Dirbant su neįgaliaisiais, svarbu užtikrinti kokybišką ir efektyvią pagalbą, o tai reikalauja atitinkamų žinių, įgūdžių ir licencijų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su reikalavimais ir licencijomis dirbant su neįgaliaisiais Lietuvoje, taip pat socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas.
Socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas
Socialinių paslaugų teikimas yra viena iš valstybinės socialinės apsaugos bei socialinio darbo struktūrinių dalių, kurios įgyvendinimą organizuoja socialinio darbo specialistai - socialiniai darbuotojai. Socialinės veiklos proceso organizavimo esmė - nustatytiems institucijos tikslams pasiekti reikia sukurti organizacinės sistemos struktūras, kuriose būtų numatyti ne tik veiklos tikslai bei sritys, bet ir darbuotojų funkcijos, vaidmens nustatymas, jų tarpusavio santykių formavimas.
Svarbu tinkamai atrinkti specialistus darbui ir suformuoti iš jų grupes, padarant jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siektų institucijos iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Socialinių poreikių tenkinimas nuolat susiduria su problema, kaip efektyviau nustatyti neįgaliosios globos institucijos gyventojų poreikius, kaip organizuoti socialinių paslaugų teikimą ir kaip geriau paskirstyti atsakomybę tarp atskirų paslaugų teikėjų.
Individualios problemos yra susipynusios, ne visada galima nustatyti, koks specialistas tam tikru atveju galėtų pagelbėti. Kartais pakanka vieno specialisto joms spręsti, kartais to mažai. Vadinasi, dirbant socialinį darbą dažnai reikia koordinuotos kelių asmenų pagalbos. Konsultacijos, bendradarbiavimas su kitais specialistais sudaro daugiaasmenę pagalbos sistemą, kai vienas darbuotojas pasinaudoja kito specialisto nuomone, kad patenkintų kliento poreikius.
Komandinis darbas socialiniame darbe yra viena iš sprendimų priėmimo alternatyvų, nes socialinė veikla įvairiose srityse reikalauja informacijos, žinių, gebėjimų, o socialinių problemų sprendimuose - įvairių idėjų ir papildymų. Bendras komandos narių sprendimas užtikrina, kad problemos, su kuriomis susiduria klientai, turintys negalią, būtų laiku ir tinkamai išspręstos, todėl socialinio darbuotojo veikla joje yra labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Akivaizdūs komandinio darbo privalumai: kokybiškesnis darbas, geresni rezultatai, daugiau galimybių atsiskleisti individo gabumams, lankstumui. Komandinį darbą bei jo aktualumą tiria užsienio specialistai, analizuojantys komandos ir grupės skirtumus, komandos formavimąsi, narių vaidmenis bei efektyvios komandos bruožus ir t. t. Apie socialinio darbuotojo vaidmenį komandoje rašo magistrantai, tačiau išsamios analizės apie socialines paslaugas neįgaliosios globos institucijoje darbo autorė neaptiko.
Socialinių paslaugų valdymas
Kiekvieną reiškinį reikia valdyti, o tam reikalingas valdymo procesas, kurį sudaro: ištekliai (žmonės, kapitalas, medžiagos, technologija, informacija), valdymo funkcijos (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), rezultatai (pasiekti tikslai, produktai, paslaugos, efektyvumas, našumas) ir grįžtamasis ryšys.
Viena svarbiausių valdymo funkcijų yra organizavimas, kurio esmė - atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siektų institucijos iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Organizavimas apima formalios ir neformalios institucijos struktūros sukūrimą ir sąveikos tarp individų ir grupių šioje struktūroje suformavimą.
Organizavimas yra glaudžiai susijęs su kitomis valdymo funkcijomis: planavimu (kurio paskirtis - atsakyti į klausimus: kokios institucijos veiklos perspektyvos ir kokiais būdais galima pasiekti užsibrėžtus tikslus), vadovavimu (administravimo ir lyderiavimo deriniu) ir kontrole (kurios paskirtis - garantuoti standartų nustatymą). Šios vadybos funkcijos yra labai svarbios ir teikiant socialines paslaugas neįgaliosios globos institucijoje, kadangi socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijų pasiskirstymą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis.
