Nuo 2026-ųjų leidus gyventojams pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje ar atsiimti sukauptas lėšas, pirmosiomis metų dienomis išaugęs norinčiųjų susigrąžinti pinigus žmonių srautas sumažėjo, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Jo teigimu, tai rodo, kad sistemą greičiausiai paliks panašiai asmenų, kiek indikavo apklausos arba kiek jų pasitraukė per panašią reformą Estijoje.
„Galima tikrai matyti, kad pirmą, antrą dieną susidomėjimas buvo didelis, srautas didelis, tačiau jis blėsta. Galima daryti prielaidą, kad pasitraukiančiųjų skaičiai bus, turbūt panašūs, į tai, kas nuomonių apklausose vyravo. Arba kaimyninėje Estijoje“, - LRT radijui sakė V. Rūkas.
Pasak jo, prieš kelis metus liberalizavus sistemą Estijoje, ten per pirmąjį langą pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų.
LIPFA vadovo teigimu, maždaug tiek, tikėtina, atsisakys kaupimo antrojoje pakopoje ir Lietuvoje: „Tai indikatorius ir Lietuvai. Galima tikėtis, kad Lietuvoje bus kažkas panašaus, tik arba truputį daugiau, arba truputį mažiau.“
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kiek anksčiau LIPFA vadovas ir kiti rinkos dalyviai BNS sakė, kad kaupiantieji aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima.
„Sodra“ sausio 2-ąją BNS nurodė jau gavusi daugiau nei 100 tūkst. įvairių užklausų dėl dėl pensijų kaupimo pokyčių.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
V. Rūko teigimu, savo ruožu likę antrojoje pakopoje jokių pokyčių nepajaus, jų sukauptas turtas „išliks toks, koks yra bei toliau bus investuojamas“.
„Sumos pensijų fonduose pakankamai reikšmingos, kad būtų galima tęsti efektyvią veiklą“, - teigė jis.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau šią savaitę paragino gyventojus neskubėti pasitraukti iš kaupimo bei vylėsi, jog „pagaliau“ leidus laisvai apsispręsti, ar atsiimti sukauptas visas ar dalį lėšų, arba visiškai pasitraukti iš pensijų fondų, žmonės pajaus realią pokyčių naudą.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Dar net ne visi supranta, kiek yra sukaupę, nors tai padaryti yra gana lengva.
O ir tie, kuriems pasitikrinti nesunku, nebūtinai atgaus identišką sumą, kokia ji buvo apsisprendimo trauktis dieną. Sukaupta 10 milijardų Lietuvoje sistema, leidžianti kaupti dalį pensijos privačiuose fonduose, pradėjo veikti 2004 metais ir nuo to laiko jau ne kartą reformuota įvedant reikšmingus pokyčius.
Pastarąjį kartą - šiemet birželį, kai Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Jos suteikia galimybę 2026-2027 metais pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje atsiimant visas arba dalį sukauptų lėšų. Kiek jų yra, galima bet kada pasitikrinti.
„Sodros“ asmeninėje paskyroje galima kada panorėjus pasitikrinti, kokia suma yra pervesta fondų valdytojui: kokia jų dalis - asmeninės (3 proc. nuo atlyginimo), o kokia - valstybės, kuri dalyvaujančius skatina prisidėdama suma, prilygstančia 1,5 proc. vidutinio šalies atlyginimo.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pensijų fondo valdytojas taip pat suteikia galimybę bet kada sužinoti, kas atsitiko su jam patikėtais pinigais: kaip sukaupta suma keitėsi. Naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos apžvalga skelbia, kad II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą, kuri skaičiuojama su investicijų grąža.
Uždarbis svyruoja - privačius fondus reguliuojančio Lietuvos banko duomenimis, 2024 metais antros pakopos turto vertė augo vidutiniškai 17 procentų. Privačiai pensiją kaupiančiųjų šalyje pirmąjį 2025-ųjų pusmetį buvo 1,425 mln., jų lėšas valdė 6 bendrovės.
