Socialinė integracija yra procesas, kuris apima visų visuomenės narių įtraukimą į bendrą socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas didelis dėmesys, o Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką.
Demografinė ir statistinė apžvalga
Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Iš jų aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra 26,3 proc. (43 897). Rodiklis Duomenys Darbingo amžiaus žmonių su negalia 166 757 Aktyvūs atviroje darbo rinkoje 26,3% (43 897) Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) 14,4 tūkst.
Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrą.
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui.
Užimtumo tendencijos ir Užimtumo tarnybos iniciatyvos
Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“.
Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas.
Darbo rinkos struktūra ir pageidavimai
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc.
Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės. Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d.
Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2019 m. Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. - 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. - 219. Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.).
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Darbo vietų kvotos ir institucijų atsakomybė
Numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc. „Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia.
Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį.
„Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams. „Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes.
Politikos, paslaugų ir kvalifikacijos klausimai
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių.
Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia. „Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Skurdo rizikos lygis tarp asmenų su negalia Lietuvoje viršija tiek šalies, tiek Europos Sąjungos vidurkį. Darbdaviai neretai atsisako įdarbinti sužinoję apie žmogaus negalią, todėl dalis asmenų ją slepia siekdami išlaikyti darbo vietą. Pagalbos prieinamumas labai priklauso nuo savivaldybės: vienose savivaldybėse paslaugos teikiamos pakankamai, kitose jos beveik neprieinamos.
Švietimas, prieinamumas ir kasdienės kliūtys
Reikšmingų iššūkių vis dar gausu švietimo srityje. Siekiant užtikrinti kokybišką įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, trūksta kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su skirtingų negalių turinčiais vaikais. Ataskaitoje pastebima, kad mokyklose vis dar vyrauja orientacija į „vidutinį“ mokinį, o vaikai su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai negauna nei tinkamų priemonių, nei pritaikytos aplinkos.
Nacionalinėje platformoje „KURSUOK“ iš 1448 programų tik 39 pritaikytos asmenims su judėjimo ar regos negalia, o žmonėms su klausos, intelekto ar psichosocialine negalia - nėra pritaikyta nė viena programa (2025 m. liepos 29 d.). Tai apsunkina persikvalifikavimą ir profesinį tobulėjimą.
Daugiau kaip 231 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje beveik kasdien susiduria su diskriminacija ir neprieinamomis paslaugomis. Pavyzdžiui, prekybos centruose asmenims su negalia skirtas tualetas kartais būna užrakintas ir atveriamas tik tiems, kurie turi „įrodyti“ savo negalią. Žmogus, lydimas šuns pagalbininko, neįleidžiamas į parduotuvę. Šios situacijos nėra pavieniai atvejai - daugeliui žmonių su negalia tai įprasta kasdienybė.
„Tikrasis barjeras dažnai yra ne negalia, o visuomenės nesugebėjimas sukurti aplinkos, kurioje kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai." „Konvencija - ne pažadų rinkinys, o įsipareigojimas. O įsipareigojimai turi būti įgyvendinami praktiškai - per paslaugas, sprendimus ir asmens balsą“, - akcentuoja K. „Tai - ne tik žmonių su negalia klausimas. Tai - žmogaus teisių klausimas, kuris atskleidžia, kokioje visuomenėje gyvename ir kokioje norime gyventi“, - sako K.
Visuomenės vaidmuo, nevyriausybinės organizacijos ir technologijos
Ne pelno siekiančios organizacijos, savanoriai ir vietos bendruomenės atlieka itin svarbų vaidmenį socialinės integracijos procese. Jos ne tik teikia pagalbą pažeidžiamoms grupėms, bet ir padeda stiprinti bendruomeniškumo jausmą. Tokios iniciatyvos skatina tarpusavio supratimą ir mažina atotrūkį tarp skirtingų socialinių sluoksnių.
Skaitmeninės technologijos tampa vis svarbesnės socialinės integracijos įrankis. Skaitmeninė aplinka leidžia žmonėms bendrauti, mokytis ir dirbti nepriklausomai nuo fizinių ar geografinių kliūčių. Vis dėlto būtina užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis nesukeltų naujų socialinės izoliacijos formų.
Tolesni žingsniai ir rekomendacijos
Pagrindinis socialinės integracijos tikslas - pašalinti kliūtis, kurios trukdo žmonėms dalyvauti gyvenime visuomenėje. Integracija padeda kurti stipresnį socialinį audinį, ugdyti pasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės narių, užtikrinti pagarbą įvairovei ir skatinti bendrą atsakomybę už visuomenės gerovę.
Ateityje socialinė integracija Lietuvoje taps dar aktualesnė. Ekonominiai, demografiniai ir technologiniai pokyčiai pareikalaus naujų sprendimų. Valstybė, bendruomenės ir verslo sektorius turės dirbti išvien, kad būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi svarbus, turintis galimybę tobulėti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs atviroje darbo rinkoje | 26,3% (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
| Per devynis mėnesius įdarbinimų skaičius | 9,2 tūkst. |
| Socialinėse įmonėse dirbo | 5991 neįgalus asmuo |
tags: #neigaliu #asmenu #situacija #galime #pavadinti #tarpine