Socialinės paslaugos organizuojamos vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymu. Už socialinių paslaugų organizavimą atsakingi Vyriausybės įgalioti asmenys, savivaldybės, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Socialinė politika neįgaliųjų atžvilgiu
Kuriant Europos Sąjungą, socialinių paslaugų politika neįgaliesiems nebuvo pagrindinis aspektas. Neįgalieji, kaip socialinė grupė, buvo nereikšmingi ES socialinės politikos atsiradimui ir raidai. Tai patvirtina faktas, kad Paryžiaus (1951 m.) bei Romos (1957 m.) sutartyse apie neįgaliuosius nebuvo užsiminta. Europos Sąjungos socialinė politika, tapusi savarankiška ES politikos sritimi, aprėmė ne tik naujus politikos aspektus, bet ir naujas socialines grupes (pagyvenusius žmones, neįgalius, jaunimą, moteris, vaikus). Šios socialinės grupės jau paminėtos Mastrichto (1993 m.) ir Amsterdamo (1999 m.) ES sutartyse, kiekviena iš jų paremta daugelio Europos šalių interesų grupėmis. Tačiau neskiriama daugiau dėmesio nei bet kuriai kitai atskirties grupei.
Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija (1961 m.; 1996 m. - pataisyta jos versija; 2001 m. Europos Socialinė chartija ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo) įpareigoja valstybes ,,skatinti visišką neįgaliųjų integraciją į visuomenę, įskaitant profesinį mokymą, perkvalifikavimą ir įdarbinimą, nepriklausomai nuo jų negalios priežasties ar pobūdžio, naudotis visomis prieinamomis priemonėmis, leidžiančiomis neįgaliesiems plėtoti savo autonomiją, integruotis į bendrą profesinę veiklą ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime” (15 straipsnis), ir ,,užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę paramą ir medicinos pagalbą” (13 straipsnis).
Įgyvendinant Lisabonos (2000) užimtumo ir lygias galimybes užtikrinimo strategiją visiems, didelę reikšmę turi ES socialinis veiksmų planas 2004-2010 m., kuriuo siekiama užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems. Jame keliamas pagrindinis uždavinys - pagerinti darbo ir paslaugų prieinamumą.
ES socialinių paslaugų plėtra ir ekonomikos krizės paskatino įvykdyti ir socialinių paslaugų politikos reformas. Šiuo klausimu trumpai aptarsime kelias ES šalis nares. Pavyzdžiui, Airijoje didinant socialinės rūpybos plėtrą, padidintos išlaidos socialinei apsaugai ir teikiamų paslaugų kainos. Tuo tarpu Nyderlanduose mažinant vyriausybės teikiamų socialinių paslaugų spektrą. Jungtinės Karalystės socialinę politiką galima pavadinti intervencine, nes visos socialinės paslaugos yra teikiamos atsižvelgiant į amžiaus grupes (asmens gyvenimo ciklą). Labiausiai pažeidžiamoms grupėms priskiriami globotini vaikai, benamiai, kai kurios etninės mažumos, asmenys, turintys psichinę negalią ir neįgalieji.
Skandinavijos šalyse jau antras dešimtmetis, kai pereita prie realaus socialinių paslaugų deinstitucionalizacijos programos įgyvendinimo. Tai paveikė įvairias šalies gyvenimo sritis ir įvairias socialines žmonių grupes. Bendrosios, iš tarybinio laikotarpio paveldėtos socialinės apsaugos priemonės rinkos ekonomikos sąlygomis tapo neefektyvios ir nepakankamos specialius poreikius turintiems asmenims - žmonėms su negalia, vaikams ir jų šeimoms, pagyvenusiems bei socialinės rizikos grupės asmenims. Siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę pagalbą, socialinės paslaugos buvo plėtojamos kiekybiškai, neišskiriant prioritetinių žmonių grupių. Galima teigti, jog vis didesnę svarbą Lietuvos socialinėje politikoje įgauna socialinių paslaugų klausimai.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybė sergant šizofrenija
Lietuvoje per devyniolika nepriklausomybės metų susikūrė tokia valstybinė socialinės apsaugos struktūra (1 pav.). Valstybės skiriamos lėšos socialinei apsaugai kasmet didėja (1 lentelė). 2007 metais socialinei apsaugai skirta 2061,8 mln. Lt, o tai sudaro 9,8 proc. viso biudžeto išlaidų. Palyginus su 2006 metais valstybės išlaidos socialinei apsaugai padidėjo 38,33 proc., o lyginant su 2003 metais padidėjimas sudarė 66,67 proc.