Iki pusės jų gali iš privačios pensijų kaupimo sistemos pasitraukti.
Kaip pasitikrinti ir atgauti sukauptas lėšas?
Naujienų portalo VE.lt apklausos, kurioje nuo lapkričio 26-osios iki gruodžio 4-osios dalyvavo daugiau nei 500 respondentų, duomenimis, maždaug kas dešimtas jos dalyvis nežino, kiek yra sukaupęs antros pakopos pensijų fonde ir neįsivaizduoja, kaip tai pasitikrinti - būtent taip atsakė 12 proc. apklaustųjų.
30 proc. apklausos dalyvių teigė nuolat tikrinantys savo sukauptą sumą, 19 proc. žino apytiksliai, likusiesiems šis klausimas neaktualus, nes jie pensijos papildomai II pakopoje nekaupia.
Tačiau net ir „Sodros“ ar pensijų fondo rodoma suma nereiškia, kad būtent tiek pinigų papildys kišenę tuo atveju, jeigu žmogus nuspręs iš sistemos trauktis ir atsiimti santaupas būsimai pensijai.
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė sako, kad reikėtų vertinti tik asmenines įmokas ir uždirbtą grąžą - gautina suma yra individuali kiekvienam, bet galima tikėtis maždaug 60 proc. pensijų fondo rodomos sumos.
„Iš sukauptos sumos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, likusią sumą - nuo atlyginimo pensijai skirtus pinigus ir jų generuotą investicinę grąžą. Kiekvienam žmogui ta suma bus skirtinga, bet žiūrint į apibendrintus rodiklius (...) apie 60 procentų žmonės galės atsiimti. Bet čia vidutiniškai“, - LRT radijui sakė D. Gerulytė.
Taigi, jeigu šiuo metu sukaupta suma siekia, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, galima tikėtis atsiimti apie 6 tūkst. eurų. Kokia tiksli suma bus išmokėta, paaiškės jos išmokėjimo dieną, mat besitraukiantiems pensijų fondai pinigus mokės ketvirčiui baigiantis.
Tad jeigu prašymas trauktis bus pateiktas ketvirčio pradžioje, jo išmokama suma gali neatitikti prašymo pateikimo metu buvusios sumos - visi, kurie nuolat tikrina II pakopos vertę, žino, jog skaičiai kinta kasdien. Kartais svyravimai būna itin nemaži: pavyzdžiui, 2025-ųjų pradžioje dėl JAV ekonomikos permainų pensijų fondų grąža keitėsi kelis kartus per dieną - buvo ir nuosmukių, ir pakilimų.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Norint atsiimti sukauptas lėšas reikės pateikti prašymą pensijų fondo valdytojui. Dabar Lietuvoje tokių yra šeši: bendrovės „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „Artea Asset Management“, „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Goindex“.
Prašymus tenkinusios bendrovės pinigus turės pervesti per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo sausio viduryje, pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po kovo 31-osios, o pinigus į žmogaus banko sąskaitą perves iki balandžio 15-osios.
Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais, kurie didins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Mokesčių nebus
Įstatymų pataisos numato, kad atsiimant sukauptas lėšas 2026-2027 metais jos nebus apmokestinamos.
„Sąlyga ta, kad turiu tai atlikti griežtai lango periodu - nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos (...) aš turiu galimybę atsiimti visas savo įmokas su investiciniu prieaugiu be jokių apmokestinimų ir išskaitymų“, - LRT radijui aiškino advokatų kontoros „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.
Kiek atsiims, kur išleis?
Kiek Lietuvos gyventojų pasinaudos galimybe trauktis iš antrosios pensijų pakopos, sunku pasakyti, nors įvairios apklausos rodo, jog apie tai galvoja nuo trečdalio iki pusės žmonių, o tvirtai apsisprendusiųjų likti - apie trečdalis.
