 100 proc. atsakingi už gyvūną.
Gyvūnus turėtų auginti tik atsakingi ir jais pasirūpinti galintys žmonės. Mums keista, kad tiek daug organizacijų, prieglaudų ar net institucinių įstaigų, kurioms paprastai trūksta sąmoningumo, kiekvienais metais skelbia ir garsiai komunikuoja apie tai, kad gyvūnų dovanoti negalima.
Gyvos dovanos egzistuoja visus metus, ir tai nebėra tik Kalėdų tema. Gimtadienių ar gyvūno netekties proga visi yra pasiryžę vieni kitus pradžiuginti, nors to daryti nereikėtų. Anot jos, iš pradžių atrodanti miela dovana netrukus grąžina į realybę, kuri patinka ne visiems.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Žmonėms būna sunku pasakyti, kad man nepavyko, negalėjau skirti pakankamai laiko šuniukui ir noriu jį atiduoti. Pasirenkamas minkštesnis būdas paaiškinti, kodėl jis yra grąžinamas - netektys arba vėl prasidedanti emigracija. Nepritapusiam namuose ir šeimininkų lūkesčių neatitikusiam gyvūnui tenka ieškoti naujų namų, kuriais neretai tampa prieglauda.
Gyvūno priėmimas į namus - itin svarbus žingsnis ir didelis gyvenimo pokytis, kuriam reikia gerai pasiruošti. Svarbu ne tik išsirinkti veislę, sugalvoti vardą ir įsigyti priemonių, bet ir sau atsakyti į šimtus klausimų.
Gyvūnui atvykus į naujus namus yra reikalingas adaptacinis laikotarpis, per kurį jis galėtų priprasti prie žmonių. Per Kalėdas važiuojame į svečius arba svečiai atvyksta pas mus, tvarkomės, puošiamės, groja muzika, ir tai tikrai nėra tinkamas laikas gyvūnui adaptuotis namuose. Vietoj to augintinį derėtų įsigyti tokiu metu, kai atsiranda galimybė daugiau laiko praleisti namuose.
Žmogus turi suprasti, kad iš pradžių gyvūnui reikia skirti daugiau dėmesio negu įprastai. Galbūt reikėtų tokį įvykį derinti prie savo atostogų ir jas paskirti naujam gyvūnui ateiti į šeimą. Gyvūnas turi susipažinti ne tik su aplinka, kurioje jis gyvens, bet ir su šeima, o tai per vieną dieną neatsitiks. Būna gyvūnų, kurie iš karto bėgioja laimingi, šokinėja, atrodo pozityvūs ir draugiški, bet tai nereiškia, kad jie nepatiria jokio streso.
Gyvūnai pasirinkti kaip dovanos, neįvertinus kito žmogaus laiko, noro ir galimybių auginti šunį, tokią ne visada pageidaujamą dovaną gavusiam žmogui šuo tampa našta, kuria dar nespėjus priprasti ir užmegzti artimo ryšio, norima kuo greičiau atsikratyti. Tiesa, gyvūno atidavimas į prieglaudą - tai dar ne pats blogiausias scenarijus. Dažnai tokios „dovanėlės“ yra tiesiog išmetamos į gatvę.
Gyvūnų globa prieglaudose
Šunų ir kačių, kurie mielai atiduotų savo besąlygišką meilę už rūpestį ir naujus namus - apstu. Nepulkite rinktis pagal kailio spalvą, pabandykit įžvelgti gyvūnų charakterį - atvažiuokite, pavedžiokite, paglostykite, pabūkite kartu.
Kasmet, spalio 4 dieną, pažymima Pasaulinė gyvūnų diena. Panevėžio lopšelio - darželio „Draugystė“ „Varliukų“ ir „Peliukų“ grupės pakvietė paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną, paaukoti maisto beglobiams gyvūnams.
Neseniai sulaukėme laiško iš žmonių, kurie papasakojo apie savo sodybos kaimynę - močiutę, gyvenančią su 11 išsekusių šunelių. Ji į lauką jų beveik neišleisdavo, nes bijodavo, kad nunuodys kaimynai, kad prie būdų pririš. Močiutė bandė atiduoti keletą šunelių, bet pamačiusi, kad juos laiko netinkamomis sąlygomis, pasiėmė atgal.
Po Kalėdų egle laukiantis šuniukas su po kaklu užrištu raudonu kaspinu, iš džiaugsmo krykštaujantys vaikai ir laiminga šeima - tobula kalėdinė pasaka. Anot „Katino svajonės“ prižiūrėtojų, šventinis mėnuo - tinkamiausias metas apmąstyti sprendimą ir tinkamai pasiruošti naujo šeimos nario atvykimui į namus. Savanoriai ir toliau kasdien rūpinsis prieglaudos gyventojais, kuriuos savo apsilankymu ar skania dovanėle tikrai galite pradžiuginti ir jūs!
