Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tai pakartoti - normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Kas yra malonumas? Tai pojūtis, kurį sukelia vienas iš natūralių cheminių junginių mūsų smegenyse - dopaminas. Kasdien jis mums padeda jausti malonumą klausant muzikos ar valgant. Patyrus kažką malonaus, kas gerina nuotaiką, savijautą, pasotina labiau negu įprastas maistas, smegenyse aktyvuojami malonumo centrai, kurie „ilgisi“ šių malonumų ir ateityje skatins pakartoti veiksmus, teikiančius malonumą. Pasirodo, kad patys įvairiausi gyvūnai - graužikai, plėšrūnai ar žoliaėdžiai - visi linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos.
Kas yra psichostimuliuojančios medžiagos
Psichostimuliuojančios medžiagos - tai medžiagos, aktyviai veikiančios psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, aktyvuojančios organizmo metabolinius bei fiziologinius procesus, galinčios sukelti fizinę ir/ar psichinę priklausomybę. Jų vartojimas yra paplitęs šių laikų visuomenėje. Pagrindinės ir populiariausios medžiagos, šiuo metu legalios ir prieinamos didžiajai populiacijos daliai, yra kofeinas ir nikotinas, galintys sukelti širdies ir kraujagyslių ar nervų sistemos pažeidimus. Plačiai paplitęs ir nelegalių kokaino, amfetamino bei jo darinių, tokių kaip MDMA (ekstazi), metamfetamino vartojimas. Dažniausiai šie preparatai vartojami norint pasiekti euforiją, atsipalaidavimą ar įgauti pasitikėjimo, energijos.
Poveikio pobūdžiai ir nenuspėjamumas
Tiek tradiciniai narkotikai, tiek naujos psichoaktyvios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, jos sukelia priklausomybę ir pakeičia žmogaus psichiką. Ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikį galima nustatyti? Tiek tradicinių, tiek naujų psichoaktyvių medžiagų poveikis gali būti trejopas: slopinantis, stimuliuojantis arba sukeliantis haliucinacijas. Skirtumas tas, jog tradicinės medžiagos yra labai aiškiai apibrėžtos - kokį poveikį, kuris narkotikas sukelia. Tuo tarpu naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis gali būti mišrus ir nenuspėjamas. Tokiu atveju galime tik įsivaizduoti, ką jaučia vartojančio žmogaus širdis, nes ta pati medžiaga gali ir stimuliuoti, ir slopinti, ir sukelti haliucinacijas. Tai yra dar viena priežastis, kodėl šios medžiagos yra tokios pavojingos.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos ir rinkos pavojai
Tai yra visiškai naujos medžiagos, kurios beveik visada būna sintetinės kilmės. Jos imituoja tradicinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikį, tokių kaip kokainas, heroinas, kanapės ir pan. Dažniausiai ir riziką sveikatai kelia labai panašią, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, jog ši rizika būna gerokai didesnė. Nesąžiningi prekeiviai, nuslėpdami tikrąjį jų poveikį sveikatai, reklamuoja šias medžiagas kaip naujus ir legalius produktus, skirtus svaiginimuisi. Klaidingai manoma, kad svaiginimasis tokiomis medžiagomis nesukelia priklausomybės. Tačiau tyrimai rodo, kad šių produktų sudėtyje nebūna ant pakuotės įvardintų žolių - vietoj jų naudojamos sintetinės medžiagos, vadinamos sintetiniais kanabinoidais. Priklausomybė nuo šių medžiagų atsiranda žymiai greičiau nei nuo kanapių, THC ar kitų narkotikų. Ant vadinamų „vonios druskų“, „maisto augalams“ pakuočių dažniausiai nebūna informacijos apie jų sudėtį.
