Nagrinėjama tema apima tai, kas įvyksta, kai darbuotojas susirga ar tampa nedarbingas darbdavio įdarbinimo laikotarpiu, kokios yra galimybės nutraukti darbo sutartį dėl ligos, kokie dokumentai reikia, kokios garantijos ir kaip sprendžiami ginčai. Straipsnyje apžvelgiami Darbo kodekso (DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindai, dalyvumo lygio nustatymo tvarka, galimi laikinojo nedarbingumo terminai, bei susijusios teisės ir pareigos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
Nedarbingumas kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių; viena iš tokių priežasčių - kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo arba kai namuose slaugo šeimos narį. Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą su specialistų išvada. Darbdavys įvertina pateiktus dokumentus kartu su pareiškimu nutraukti sutartį. Svarbu: pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Darbdavys negali atleisti darbuotojo tik dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Atleidimas dėl ligos yra nurodytas darbuotojo naudai; įstatymai nėra suteikę leidimo atleisti iš darbo vien dėl ligos fakto. Tačiau tampa svarbu įvertinti, ar ligos metu galima suteikti pritaikytas darbo sąlygas ar ar reikia ieškoti kitų sprendimų (perkėlimas į kitą darbą ar pasitraukimas iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.).
Kokių dokumentų reikia laikytis?
Nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiu norint pasinaudoti DK 56 str. 1 d. 3 p. garantija, darbuotojas turi gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą arba apie darbo apribojimus, kuriuos būtina pateikti darbdaviui kartu su pareiškimu dėl nutraukimo. Gydytojo išvada gali būti, pavyzdžiui, darbo apribojimų pažyma arba gydytojo pažyma dėl dalinio dalyvavimo (pvz., 50%).
Jei darbdavys nori, kad grįžtumėte į darbą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl dalyvumo lygio nustatymo; GKK (Gydytojų konsultacinė komisija) sprendžia dėl tolesnio laikinojo nedarbingumo pratęsimo arba siunčia asmenį ANTAA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra). ANTAA sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jei darbdavys ir / arba institucijos nesutinka su galutiniu sprendimu.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos centro iššūkiai ir perspektyvos
Ką daryti, kai baigiasi biuletenis ir darbdavys nori grįžti į darbą
Jei dėl sunkios sveikatos būklės grįžti į darbą objektyviai neįmanoma ir nedarbingumo laikotarpis baigėsi, darbuotojas turi teisę kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA), kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei dalyvumo lygis nustatomas, gali būti pratęsiamas nedarbingumas arba įvertinama galimybė tęsti gydymą ar reintegraciją. Jei vis dėlto objektyviai neįmanoma dirbti ir darbuotojas nenori ar negali priimti siūlomos pozicijos- jis gali naudoti DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindą ir nutraukti sutartį savo iniciatyva.
Nors laikinas nedarbingumas savaime negali būti laikomas pagrindu atleisti asmenį, teigiamai įvertinama, ar galima pasiūlyti kitą darbo sutarties sąlygą (pakaitinę pareigą, lengvesnį krūvį, jokio darbo krūvio didinimo), arba įdarbinimo pokyčius, kurių įgyvendinimas gali būti objektyvia priežastimi. Jei darbdavys nepasiruošęs pateikti tinkamų alternatyvų, darbuotojas gali įjungti savo teisę nutraukti sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.
Kokios yra laikinojo nedarbingumo galimos trukmės
Gydantis gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį). Ilgiau kaip 122 kalendorinės dienos iš eilės nedarbingumas gali būti pratęstas arba pacientas siunčiamas į konsultacinę komisiją. Jei per 12 mėnesių trukmėje laikino nedarbingumo laikotarpiai prišoka, GKK gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti į ANTAA. ANTAA sprendimas gali užtrukti, tačiau laikinojo nedarbingumo pratęsiama tik laikotarpiu, kuriam būtent toks sprendimas yra priimamas.
Pagal skirtingas situacijas, GKK gali nuspręsti tęsti nedarbingumą; kai kuriais atvejais ANTAA turi teisę nustatyti dalyvumo lygį; jei dalyvumo lygis nustatomas ir įgyvendinamas, tai gali būti toliau tęsiama arba pereinama prie reintegracijos priemonių. Jei dalyvumas nustatytas, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo Agentūroje dienos.
Ką daryti, jei darbdavys bando jus atleisti dėl ligos
Darbdavys negali jus atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei gydytojų išvados aiškiai nurodo, jog net pritaikius darbo sąlygas jūsų negalima atlikti savo darbo funkcijų. Įspėjimo terminai darbuotojams su vaikais, sergantiems sunkiomis ligomis ar prieš pensiją gali būti ilgesni (pvz., iki 6 savaičių ar 3 mėnesiai). Taip pat gali būti taikoma papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurios dydis priklauso nuo stažo pas darbdavį.
Taip pat skaitykite: Socialinės politikos prioritetai
Jei darbdavys teigia, kad nutraukia sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Atleidžiant pagal šį punktą, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju laikantis DK nustatytų atsiskaitymo tvarkų. Jei darbuotojas nesutinka su atleidimu arba mano, kad jis yra neteisėtas, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą.
Darbo sutarties nutraukimo į sigaliojimo laikotarpiai ir išmokos
Išmokos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, o išmokos tvarka ir dydis priklauso nuo įstatymų, darbo sutarties bei galiojančių kolektyvinių sutarčių. Išsami informacija apie vidutinio užmokesčio skaičiavimą ir išeitines išmokas pateikiama DK nuostatose: išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius prieš mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis, o laikotarpiai ir trukmės priklauso nuo darbo stažo ir įvykdytų sąlygų.
Ką daryti praktikoje: konkretūs patarimai
- Pasirinkite aiškų gydytojo nuomonės pagrindimą dėl darbinės galimybės ar jos nebuvimo, ir pateikite darbdaviui šią išvadą kaip dokumentą kartu su pareiškimu dėl nutraukimo.
- Kreipkitės į ANTAA dėl dalyvumo lygio nustatymo, kai neturite aiškių galimybių grįžti į darbą dėl ligos.
- Jei darbdavys nori, kad išeitumėte, įsitikinkite, kad gausite visą išeitinę išmoką ir apmokėjimą už visas teises (atostogų kompensacijas, priklausomus dydžius). Pasirūpinkite tinkamu atsiskaitymu darbo užmokesčiu prieš išeinant.
- Jei įtariate neteisėtą atleidimą, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją ar teismą; surinkite visus dokumentus, susijusius su pareiškimu, pažymomis, išmokomis ir atsiskaitymais.
- Konsultuokitės su darbo teisės specialistas, ypač jei susiduriate su sudėtingomis situacijomis dėl dalyvumo lygio, nedarbingumo pratęsimo ar papildomų išmokų.
Taip pat skaitykite: Prioritetai ir uždaviniai
tags: #prioritetai #darbdaviui #darbinant #su #nedarbingumu #darbinant