Nors „Penkta koja“ gyvūnų dovanoti gruodžio mėnesį nedraudžia, tačiau būsimus šeimininkus renka atidžiai visus metus: diskutuoja, bando pastebėti įtarimą keliančius ženklus („raudonas vėliavėles“) būsimų šeimininkų elgesyje ir skiria mėnesio trukmės laikiną globą, per kurią gyvūnas gali pasimatuoti namus. Jeigu žmonės mato, kad jiems per sudėtinga, šuniuką gali grąžinti. Mes suteikiame pagalbą nuo dresūros iki įvado, kaip su gyvūnu elgtis.
Būna tokių, kurie atvažiuoja ir prašo bet kokio gyvūno - duria pirštu į tą, kuris yra lauko voljere, arba rodo puslapyje esančią nuotrauką. Tada ieškai lengvesnio atvejo ir siūlai jam labiau tinkančius variantus, bet dažniausiai tai, kas tinka pagal šuns būdo bruožus - netinka pagal išvaizdą.
Žiemai įpusėjus, savanorė nori priminti, kad būtina pasirūpinti šunimis, gyvenančiais ir žiemojančiais lauke. Būda turi būti uždaromis sienomis, be tarpų, žiemą reikėtų ją papildomai apšiltinti naudojant putplastį. Jei yra galimybės būdą įrengti ant specialios pakylos, kad ši nebūtų ant žemės. Taip pat reikėtų įvertinti šuns namo vietą ir vengti skersvėjų. Maistas žiemą turėtų būti kuo sotesnis, riebesnis, o vanduo nuolat patikrinamas, nes esant žemai temperatūrai greitai užšąla.
Daugiau patarimų, kaip pasirūpinti gyvūnais žiemą, beglobių istorijų, pamokų, kaip dresuoti šunis, linksmų istorijų apie gyvūnus ir jų šeimininkus - laidoje „Gyvūnų manija“ jau šį sekmadienį 9 val.
Pradinių klasių mokiniai šią dieną paminėjo piešdami savo augintinius. Jų piešinukų paroda papuošė mokyklos koridorių. Į mokyklą keletas mokinukų atsinešė savo augintinius ir pasakojo draugams apie jų priežiūrą. Mokyklos bibliotekoje surengta augintinių fotografijų paroda - konkursas. Tikybos mokytojos Sigutės Žiedelienės paskatinti 3a klasės mokiniai su savo augintiniais ir jų piešiniais dalyvavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios mišiose, kurių metu buvo šventinami naminiai gyvūnai. Vaikai po šv. mišių buvo vaišinami saldainiais.
Buvusi Alytaus „Nuaro“ darbuotoja Neringa Štarevičiūtė teigia, kad apie šią gyvūnus globojančią organizaciją sužinojo ieškodama pamestoms katėms namų. Susisiekus ir paklausus, ar galėčiau atvežti dvi jaunas kates, gavau teigiamą atsakymą. Atvykusi pamačiau, jog nėra vandentiekio, patalpos, ypač voljerai, buvo apleisti, netvarkingi, šunys nebuvo vedžiojami. Kai kuriems globotiniams reikėjo veterinarijos specialisto pagalbos, bet, deja, apžiūra ar gydymas nebuvo taikomas. Atrodė normalu, nes tuo metu dirbo tik vienas žmogus, kuris dažniausiai vykdavo gaudyti gyvūnų, kartais net naktimis. Tad pasisiūliau padėti savanoriaudama.
Kaip toliau dėstoma, po kelių savanoriavimo mėnesių Neringai pasiūlyta įsidarbinti. Vyko dviejų savaičių mokymai: vieną savaitę Kaune, kitą - Klaipėdoje. Buvau supažindinta su dokumentacija, dalyvavau operuojant gyvūnus, konsultuojant žmones. Tačiau nepamokė saugaus darbo su gyvūnais. Nepaisant įvairių nesklandumų ir to, kad į mokymus reikėjo vykti už savo lėšas, labai džiaugiausi priimta į darbą, nes kaip tik tą dieną švenčiau savo gimtadienį. Geresnės dovanos net negalėjau įsivaizduoti.
Laiške teigiama, jog Alytaus „Nuaro“ patalpose trūko ne tik tvarkos, bet taip pat dėmesio ten laikomiems gyvūnams. Ne paslaptis, kad naminiams gyvūnams reikalingi vaistai nuo kirminų, veterinarijos specialisto priežiūra.
