Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas.
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti.
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui - ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai.
Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Paliatyviosios Pagalbos Tikslai Ir Principai
Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama:
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Pagrindiniai paliatyviosios pagalbos teikimo principai:
- Atidžiai išklausyti pacientą.
- Diagnozuoti prieš pradedant gydymą.
- Labai gerai žinoti apie skiriamų vaistų poveikį.
- Jei įmanoma, skirti vaistus, kurie vienu metu veikia keletą simptomų.
- Pacientui pateikiamas vaistų vartojimo planas turi būti kiek galima aiškesnis.
Kada Baigiasi Gydymas Ir Prasideda Slauga?
Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu.
Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos.
Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Paliatyviosios Pagalbos Rūšys Lietuvoje
Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė Paliatyvioji Pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas.
Ambulatorinė Paliatyvioji Pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Dienos Stacionaro Paliatyvioji Pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas.
Kaip Gauti Paliatyviąją Pagalbą?
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą.
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa.
Žingsniai, kaip gauti paliatyviąją pagalbą:
- Vizitas pas gydytoją. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - vizitas pas šeimos gydytoją. Jei pacientas guli ligoninėje, procesą inicijuoja stacionaro gydytojas. Gydytojas turi įvertinti paciento būklę ir nustatyti, ar ji atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas.
- Siuntimo gavimas. Nustačius poreikį, gydytojas išrašo siuntimą (forma 027/a) paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti. Siuntime turi būti aiškiai nurodyta diagnozė, būklės sunkumas ir kokios rūšies pagalba reikalinga.
- Pagalbos vietos pasirinkimas. Turint siuntimą, artimieji kartu su pacientu (jei jo būklė leidžia) turi nuspręsti, kur bus teikiama pagalba.
Paliatyviosios Pagalbos Komanda
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.
Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti.
Paliatyvioji Pagalba Ir Skausmo Valdymas
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose? Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio? Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui? Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti? Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego? Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu.
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo. Jei tik galite, vaistus vartokite per burną. Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas kasdienybėje vadinamas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros. Pavyzdžiui, siekiant užblokuoti skausmo jutimo perdavimą, suardomos giliai organizme esančių tam tikrų nervų skaidulos, t. y. atliekama neulolizė. Arba siekiant nuolatinio nuskausminimo gali būti punktuojamas stuburo smegenų kanalas, į jį įstumiamas siauras kateteris, pro kurio kūno išorėje paliktą galą tam tikrais laiko tarpais sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antrai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais.
Paliatyvioji Pagalba Artimiesiems
Susidurti su žinia, jog artimam žmogui reikalinga paliatyvioji slauga, yra vienas emociškai sunkiausių momentų bet kurios šeimos gyvenime. Tai laikas, kai viltį pasveikti keičia siekis užtikrinti orumą, ramybę ir kuo geresnę likusio gyvenimo kokybę.
Paliatyvioji slauga yra kur kas daugiau nei medicininės procedūros ar higiena. Tai yra buvimas šalia, kai žmogus yra pažeidžiamiausias. Artimiesiems tenka sunki užduotis subalansuoti rūpestį fiziniu kūnu ir emocinį ryšį. Svarbu prisiminti, kad net ir sunkiausios būklės ligonis dažnai jaučia aplinką, girdi balsus ir jaučia prisilietimus.
Nepagydoma liga žmogų tarsi izoliuoja nuo aplinkinių, nes draugai ir šeimos nariai dažnai nenori kalbėti su sergančiu žmogumi apie jo ligą. Toks žmogus vis labiau atitrūksta nuo aplinkinių, jis vis daugiau laiko praleidžia gydymo įstaigose. Tokiais atvejais žmogui yra svarbi draugų, šeimos narių ar psichoterapinės grupės teikiama socialinė pagalba. Jam būtina pasidalyti susikaupusiais jausmais.
Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą, labiau pasitiki sveikatos sistema ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Slaugančiojo išsekimas yra reali ir pavojinga būsena. Nebijokite prašyti kitų šeimos narių pagalbos, pasinaudoti „atokvėpio“ paslauga, kurią teikia kai kurios savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos, ir leisti sau pailsėti.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Vis dar pasitaiko baimė dėl priklausomybės nuo opioidų, tačiau paliatyviojoje slaugoje šis klausimas nėra aktualus - svarbiausia yra gyvenimo kokybė.
Ar nutraukiami visi vaistai? Ne. Nutraukiami tik tie vaistai, kurie nebeduoda naudos arba sukelia per daug šalutinių poveikių (pvz., agresyvi chemoterapija, statinai cholesteroliui mažinti).
Ar paliatyvioji pagalba stacionare turi laiko limitą? Pagal galiojančius teisės aktus, PSDF lėšomis apmokama paliatyvioji pagalba stacionare neturi griežto laiko limito, kaip kad paprasta slauga (kuri ribojama iki 120 dienų per metus), tačiau ji teikiama tol, kol yra medicininių indikacijų.
Ar teikiama psichologinė pagalba? Taip. Paliatyviosios pagalbos komandoje dažniausiai dirba medicinos psichologas.
Paliatyviosios Pagalbos Finansavimas Lietuvoje
Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, tačiau norint jas gauti, būtina laikytis tam tikros tvarkos.
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.
Paliatyviosios pagalbos paslaugų apmokėjimas iš PSDF lėšų (milijonais eurų):
| Metai | Suma (mln. eurų) |
|---|---|
| Užpernai | 20 |
| Pernai | 27 |
| Šiemet | 30 |
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Ligonių kasos, atsižvelgdamos į augantį paslaugų poreikį, jau apmokėjo gydymo įstaigoms viršsutartinių išlaidų. Tokiu būdu siekiama, kad kuo daugiau paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, kas yra paliatyvioji pagalba ir kaip ją gauti Lietuvoje. Svarbu prisiminti, kad pagalba yra prieinama, ir jūs neturite jaustis vieniši šiuo sunkiu metu.
tags: #palityvioji #slauga #yra