Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Šiame straipsnyje aptariama specialiųjų poreikių nustatymo tvarka ir su juo susiję aspektai. Straipsnis parengtas remiantis įvairiais teisės aktais ir rekomendacijomis, siekiant suteikti išsamią informaciją šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su negalios nustatymo procesu.
Teisinis pagrindas ir pertvarka
Svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai, sisteminė žmonėms su negalia teikiamos pagalbos ir paslaugų pertvarka pradedama įgyvendinti LR Seimui priėmus naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją ir ją lydinčius teisės aktų pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius.
Nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas. Naujoji agentūra bus atsakinga ir už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Kaip teigia šiuo metu pertvarkomos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko, vienas esminių vykdomos reformos tikslų - aiškiai reglamentuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmą, tobulinti negalios vertinimo modelį, įteisinant pagalbos koordinavimą, pašalinti asmenis su negalia diskriminuojančias sąvokas, optimizuoti įstaigų, veikiančių negalios srityje, veiklą ir funkcijas.
Terminų pakeitimai ir principai
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Iki šiol vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Tiesa, nors sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis „dalyvumo lygis“, tačiau negalios vertinimas procentais nepakis. Jis bus nustatomas ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus.
Taip pat skaitykite: Paauglių priklausomybės
Vienas svarbesnių pokyčių - įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.
Dalyvumo lygio vertinimo esmė
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Dalyvumo vertinimas replikuoja dalį ankstesnės darbingumo nustatymo sistemos, bet labiau atsižvelgia į asmens individualius poreikius, o ne tik medicininius kriterijus.
Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Kam nustatomas neįgalumo (dalyvumo) lygis?
- Neįgalumo lygis nustatomas asmenims, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti intelekto, elgesio ir emocijų (psichikos) sutrikimai, specifinė pažinimo ir mokymosi negalia, tačiau kuriems sulaukus 18 m. nenustatytas darbingumo lygis arba nustatytas didesnis negu 60 proc.
- Taip pat dalyvumo lygis bus nustatomas ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus asmenims.
Kokiems asmenims suteikiamas asmens su negalia statusas?
Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis arba atitinkami specialieji poreikiai iki 2024 m., gali būti suteikiamas asmens su negalia statusas. Tiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems iki 2024 metų sausio 1 d. buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, jis, asmeniui prašant, bus prilygintas atitinkamam dalyvumo lygiui.
Klausimynas ir vertinimo eiga
2024 m. Asmeniui, nustatant dalyvumo lygį, neįgalumo lygį ar individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikį (toliau - IPTIK), pildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (toliau - Klausimynas). Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Taip pat skaitykite: Priverstinio hospitalizavimo apžvalga
Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui.
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis.
Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, darbuotojui svarbu žinoti, kad asmuo, turintis judėjimo sutrikimą, laiptais užlipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis. Be techninės pagalbos priemonės asmuo laiptais užlipti negali.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiu laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą, klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu.
Kreipimosi tvarka - žingsniai
- Gauti gydytojo siuntimą. Pirmiausia reikia gauti gydytojo siuntimą. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
- Pateikti Agentūrai dokumentus. Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gydytojo siuntimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate.
- Sprendimo priėmimas. Agentūros teritorinis skyrius sprendimą priima per numatytą terminą. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Pagalbos koordinavimas ir pagalbos planas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji. Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės tarp paauglių: priverstinio gydymo alternatyvos
Asmeniui sutikus, kad jam būtų skiriamas pagalbos koordinavimas ir sudaromas pagalbos planas, pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną bus vertinamos skirtingos gyvenimo sritys ir aiškinamasi, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Specialiųjų poreikių nustatymas vaikams
Šeimos gydytojas parengia dokumentus vaiko specialiajam poreikiui ir jo lygiui nustatyti. Tai duomenys apie vaiko sveikatos būklę: testų (pvz., CARS, DISC, WISC), medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos. Vaiko tėvai - pristato į tarnybos skyrių arba siunčia paštu. Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko specialiųjų poreikių ir jų lygio.
Bazinį funkcionavimo lygmenį - balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje - asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Greitesnis vertinimas ir išimtys
Teisės aktuose numatytas pakeitimas, kad tais atvejais, kai atliekamas senatvės pensijos amžiaus sukakusio asmens negalios vertinimas, kuris yra laikinai nedarbingas bei turi nedarbingumo pažymėjimą, Agentūros teritorinis skyrius sprendimą dėl dalyvumo lygio priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Numatyta, kad paprastesnis negalios vertinimo procesas galės būti taikomas žmonėms, sergantiems itin sunkiomis ligomis, t. y. 5 stadijos lėtine inkstų liga, tais atvejais, kai žmogui taikomos dializės, taip pat asmenims, esantiems pirmi metai po inksto transplantacijos arba kai nustatytas transplantuoto inksto funkcijos nepakankamumas. Esant šioms sunkioms būklėms, negalia bus nustatoma įvertinus tik medicininius kriterijus ir nustatomas 15 procentų dalyvumo lygis, privalomai netaikant individualios pagalbos klausimyno pildymo ir surinktų balų vertinimo.
Teisiniai ginčai ir skundai
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Išmokos, kompensacijos ir pensijos aspektai
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio. 2023 m. šis bazinis dydis buvo 147 eurai. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir toliau bus mokamos iki nustatyto termino pabaigos.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų.
Dažnai užduodami klausimai (FAQ)
- Kiek laiko galioja gydytojo siuntimas į Agentūrą? Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų.
- Ar pensininkams nustatomas dalyvumo lygis? Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis.
- Ar keičiasi netekto darbingumo pensija, jeigu ją gaunantis asmuo pradeda dirbti? Informacija apie stažą ir pensijos perskaičiavimus pateikiama SODROS tvarkose; negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. stažas.
- Ką daryti, jeigu asmuo nesutinka su teritorinio skyriaus sprendimu? Jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Statistika ir poveikis
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis (socialinėmis paslaugomis, techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba ir t.t.). Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.).
Visai negalios reformai įgyvendinti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete numatyta apie 10 mln. Eur. „Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties“, - pažymi SADM ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė-Vyčienė.
Lentelė: Dalyvumo lygio prilyginimas
| Ankstesnis statusas | Dalyvumo lygis |
|---|---|
| Didelių specialiųjų poreikių lygis | 40 proc. |
| Didelių specialiųjų poreikių lygis | 15 proc. |
Asmeniui sutikus, kad jam būtų sudaromas pagalbos planas, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita).
tags: #priverstinis #darbingumo #nustatymas