Poveikio organizmui tipai ir ilgalaikė žala
Išsivysčius priklausomybei ir juos vartojant nuolat daroma negrįžtama žala širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, reprodukcinei bei nervų sistemoms, kurių komplikacijos dažnai gali baigtis mirtimi. Sunerimti verčia ir tai, jog yra nežinoma ne tik šių medžiagų sudėtis, bet ir poveikis organizmui. Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis naujų psichoaktyviųjų medžiagų pavojus kasmet didėja ir šiandien rinkoje per savaitę atsiranda vidutiniškai po vieną naują psichoaktyviąją medžiagą. Ši situacija yra sąlygojama ir nuolat besikeičiančio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo reiškinio konteksto: internetu platinama daug jaunimą klaidinančios informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, atsiranda vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir sąlygų jų įsigyti, atsisiųsti iš kitų šalių ir kt.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Tyrimai, kontrolė ir prevencija
Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės iniciatyva LR Sveikatos apsaugos ministerija papildė ir/ar pakeitė atitinkamus teisės aktus. Tokiu būdu buvo uždraustas arba apribotas tam tikrų medžiagų patekimas į rinką. Taip yra siekiama riboti ir kitų naujų medžiagų platinimą Lietuvos rinkoje. Daugiau informacijos apie narkotines ir psichotropines medžiagas rasite interneto svetainėje www.askritiskas.lt, kuria siekiame skatinti jaunimą rinktis sveiką gyvenimo būdą, nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat šviesti ir skatinti jų kritinį mąstymą, nes jauniems žmonėms sudėtinga priimti atsakingus sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Alkoholis, tabakas ir elektroninės cigaretės
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Pradėjęs girtauti toks žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustųsi kiek geriau.
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas. Jis yra labai nuodingas - mirtina dozė žmogui yra 1 mg nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti. Taigi, jei parūkę ir nepasijuto blogai, yra rizika, kad greitai įpras ,,traukti dūmą“ ir nepastebės, kaip taps priklausomais nuo rūkymo. Be to vaikų ir paauglių organizmas yra daug jautresnis, todėl ir rūkymo žala žymiai didesnė negu suaugusiam žmogui.
Elektroninės cigaretės - kol tai naujas produktas, kol dar maža patirties ir neatlikta pakankamai tyrimų, galima klaidinti žmones.
Kofeinas ir legalūs stimuliatoriai
Kofeinas - viena dažniausiai, kai kuriose šeimose ir kasdien, naudojamų psichoaktyviųjų medžiagų. Pagrindinės ir populiariausios medžiagos, šiuo metu legalios ir prieinamos didžiajai populiacijos daliai, yra kofeinas ir nikotinas, galintys sukelti širdies ir kraujagyslių ar nervų sistemos pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Amfetaminai ir MDMA (ekstazi)
Labiausiai paplitusios psichiką stimuliuojančios medžiagos yra amfetaminas ir kokainas. Amfetaminas yra cheminė medžiaga, dėl panašių į adrenalino veikimą savybių vartojama medicinoje. Amfetaminas - tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), gali būti įkvepiami, rūkomi, o tirpalai švirkščiami į veną. Amfetaminas (amfa, speedas, kristalas) plačiai vartojamas klubuose, diskotekose, vakarėliuose. Amfetaminas veikia vartotojo centrinę nervų sistemą panašiai, kaip organizme gaminamas adrenalinas. Jis pakelia nuotaiką, sukelia energijos antplūdį ir gerą savijautą, jėgų ir pasitikėjimo jausmą, didina gebėjimą koncentruoti dėmesį, mažina miego, maisto poreikį. Apsvaigęs nuo amfetamino asmuo atrodo susijaudinęs, kalbus ir nepailstantis. Jo vyzdžiai išsiplėtę, gali pasireikšti nervinis tikas. Nors iš pradžių gali būti patiriamas trokštamas palaimos jausmas, greitai jį keičia nuovargis, apatija, depresija. Rankos ir kojos būna šaltos, oda išblykšta. Amfetaminas iš tikrųjų nesuteikia organizmui energijos, bet ją eikvoja, tad efektui silpstant jaučiamas stiprus išsekimas, nuovargis, paprastai atsigaunama tik per keletą dienų.