Valstybės išlaidos socialinei apsaugai (mln. Lt):
| Sritis | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Pokytis % |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Palyg. su 2003m | - | - | - | - | - | - |
| Palyg. su 2004m | - | - | - | - | - | - |
| Palyg. su 2005m | - | - | - | - | - | - |
Socialiniam draudimui tenka 85% visų socialinei apsaugai skiriamų lėšų, socialinei paramai - apie 13% ir papildomoms, specialioms socialinėms išmokoms apie 2%. Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas - garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.
Globalizacija ir naujoji viešoji vadyba plinta į socialinės paramos struktūrinę dalį, kurią sudaro piniginė socialinė parama (ribotos socialinės pašalpos), specialiosios socialinės teisės ir stacionarios bei nestacionarios socialinės paslaugos. Tuo ji skiriasi nuo socialinio draudimo sistemos, finansuojamos darbdavių ir apdraustųjų įmokomis.
Terminas „socialinės paslaugos“ labai populiarus, kai kalbama apie šiuolaikinės valstybės pagalbą žmogui, apie vadinamosios gerovės teikiamas socialines garantijas. LR Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialines paslaugas kaip „visuma paslaugų, kuriomis siekiama padėti asmeniui (šeimai) įveikti socialinę atskirtį, užtikrinti būtiniausius poreikius ir sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime“.
Tačiau tai nėra vienintelis socialinių paslaugų apibrėžimas, pateiktas Socialinių paslaugų įstatyme. Pavyzdžiui, I. Leliūgienė socialines paslaugas apibrėžia kaip „tai nematerialinė veikla, kuri prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo“. Tai už socialines paslaugas ir žmonių, organizacijų, asmenų lėšos. Tuo tarpu A. Guogio nuomone, socialinės paslaugos - tai pagrindinis valstybės socialinio pobūdžio programų (socialinės apsaugos, mokymo bei užimtumo) vykdymo būdas ir socialinės apsaugos tarnybų teikiamos ne medicinos srities paslaugos.
Socialinės apsaugos terminų žodyne teigiama, kad socialinės paslaugos - pagrindinis valstybės socialinio pobūdžio programų (socialinės apsaugos, mokymo bei užimtumo) vykdymo būdas ir socialinės apsaugos tarnybų teikiamos ne medicinos srities paslaugos.
Dažniausiai socialinių paslaugų įstaigos teikia paslaugas kuriai nors vienai klientų grupei pagal tai, kokie yra tos klientų grupės poreikiai (dienos centrai - probleminiams vaikams, krizės centrai - patyrusioms smurtą moterims ir jų vaikams ir t. t.). Jei klientai turi fizinę negalią, grupėje būtų svarbu išskirti klientus pagal negalios pobūdį: judėjimo negalios, aklieji, kurtieji ir t.t.
Socialines paslaugas neįgaliems asmenims teikia 30 stacionarių socialinės globos įstaigų, 4 globos namai vaikams ir jaunimui su negalia, 58 dienos socialinės globos centrai, 30 dienos socialinės priežiūros centrų žmonėms su negalia, apie 70 bendruomeninių įstaigų paslaugos įvairaus pavaldumo įstaigose. Už socialinių paslaugų organizavimą atsakingi Vyriausybės įgalioti asmenys ir savivaldybės.
Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia pagrindinius socialinių paslaugų organizavimo principus: socialinių paslaugų veiksmingumo, kokybės, sudarant teisines, administracines, finansines sąlygas organizuoti ir teikti socialines paslaugas neįgaliems žmonėms, užtikrinant būtinuosius asmens poreikius ir skatinant jų patiems aktyviai ieškoti savipagalbos būdų.
Socialines paslaugas pagal teikiamų paslaugų pobūdį, jų turinį, atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Socialinių paslaugų katalogas (2006). Remiantis šiais įstatymais, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas.
Bendrosios socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros tiesiogiai teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu.