Kaip žmonės elgsis su iš pensijų fondų paimtais pinigais - neaišku, nors įvairių apklausų duomenys rodo, jog jie bus išleisti būsto pirkimui ar remontui, turimoms paskoloms grąžinti, sveikatai gerinti, kitoms asmeninėms reikmėms.
Ekonomistai baiminasi, kad per trumpą laiką į rinką patekusi didelė suma pinigų kels infliaciją, mat brangs daiktai, į kuriuos vienu metu nusitaikys daug žmonių. Kad tokia situacija reali, geriausias pavyzdys yra Estija, kurioje santaupas pensijai iš fondų leista atsiimti 2021 metais - skaičiuojama, kad ten apie 40 proc. pinigų išleista vartojimui.
Manoma, kad tikslingiausia pensijai skirtus pinigus investuoti patiems, nors norint padidinti jų vertę tokiu būdu reikia turėti žinių. Banko „Artea“ skaičiavimu, taip iš pensijų fondų paimtus pinigus panaudos iki penktadalio gyventojų.
„Darome prielaidą, kad tik 10-20 proc. lėšų, kurias gyventojai atsiimtų iš II pakopos pensijų fondų, galėtų būti investuojamos savarankiškai į vertybinius popierius, nes daugelis žmonių turi mažiau investavimo patirties. Kita vertus, net ir turimi pensijų fondai netrukdo gyventojams savarankiškai investuoti papildomai ir investicinė sąskaita jiems gali būti naudinga“, - sako „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
Bankai jau šiandien savo klientams siūlo privačias konsultacijas, kurių metu siūlo, ką daryti su pensijų fonduose sukauptais pinigais. Patariama neskubėti jų atsiimti, o atsiėmus - perkelti į savanorišką trečią pakopą, arba pagalvoti apie investavimo galimybes, kad pinigai didintų savo vertę.
Geriausios pensijos - sukauptos privačiai
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, geriausiai subalansuotos pensijų sistemos šiuo metu veikia Islandijoje, Danijoje ir Nyderlanduose.
Islandijoje, kurioje metinis pensijos vidurkis siekia 1,9 tūkst. eurų (EBPO duomenys), dalyvavimas antroje pensijų pakopoje yra privalomas visiems 16-70 metų dirbantiesiems, dar yra galimybė savarankiškai kaupti trečiojoje pakopoje.
Danijoje - apie 2,1 tūkst. eurų, tačiau valstybinė pensija sudaro apie pusę šios sumos, o likusi dalis sukaupta savo iniciatyva arba prisidedant darbdaviui.
Nyderlanduose bazinė pensija 2022 metais siekė 1726 eurus, tačiau ji sudaro tik dalį pensininkų pajamų. Įstatymai nenumato privalomo kaupimo, tačiau papildomai antroje ir trečioje pakopose senatvei taupo apie 90 proc. dirbančiųjų. Dėl to pensininkų pajamos šioje šalyje yra vienos iš aukščiausių tarp EBPO šalių, vidurkis skaičiuojamas pagal namų ūkių pajamas ir siekia 2750-3900 eurų per mėnesį.
50 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų siekia sukaupti papildomų pajamų senatvei, o pensijų fonduose kaupia 58 proc. šalies žmonių, rodo naujausias „Artea“ grupės tyrimas.
Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus. Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai yra jau sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų.
Didžiąją dalis šios sumos, žinoma, sudaro II pakopos pensijų fondų turtas - trečios pakopos fonduose, kurie turi tik apie 180 tūkst. dalyvių, sukaupta beveik pusė milijardo eurų, o didžiausią dalį šio turto - beveik 200 mln.
„Tai, kad gyventojai po II pakopos reformos vertina galimybes kaupti senatvei, rodo brandų požiūrį. III pakopos fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, pavyzdžiui, kaupiantieji bent 5 metus, kuriems iki pensijos liko 5 metai, galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos. Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. „II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau. „Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa.
Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
