Neramiosios emocijos, nuotaikų svyravimai ir sunkumai gali būti vienos iš priežasčių, lemiančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ar net priklausomybę nuo jų. Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tačiau jos pasižymi toksiškomis savybėmis nervų sistemai. Emocinė savijauta vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės išsivystymą, todėl svarbu ją suprasti nuo pat pradžių.
Pasak specialistų, ankstyvosios patirties ir santykiai su pirminiais globėjais formuoja gebėjimą reguliuoti emocijas. Nuo gimimo iki vaikystės emocijų pažinimas ir valdymas įgyja svarbų ryšį su saugiais tarpasmeniniais ryšiais. Jei ankstyvieji santykiai buvo saugūs ir paremiantys, vaikas vėliau įgyja įgūdžių jausti ir reguliuoti potyrius, taip pat būti išklausytam socialiniuose santykiuose. Daug epidemiologinių studijų rodo, jog žmonės, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi nepalankių vaikystės patirčių. Ankstyvosios patirties lęšiai gali formuoti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo nuostatas, kurios per visą gyvenimą įtakoja emocinį reguliavimą.
Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti trūkstamą sveiką emocinį ryšį. Santykis su medžiaga gali būti lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai, todėl kai nėra pasitikėjimo žmonėmis, žmonės dažnai linksta patikėti medžiagai, kurios poveikis visada nuspėjamas. Emocijų reguliavimą galima stiprinti per veiklas, kurios nukreipia dėmesį nuo impulsų: hobiai, kūrybinė veikla, dvasinės praktikos. Emocinis atsparumas formuojamas per atpažinimą ir rūpinimąsi savo psichologiniais poreikiais, taip pat per gebėjimą įvardyti emocijas, suderinti kūno būseną su kvėpavimu ir fiziniu aktyvumu. Emocinė savireguliacija gimsta santykyje, todėl būtini saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galima pasikliauti, ir su kuriais galima pasikalbėti.
Svarbiausia, kad psichoaktyviosios medžiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, todėl priklausomybės prevencija yra itin svarbi. Tabako gaminiai bei alkoholis turi plačių šalutinių pasekmių: nuo mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio iki reprodukcinių sutrikimų, nėštumo komplikacijų ir ekonominių problemų. Pasyvus rūkymas taip pat kenkia aplinkiniams. Reguliariai rūkantis žmogus laikomas, kuris surūko bent vieną cigaretę per dieną, o priklausomybės lygis gali būti įvertinamas balais. Nors daugelis rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, jų užduotis yra sunki: rūkymas sukelia stiprią fiziologinę ir psichologinę priklausomybę, o tabako rūkymas yra susijęs su daugybe ligų ir socialinių problemų.
Prevencijos principai ir ankstyvoji intervencija
Jei nepilnamečiai eksperimentuoja su psichoaktyviomisios medžiagomis, tai signalas, jog reikia pagalbos formuojant atsakingą požiūrį. Ankstyvosios intervencijos programa orientuota į 14-21 metų jaunuolius, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja alkoholį ar narkotikus. Ši programa įtraukia 6-12 jaunuolių grupes ir registracija vyksta per tėvų savanorišką įsitraukimą.
Taip pat skaitykite: psichiką stimuliuojančių medžiagų klasifikacija
Nors rinkoje nuolat atsiranda naujų sintetinių junginių, įprasti greitieji testai dažnai jų nepastebi. Todėl svarbu plėsti diagnostikos galimybes: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija siūlo kokybinę netikslinę analizę kraujyje, kuri gali identifikuoti iki 2 000 medžiagų ir atpažinti netikėtas ar retai pasitaikančias medžiagas. Tokia analizė gali būti atlikta tiek gydytojo siuntimu, tiek žmogaus iniciatyva, iš kraujo ar šlapimo mėginių, priklausomai nuo klinikinės situacijos.
Didžiausia naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizika šiandien yra jų nenuspėjamumas ir platus prieinamumas. Filtruoti neaiškią medžiagą sunku, nes rinkoje gali būti labai skirtingų junginių, kartais vienos medžiagos vietoje vartojamas kitas ar net kelių medžiagų mišinys. Todėl būtina ir tolesnė plėtra tyrimų galimybių, duomenų bazės papildymas ir metodų tobulinimas, kad būtų užtikrintas naujausių medžiagų identifikavimas.
Tačiau svarbiausia - pasiekti, kad visuomenė būtų informuota apie galimas rizikas, ypač paauglių bei jaunų žmonių tarpe. Jei įtariate, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus, kurie gali suteikti konsultacijas, emocinę pagalbą ir profesionalią pagalbą prevencijos bei gydymo srityse. Taip pat galima kreiptis į artimiausias socialines ir psichologines paslaugas bei naudotis specialiomis prevencinėmis priemonėmis ir švietimo programomis.
Aprašymas ir diagnostikos aspektai
TLK-10 klasifikacijoje priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip potraukis, tolerancija ir abstinencijos reiškiniai, o abstinencijos sindromas - kaip simptomų derinys nutraukus arba sumažinus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ūminė intoksikacija gali pasireikšti dėl alkoholio ar PAM vartojimo ir yra priklausoma nuo dozės bei laiko. Mediko apžiūra ir papildomi tyrimai (pvz., kraujo ar šlapimo tyrimai) padeda nustatyti vartojimą ir nukreipti gydymą. Priklausomybės etiologijos modeliai apima genetines, psichologines ir aplinkos veiksnius: paveldimumas lemia apie 40-60% rizikos sirgti alkoholizmu, o patogenezėje svarbūs yra tiek psichologiniai, tiek biologiniai mechanizmai, įskaitant malonumo centrų veikimą mokymosi ir refleksų kontekste.
Priklausomybės gydymas apima bendrąsias priemones, bet taikomi ir specifiniai vaistai priklausomybės nuo alkoholio ar opioidų gydymui. Disulfiramas, naltreksonas ir nalmefenas gali mažinti potraukį bei abstinenciją; benzodiazepinai naudojami gydant abstinencijos simptomus, o antipsichotikai - priklausomybės sukeltais psichikos sutrikimams gydyti. Priklausomybės nuo opioidų gydymas dažnai taiko detoksikaciją bei palaikomąjį gydymą metadonu arba buprenorfinu. Ilgalaikiam gydymui taikoma pakaitinė terapija, taip pat psichoterapija ir socialinė reintegracija.
Taip pat skaitykite: kaip teisiškai reglamentuojamos psichiką veikiančios medžiagos
Kaip patirtis rodo, pačių priklausomybės gydymo procesas - tai ne tik atsisakymas nuo medžiagos, bet ir asmenybės rekonstrukcija: keičiasi mąstymas, įsitikinimai, vertybės bei gyvenimo būdas. Pirmąja pagalba apsinuodijus yra svarbu nekaltinti žmogaus ir, esant būtinybei, skambinti numeriu 112. Narkotikai ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus dėl jų kenksmingo poveikio.
Psichoaktyviųjų vaistų klasifikacijos
Taip pat skaitykite: stimuliuojančių medžiagų žala sveikatai
tags: #psichoaktyviosios #medziagos #poveikis #priklausomybe #ir #prevencija