Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Vakarų šalių, susiduriant su demografiniais iššūkiais, senatvės pensijos klausimas tampa vis aktualesnis. Pensinį amžių ilgina dėl ilgesnio gyvenimo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, gimsta vis mažiau vaikų, o vyresni gyventojai gyvena vis ilgiau. Taigi, mokančių mokesčius ir įmokas skaičius mažėja, o jas gaunančių - didėja.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keičiasi pensinis amžius, būtinasis stažas ir kokios prognozuojamos senatvės pensijos dydžiai artimiausiais metais, atsižvelgiant į demografines tendencijas ir ekonominę situaciją.
Pensinis Amžius: Pokyčiai ir Tendencijos
Nuo 2012 m. pensinį amžių Lietuvoje buvo pradėta kasmet ilginti siekiant, kad 2026 m. tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius susilygintų. 2026 metais tai taps realybe. Ir vyrai, ir moterys teisę į senatvės pensiją įgis tik sulaukę 65 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą pabrėžė, kad po 2026 m. pensinio amžiaus ilginimas neplanuojamas.
Jei 2012 m. vyrai į pensiją galėjo išeiti sulaukę 62 metų ir 8 mėn., tai šiemet šis amžius pasiekė 64 metus ir 10 mėn. O ateinančiais 2026 m. vyrai į pensiją išeis tik sulaukę 65-erių. Tuo metu moterų pensinis amžius 2012 m. siekė 60 metų ir 4 mėn., šiemet - 64 metus ir 8 mėn. O 2026 m. į pensiją moterys išeis taip pat tik sulaukę 65-erių.
Vis dėlto, būtinasis stažas pensijai gauti Lietuvoje kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. 2027 metais jis sieks 35 metus
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Pensinis amžius Europoje
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 15 metų ir vyresnių asmenų darbingo gyvenimo numatoma vidutinė trukmė visoje Europos Sąjungoje (ES) pernai buvo 37,2 metų. Tačiau numatoma vidutinė darbingo gyvenimo trukmė skirtingose bendrijos šalyse labai skyrėsi. Šešiose ES šalyse vidutinė darbingo gyvenimo trukmė buvo 40 metų arba ilgesnė: Nyderlanduose (43,8 metų), Švedijoje (43,0 metų), Danijoje (42,5 metų), Estijoje (41,4 metų), Airijoje (40,4 metų) ir Vokietijoje (40,0 metų). O mažiausia vidutinė darbingo gyvenimo trukmė buvo Rumunijoje (32,7 metų), Italijoje (32,8 metų), Kroatijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje (po 34,8 metų).
Skaičiuojama, kad lietuvių vidutinė darbingo amžiaus trukmė sieks 38,5 metų. Ji yra ilgesnė nei lenkų (35,5 metų) ar latvių (37,4 metų).
Skaičiuojant tikėtiną darbingo amžiaus trukmę moterims ir vyrams, taip pat pastebimi nemaži skirtumai. Vyrų numatoma darbingo gyvenimo trukmė ES vidutiniškai buvo 39,2 metų, ilgiausia - Nyderlanduose (45,7 metų), Danijoje (44,2 metų) ir Švedijoje (40,0 metų), trumpiausia - Rumunijoje (35,9 metų), Kroatijoje ir Bulgarijoje (po 36,0 metų). Kalbant apie moteris, vidutinė darbingo gyvenimo trukmė ES buvo 35,0 metų, ilgiausia - Estijoje (42,2 metų), Švedijoje (42,0 metų) ir Nyderlanduose (41,8 metų). Trumpiausia trukmė buvo Italijoje (28,2), Rumunijoje (29,2) ir Graikijoje (31,1).
„Eurostat“ prognozėmis, lietuviai vyrai iki pensijos dirbs vidutiniškai 38,4 metų, o moterys - 38,7 metų.
Per pastaruosius 10 metų numatoma vidutinė darbingo amžiaus trukmė ES pailgėjo 2,4 metų - nuo 34,8 iki dabartinių 37,2 metų.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Būtinasis Stažas: Ką Reikia Žinoti?
Teisę į pensiją ir jos dydį lemia minimalusis ir būtinasis pensijų draudimo stažas, t. y. kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Minimalusis stažas Lietuvoje siekia 15 metų. Tiek metų neišdirbęs asmuo neturi teisės į senatvės pensiją.
Būtinasis stažas Lietuvoje 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams siekia 34 metus ir kasmet nuo 2018-ųjų yra po pusmetį ilginamas. Taigi, jei 2018 m. būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2026 m. jis jau sieks 34,5 metų. O 2027 m. bus padidintas iki 35 metų ir ilginamas nebebus.
Pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji dalis visiems - tiek turintiems minimalųjį 15 metų, tiek būtinąjį 30 metų stažą - yra vienoda. Vis tik, jei asmens stažas viršija būtinąjį, jo bendroji pensijos dalis atitinkamai yra didinama. Tuo metu individualioji pensijos dalis jau priklauso nuo asmens gauto darbo užmokesčio ir nuo jo sumokėtų įmokų, nuo kurių yra kaupiami apskaitos taškai, lemiantys pensijos dydį.
Senatvės Pensijos Dydis: Prognozės ir Augimas
SADM skelbia, kad 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų (šiemet ji siekia 670 eurų). Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų (šiemet ji siekia 720 eurų).
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
| Rodiklis | 2024 m. | 2026 m. (Prognozė) |
| Vidutinė senatvės pensija | 670 Eur | 750 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 720 Eur | 810 Eur |
| Pensijos augimas | - | 12% |
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Išankstinė ar Atidėta Pensija: Ką Verta Žinoti?
Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją, jei iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai. Nes senatvės pensijos dydis yra sumažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc.
Papildomas Kaupimas: Ar Užteks Vien „Sodros“?
Pasak T. Gudaičio, kartais dar galima išgirsti klausimų dėl papildomo kaupimo reikalingumo, nes visi gausime „Sodros“ pensiją, kuri pastaruosius kelerius metus sparčiai didėjo ir galbūt ateityje priartės prie rekomenduojamos pakeitimo normos. Žiūrint į ateitį prognozės dar niūresnės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusių metų pabaigoje paskelbė ataskaitą, pagal kurią dabartiniams dvidešimtmečiams sulaukus pensinio amžiaus prognozuojama tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekianti pensija.
„Valstybės mokama senatvės pensija daugeliui dabartinių pensininkų yra vienintelis nuolatinis pajamų šaltinis, tačiau Vakarų valstybių praktika rodo, kad norint užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje geriau pajamas gauti iš kelių šaltinių, ar tai būtų pensijų fondai, ar kitos investicinės priemonės“, - pažymi „Swedbank“ atstovas.
Šią situaciją galima pakeisti keliais būdais - priimant politinius sprendimus dėl spartesnio pensijų didinimo arba kiekvienam gyventojui savo pensijai kaupiant papildomai. Vis dėlto geresnes garantijas dėl ateities gali suteikti tik asmeninis pasiruošimas.
tags:
#gyvenimo #trukme #apskaiciuojant #senatves #pensija