Panevėžio miesto gyventojai yra patenkinti teikiamomis Panevėžio socialinių paslaugų centro paslaugomis. Pasitenkinimo rodiklis, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, svyruoja nuo 4,13 iki 4,92.
Siekiant garantuoti nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ar potencialioms aukoms vienodą kompleksinės pagalbos prieinamumą ir pagalbos kokybę, NAPPŽ įsteigė nemokamą pagalbos liniją, veikiančią visą parą, visomis savaitės dienomis. Šiuo metu Dingusių žmonių šeimų paramos centras administruoja nemokamą pagalbos liniją, priima skambučius iš Lietuvos ir užsienio šalių, teikia pirminę pagalbą, informavimą - konsultavimą, emocinę paramą ir esant poreikiui nukreipia asmenį, tolimesnei kompleksinei pagalbai, į pagal savivaldybes dirbančias organizacijas. Šios linijos tikslas - identifikuoti galimą prekybos žmonėmis atvejį ir operatyviai suteikti reikiamą pagalbą.
Vyriausybė pirmadienį nusprendė nuo liepos 1 dienos atšaukti Lietuvoje nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio galiojusį karantino režimą.
Birželio 30 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras įgijo europinės kokybės sertifikatą EQUASS ASSURANCE. EQUASS sertifikavimo sistema pripažįsta socialinių paslaugų kultūrinę įvairovę, leidžia prisitaikyti prie skirtingo nacionalinio konteksto ir teisinio reguliavimo. EQUASS sertifikavimas yra pagrįstas visuotiniais principais, pagrindinėmis vertybėmis, o ne nurodančiu standartų komplektu.
Birželio 30 d. vyko Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centro organizuota Globėjų dienos padėkos popietė. Šventėje dalyvavęs Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Lauras Jagminas dėkojo už gerumą, šilumą ir palinkėjo visiems globėjams stiprybės, nesibaigiančios energijos ir tikėjimo savo darbų prasme.
Siekiant stiprinti antikorupcinę aplinką Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojami mokymai tema „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose“ 2021 m. Mokymų tikslas - kaip galima aiškiau suprasti visas korupcijos apraiškas ir tendencijas, kaip atpažinti korupciją viešųjų pirkimų procese, kokios yra korupcijos rizikos valdymo priemonės viešuosiuose pirkimuose.
2021 m. birželio 7 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centre vyks EQUASS Assurance kokybės ženklo išorės auditas. Auditą atliks sertifikuota EQUASS nepriklausoma auditorė Rasa Laiconienė. EQUASS (Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistema) yra Europos reabilitacijos platformos (EPR) iniciatyva, kuria siekiama prisidėti plėtojant socialinių paslaugų sektorių, kuriame kokybiškos paslaugos užtikrina paslaugų gavėjų integraciją ir aukštą gyvenimo kokybę.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė birželio 1 d. dalyvaus Nacionalinės šeimos tarybos organizuojamoje Respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Šeimos politikos iššūkiai ir galimybės: kompleksinės paslaugos šeimai”. Konferencijos tikslas - atskleisti paslaugų šeimai poreikį ir pateikti spektrą iniciatyvų, skirtų padėti šeimai, kad ji nepatirtų socialinės rizikos.
LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijos užsakymu, šiuo metu mokslininkai, bendradarbiaudami su viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Factus Dominus“, atlieka masinę gyventojų apklausą „Sociologinė apklausa paslaugų šeimoms prieinamumo analizė“. Anketa yra anoniminė. Dalyvaudami apklausoje, prisidėsite prie savo šeimos ir kitų Lietuvos šeimų gerovės.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centras „Gerumo tiltai“ nuoširdžiai dėkoja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui už gegužės 12 dieną pravestą nuotolinę paskaitą vaikams „Vaiko teisės ir pareigos“. Šios informatyvios paskaitos metu vaikai buvo supažindinti su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos paskirtimi ir funkcijomis, taip pat kokios funkcijas atlieka bei kur būtų galima rasti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių mūsų mieste. Vaikai išmoko kokios yra jų teisės bei pareigos, kaip tinkamai reikia elgtis bendraujat su kitais, kur gali kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.
