Darbdavio informavimas dėl laikino nedarbingumo tvarkos

Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką.

Laikinojo nedarbingumo samprata

Sąvoka

Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.

Nustatymo pagrindai

Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims:

• tyčia sužalojusiems savo sveikatą;
• apsimetusiems sergančiais;
• darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;
• kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Asmens pripažinimo laikinai nedarbingu taisyklės ir elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas

Pagal tų pačių taisyklių 51. p. Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai (Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 50. p.)) sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.

Ši komisija sprendžia ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimo klausimus. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės.

Taip pat skaitykite: Prašymų Sodrai procedūros

Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo[2].

Pats pažeidimo faktas (įskaitant ir tuos atvejus, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priima sprendimą neskirti darbuotojui pašalpos) nėra priežastis laikinojo nedarbingumo pabaigai - užbaigti laikinąjį nedarbingumą gali elektroninį nedarbingumo pažymėjimą išdavęs asmenį gydantis gydytojas arba Gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi asmens sveikatos būklę bei darbingumą.

Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje) ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai.

Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Kriterijai kuria užtikrina teisę gauti ligos išmoką

Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.

Taip pat skaitykite: Artimojo netektis ir darbdavio pagalba

Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus.

Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tai atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose).

Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą.

Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manome, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš Taisyklių 44. p. išvardintų aplinkybių, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas.

Taip pat skaitykite: Parama neįgaliųjų įdarbinimui

Laikinojo nedarbingumo keliami padariniai

Nedarbingumo išmoka

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...

Trukmė

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.

Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.

Dydis ir mokėjimo tvarka

Darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas, jeigu taip, tai kiek ir kada turi būti išmokama ši išmoka? Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, kas turi mokėti už pirmas 2 nedarbingumo dienas?

Atnaujinta 2025-12-08

Atvejai kada išmokama neteikiama

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo[2].

Laikinojo nedarbingumo keliami padariniai darbo santykiams

Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.

Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.

Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.

Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).

Darbo sutarties nutraukimo procesas Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.

Svarbios priežastys gali apimti: Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą). Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.

Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimu Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo.

Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.

Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.

Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.

Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.

Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.

Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.

Privalomos elgesio taisyklės nedarbingumo metu bei nedarbingumo kontrolė

Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.

Laikinasis nedarbingumas pripažinus visuotinį karantiną Lietuvos Respublikoje

Laikinasis nedarbingumas priverstinės saviizoliacijos atveju

Nedarbingumas ir ligos išmoka darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui prižiūrėti

Laikinasis nedarbingumas negalią turinčiam vaikui prižiūrėti

Visa šiame tinklalapyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.

tags: #darbdavio #informavimas #del #netekto #darbingumo