Šunys, nepaisant jų lyties, voljeruose gyvendavo kartu. Toje pačioje patalpoje buvo laikomi ne tik vyresni, bet ir ką tik gimę šuniukai. Būtent pastaruosius nusprendžiau perkelti kitur, kad jiems būtų jaukiau ir ramiau. Katės buvo įkurdintos antrajame aukšte, bet po keturias aptvare. Jas taip pat atskyriau, kad nebūtų tvanku ir ankšta.
Istorijos autorė N.Štarevičiūtė teigia, kad Alytaus „Nuare“ ši priežiūra nebuvo teikiama. Nors susisiekus su veterinarijos gydytoja buvo pasakyta, kur yra padėti gyvūnams skirti vaistai nuo kirminų, bet juos radus pastebėjau ir išsigandau, nes galiojimo laikas buvo pasibaigęs dar 2011 metais. Kai kuriems globotiniams reikėjo veterinarijos specialisto apžiūros ir pagalbos, bet, deja, apžiūra ar gydymas nebuvo taikomas.
Šunis kasdien išvesdavau pasivaikščioti, jie tapo ramesni, draugiškesni. Kai kuriems gyvūnams reikėjo skirti daugiau laiko, kad priprastų ir pasijustų ramūs. Nei vienas šuo nerodė agresijos, su visais sutariau puikiai. Visus labai mylėjau ir rūpinausi kaip savo augintiniais. Bet vienas įvykis privertė palikti darbo vietą.
Konkretus incidentas, dėl kurio Neringa išėjo iš Alytaus „Nuaro“, - masinis šunų užmigdymas. Laiške teigiama, kad šunims užmigdyti nebuvo jokio pagrindo, nes jie nebuvo agresyvūs ar sunkiai sergantys.
Susisiekus su Kaune įregistruotos gyvūnų globos namų „Nuaras“ direktore Jurgita Gustaitiene, buvo gautas atsakymas, jog tai melagingos kalbos. Dar viena šmeižto banga. Sveiki ir neagresyvūs gyvūnai „Nuare“ nebuvo ir nėra migdomi. Mes viešai skelbiame statistiką, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, ko tikrai nepasakyčiau apie kitas organizacijas, - į klausimą, ar Alytaus „Nuare“ tinkamai elgiamasi su globojamais gyvūnais, atsakė vadovė.
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Romas Černius teigia, kad ši organizacija yra jiems žinoma. Šių metų birželio 4 dieną buvo atliekamas patikrinimas Alytaus „Nuare“, nes gavome telefoninį skundą, kad gegužės pabaigoje nereikalingai buvo užmigdomi šunys. Veterinarijos specialistės pažymoje rašoma, kad gegužės pabaigoje buvo užmigdyti 6 šunys: du iš jų dėl savininkų prašymo, o likę keturi dėl agresijos. Jų kūnai atiduoti utilizacijos įmonei.
Vizito metu veterinarijos specialistai patikrino ir gyvūnams skirtas laikyti patalpas. Kaip teigia R.Černius, sąlygos globoti gyvūnus sudarytos normalios, bet rasta ir pažeidimų. Nustatėme, kad nepakankamai švariai išvalytos kačių kraiko dėžutės, mažų šunų aptvaruose reikalingi papildomi tinklai. Taip pat duota pastaba, jog nepilnai sutvarkytas registracijos žurnalas. Tikrinimo metu buvo 44 suaugę ir 9 maži šunys bei 12 kačių.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis radus gyvūną be priežiūros:
- Pabūkite su gyvūnu ilgiau, stebėkite jo elgesį.
- Pasekite gyvūną, galbūt jis nuves jus iki savo namų.
- Jei gyvūnas atrodo pasimetęs, kreipkitės į artimiausią prieglaudą.
Patarimai, kaip pasirūpinti gyvūnais žiemą:
- Būda turi būti uždaromis sienomis, be tarpų.
- Žiemą būdą apšiltinkite putplasčiu.
- Įrenkite būdą ant specialios pakylos, kad ši nebūtų ant žemės.
- Įvertinkite šuns namo vietą ir venkite skersvėjų.
- Maistas žiemą turėtų būti kuo sotesnis, riebesnis.
- Vanduo nuolat patikrinamas, nes esant žemai temperatūrai greitai užšąla.
Statistika apie gyvūnų priežiūrą prieglaudose (Alytaus „Nuaro“ pavyzdys):
| Rodiklis | Duomenys patikrinimo metu |
|---|---|
| Suaugę šunys | 44 |
| Maži šunys | 9 |
| Katės | 12 |