Amfetaminas intensyvina vartotojo jausmus ir emocijas, skatina palankiai vertinti save ir supantį pasaulį. Mažos dozės nesutrikdo vartotojų būsenos - paprastai jie gali racionaliai kalbėti, būna šiek tiek šnekesni ir agresyvesni. Veikimas labai priklauso nuo individo būklės ir savybių. Jeigu kartu vartojamos ir kitos narkotinės medžiagos, veikimas smarkiai kinta, pradinė euforija gali peraugti į psichozę. Nuo mažiausios dozės padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, išsiplečia vyzdžiai, išdžiūna burna, pagausėja šlapimo išsiskyrimas. Didesnės amfetamino dozės šį poveikį sustiprina, smarkiai plaka širdis, gali skaudėti galvą, kartu gali atsirasti baimės, panikos jausmas.
Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų: gali kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų. Paranoidinė psichozė - ne tik narkotiko veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Nepakankama mityba, vitaminų stoka labai išsekina organizmą, silpnina jo atsparumą įvairioms ligoms. Naudodamasis nesteriliais švirkštais, narkotikų vartotojas gali užsikrėsti hepatitu ir ŽIV. Be to, amfetaminų vartojimas skatina pavojingą lytinį elgesį, todėl galimos lytiniu keliu plintančios ligos.
Perdozavimo požymiai - raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir aukšta kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių funkcijos nepakankamumo, hipertermijos, širdies veiklos sutrikimo. Mirtis dažniausiai ištinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos.
Pavartojus ekstazi, gali užplūsti energija, kilti pasitikėjimo ir simpatijos kitiems jausmas. MDMA ir kitos panašios medžiagos sustiprina uoslės, klausos, regėjimo pojūčius. Padažnėja širdies plakimas, kyla temperatūra, išsiplečia vyzdžiai. Pojūčius stimuliuojantis poveikis priklauso nuo dozės. Perdozavus gali prasidėti haliucinacijos, dažniausiai regos. Pavartojus didesnę dozę, jaučiamas pykinimas, sausumas burnoje ir didelis troškulys. Poveikis priklauso ir nuo priemaišų, esančių tabletėje. Praėjus ekstazi poveikiui, jaučiamas išsekimas, depresija, sutrinka miegas. Galimi baimės priepuoliai. MDMA sutrikdo organizmo termoreguliaciją - dėl fizinio krūvio pakyla kūno temperatūra. Yra žinoma mirties atvejų, kai organizmas perkaito diskotekoje. Siekiant išvengti mirtinų apsinuodijimų, daugelio šalių diskotekose privalo būti įrengtos vėsinimo patalpos. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad MDMA ir panašios medžiagos toksiškai veikia smegenų ląsteles, taigi mitai apie tokių medžiagų „nekenksmingumą” nepagrįsti.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
Kokainas ir jo poveikis
Kokainas yra augalinės kilmės narkotikas, išskiriamas iš šiltųjų kraštų krūmo, vadinamo kokamedžiu. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą, kartūs, primenantys sodos skonį. Kokainą vadina „sniegu”, „koks”, „baltuoju šampanu”, „pudra”. Krekas - tai kokaino forma, vartojama rūkyti. Krekas - tai baltos, gelsvos ar pilkos spalvos kristalai, rūkant maišomi su marihuana ar tabaku. Krekas - tai kokaino forma, vartojama rūkyti. Narkotikas rūkomas traška. Kokainas gali būti sumaišytas su panašios išvaizdos neveiksmingomis (cukraus pudra) ar veiksmingomis (amfetaminu) medžiagomis.
Kokaino milteliai uostomi įkvepiant per nosį. Vartojant tokiu būdu, 30-40 % dozės per nosies gleivinę patenka į organizmą, efektas pasiekiamas greitai. Kokainas gali būti leidžiamas ir po oda ar į veną. Žmonės, uostantys kokainą, supila jį ant stiklo ar veidrodžio, suskirsto takeliais - dozėmis - ir atsargiai įkvepia per vamzdelį ar susuktą popieriaus tūbelę. Mažas kokaino kiekis sukelia apsvaigimą, pasitikėjimą savimi, energijos antplūdį. Kokainas slopina maisto ir miego poreikį, šalina nuovargį, tačiau gali sukelti baimę ir nerimą. Kokainas veikia stipriau nei amfetaminas, tačiau jo veikimo laikas trumpesnis. Baigiantis kokaino veikimui, euforija virsta depresija, irzlumu, nerimu.