Gegužės 7-8 dienomis šalyje buvo organizuojama visuotinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“, kuri kasmet suburia gamtos mylėtojus ir puoselėtojus ir kviečia sutvarkyti savo gimtojo miesto viešąsias erdves. Jau tradicija tapusi akcija šiais metais skatina gyventojus pasirūpinti aplinkos tvarkymųsi iki galo ir šiukšles ne tik surinkti, bet ir išrūšiuoti bei priduoti - „Darom iki galo. Surink. Rūšiuok. Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai ir bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai šiukšles šeštadienį rinko prie Nevėžio pakrantės nuo Smėlynės g. tilto iki Respublikos g.
Panevėžio socialinių paslaugų centras, siekdamas palengvinti slaugomo asmens priežiūrą, siūlo galimybę gauti automatiškai reguliuojamą lovą. Kreipkitės į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, adresu A. Mackevičiaus g. Daugiau informacijos galima sužinoti telefonu arba el. paštu.
Atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro nurodytus prioritetus pirmiausia skiepijami darbuotojai, teikiantys socialinės priežiūros paslaugas asmens namuose: Pagalbos namuose skyriaus darbuotojai, projekto „Integralios pagalbos paslaugų, teikiamų namuose plėtra ir kokybės gerinimas Panevėžio mieste“ darbuotojai ir Šeimos gerovės skyriaus darbuotojai.
2020 metų gruodžio mėn. Panevėžio socialinių paslaugų centre pradėjo veikti modernus neįgaliųjų keltuvas. Iki šiol norintiems liftu pateikti į įstaigos antrąjį ar trečiąjį aukštus reikėjo darbuotojų pagalbos užkeliant morališkai pasenusiu liftu, o įrengus keltuvą sunkiai vaikštantys ar sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose žmonės gali savarankiškai pateikti į antrąjį ir trečiąjį pastato aukštus. Keltuvu naudotis paprasta - durys atsidaro automatiškai, paspaudus mygtuką. Siekiant asmenims, sėdintiems neįgaliųjų vėžimėliuose laisvam, savarankiškam ir saugiam judėjimui užtikrinti rugpjūčio mėnesį buvo sumontuotos automatiškai atsidarančios lauko durys.
Panevėžio socialinių paslaugų centre gruodžio mėn. vyko profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje. Buvo vertinti fizikiniai, cheminiai, fiziniai, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai įstaigoje. Įvertinus fizikinius rizikos veiksnius, parengtas profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas.
Jau antrus metus iš eilės Panevėžio socialinių paslaugų centro (toliau - Centras) Vaikų dienos centras „Gerumo tiltai“ organizavo socialinę gerumo akciją „Vaikai - vienišiems seneliams“.
2020 m. spalio 20 d. vykusios konferencijos dalyvių anketinės apklausos analizės rezultatai parodė, kad konferencijos dalyviai aukštai įvertino renginį. Norime pasidžiaugti, kad visi dalyviai užpildę anketą konferencijos temos aktualumą ir bendrą organizavimą įvertino labai gerai ir gerai. Taip pat dalyviai aukštai įvertino gautos informacijos praktinę vertę ir pritaikomumą darbe. 86 proc. konferencijos dalyvių jautė organizatorių rūpestį užtikrinant saugumą ir aprūpinimą apsaugos priemonėmis dėl COVID-19 prevencijos.
Spalio 23-24 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai dalyvavo rudeninėje Maisto banko akcijoje. Šios iniciatyvos metu surinkome daugiau nei 1200 maisto produktų ir higienos prekių. Surinktą labdarą dalinsime šeimoms, patiriančioms sunkumus, bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniams, vaikų dienos centro lankytojams, vienišiems senyvo amžiaus asmenims ir nakvynės namų gyventojams.
Nuo liepos 27 d. Centro lankytojams prie įėjimo matomoje vietoje yra rankų dezinfekcinės priemonės, nuolat vėdinamos ir valomos patalpos, dezinfekuojami paviršiai, durų rankenos ir kt.
Karantino laikotarpiu PSPC suteikė daugiau nei 6 000 pagalbos į namus paslaugas, išdalino darbuotojams ir klientams daugiau nei 22 000 vnt. asmeninės apsaugos priemones ir daugiau nei 2 000 vnt.
tags: #dirbant #su #neigaliaisiais #reikia #licenziju