Prie kokaino vartojimo priprantama, tad euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių. Formuojasi labai stipri psichologinė priklausomybė, nenumaldomas noras vartoti šį narkotiką. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, kyla kūno temperatūra, pagausėja prakaitavimas, išsiplečia akių vyzdžiai. Dažnas kokaino uostymas žaloja kvėpavimo takų gleivinę, gali atsirasti nuolatinio gleivinės uždegimo požymių.
Priklausomybė, mitai ir faktai
Nemaža dalis vartojančių psichotropines medžiagas vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Reikia žinoti, kad priklausomybė nuo jų visiems pasireiškia vienodai, todėl ne kiekvienas metodas visiems tinkamas. MITAS. Narkotinė ir/ar psichotropinė medžiaga pasišalino iš organizmo, jei žmogus nebejaučia jos poveikio. FAKTAS. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali būti organizme dar ilgai po to, kai žmogus nebejunta jų poveikio ir jaučiasi įprastai.
Jaunimas, šeima ir prevencija
Jauni žmonės vartoja psichoaktyviąsias medžiagas dažniau nei bet kurios kitos amžiaus grupės žmonės. Jaunimas yra linkęs išbandyti naujas medžiagas ir toliau jas vartoti, negalvodamas apie pasekmes sveikatai. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paveikia mūsų santykius su šeima ir draugais, psichinę sveikatą, emocijas, aktyvumą, finansų valdymą - visas svarbiausias gyvenimo sritis. Tėvų požiūris yra svarbus. Yra tėvų, kurie, stipriai nerimaudami dėl savo vaikų, įprastus paauglystės elgsenos pokyčius klaidingai priskiria šių medžiagų vartojimo požymiams.
Efektyvus būdas padėti paaugliui atsispirti pagundai išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas, tai kartu su juo numatyti galimus pavojus. Užduotis: Kartu su vaiku pagalvokite apie artėjantį artimiausią jo pasisėdėjimą su draugais ar vakarėlį, į kurį jį išleidžiate. Svarbu tėvams „pasitikrinti”, ar jų elgesys su savo vaiku neprisideda prie rizikos, kad jis gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Vienas iš „postūmių” - perdėtai aukšti tėvų reikalavimai savo atžalai bei tėvų tarpusavio nesutarimai dėl jų.
DOMĖKITĖS. Kuo daugiau žinosite apie jaunimo tarpe populiarias psichoaktyviąsias medžiagas bei jų poveikį ir žalą organizmui, tuo jausitės tvirčiau, kai nuspręsite apie tai pasikalbėti su savo vaiku. Svarbu didinti jaunų žmonių sąmoningumą bei skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir prasmingai leisti laisvalaikį.
| Medžiaga | Pagrindinis poveikis | Galimi pavojai |
|---|---|---|
| Amfetaminas | Stimuliuoja, kelia energiją, mažina miegą ir apetito poreikį | Psichozė, širdies problemas, išsekimas, infekcijos dėl nesterilių švirkštų |
| MDMA (ekstazi) | Stimuliuoja pojūčius, didina empatiją | Termoreguliacijos sutrikimai, išsekimas, smegenų toksiškumas |
| Kokainas | Trumpalaikė euforija, stimuliacija | Širdies ir kvėpavimo sutrikimai, priklausomybė, gleivinės pažeidimai |
| Tabakas (nikotinas) | Stimuliuoja, sukelia priklausomybę | Vėžys, kvėpavimo sutrikimai, širdies ligos |
| Kofeinas | Stimuliuoja, mažina nuovargį | Širdies ir nervų sistemos pažeidimai didelėmis dozėmis |
tags: #psichika #stimuliuojancios #medziagos #poveikis #kaip #veikia