Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai.
Socialinis ir emocinis ugdymas - tai procesas, kurio metu vaikai yra ugdomi svarbių gyvenimo įgūdžių: atpažinti ir valdyti savo emocijas, suprasti kitų jausmus, bendrauti su aplinkiniais, priimti atsakingus sprendimus ir spręsti konfliktus.
Šiame straipsnyje nagrinėjama suvokimo formavimo sąvoka, apibrėžimas ir sąsajos su socialiniu emociniu ugdymu. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių įžvalgomis apie emocinio intelekto svarbą, socialinių emocinių kompetencijų lavinimą ir jų įtaką asmenybės formavimuisi bei sėkmei gyvenime.
Taip pat aptariamas socialinis suvokimas, įvaizdžio formavimas ir mokytojų vaidmuo šiame procese. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.
Socialinio Emocinio Ugdymo Aktualumas
Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimo prieinamumas toli gražu nesuteikia garantijų, kad ateityje kiekvienas žmogus turės darbą.
SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.
Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji dalyvautų procese, apimančiame žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą.
Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp socialinio pedagogo ir neformaliojo ugdymo
Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities. Norint išvengti kaitos, jaučiame nuolaitinę įtampą, todėl vertėtų ne vengti jos, o kurti ją patiems.
Emocinio Intelekto Svarba Vaiko Sėkmei ir Ugdymui
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Taip pat skaitykite: Programos mokykloms
Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais.
Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas (J.D.
Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ (V. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. (V. „Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip.
1 paveikslas. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL
Socialinių Emocinių Kompetencijų Formavimasis ir Įtaka
Socialinių emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka gyvenimo kokybei bei mokymuisi. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes.
Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais.
Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką.
Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.
Iš tėvų ir mokytojų surinkta daug informacijos, akivaizdžiai patvirtinančios, kad nemaža dalis paauglių yra emociškai pažeisti: yra vieniši ir kenčia nuo depresijos, jaučia stiprų pyktį, negali valdyti emocijų, yra nervingi, linkę nerimauti, impulsyvūs ar net agresyvūs.
Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais.
Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui.
Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai.
Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Dar 2002 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata“ prievarta buvo nedviprasmiškai įvardinta kaip visuomenės sveikatos problema. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių.
Pasak britų psichologo, psichoterapeuto, emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti limbinius smegenis (emocines smegenis).
Būtent limbinė smegenų dalis yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Limbinė smegenų dalis gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę.
S. Neal atkreipia dėmesį į tai, jog turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą.
Svarbu prisiminti, kad mokykloje nėra nesvarbių detalių, kad pasiektume išsikeltus tikslus. Viskas, kas, kaip, kada ir kur vyksta mokykloje - svarbu. Socialinio ir emocinio ugdymo modelis ugdymo institucijoje apima visą mokyklos gyvenimą.
„Mokslininkai teigia, kad socialinis ir emocinis ugdymas akivaizdžiai susijęs ir su akademiniais mokinių pasiekimais. Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai. Santykiai yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą.
Kaip mokyti vaiką bendradarbiauti? Vaiko emocinio intelekto ugdymas
J. Bortkevičienė - MASTERCLASS - Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą? (Trailer)
Socialinio Emocinio Ugdymo Programos ir Metodai
Socialinis-emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.
Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje nuo 2011 m. įgyvendinama nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti LIONS QUEST (Laikas kartu. Paauglystės kryžkelės.
Programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose: „Kimochis“ - socialinio - emocinio ugdymo programa (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“), naudojama nuo 2021 metų rugsėjo. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas.
„Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia.
„Siautukai“ - socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. Ji parengta remiantis CASEL sistema, kuri pabrėžia sisteminį požiūrį į ugdymą, apimantį grupę, ugdymo įstaigą, namus ir bendruomenę.
„Zipio draugai“ - 5 - 7 metų vaikams skirta programa, nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklininių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius.
Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas.
Peppy Pals - tai edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Pagrindiniai herojai - gyvūnai draugai (šuo, arklys, pelėda, katinas ir triušis), kurie patiria įvairias kasdienes situacijas.
Socialinio emocinio projekto tikslas - padėti vaikams pažinti savo emocijas, mokytis atsipalaiduoti ir geriau suprasti draugus per švelnų prisilietimą bei bendras relaksacines veiklas. Projekto metu vaikai mokysis nusiraminimo būdų, savimasažo bei atliks masažo elementus ant draugo nugaros.
Nuo 2025 metų įstaigoje sustiprinta socialinio emocinio ugdymo (SEU) kryptis, siekiant visapusiškai ugdyti vaikų emocinį intelektą, savireguliacijos gebėjimus, bendravimo įgūdžius ir psichologinę gerovę. SEU padeda vaikams pažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, spręsti konfliktus taikiai, bendradarbiauti ir formuoti teigiamą požiūrį į save ir kitus.
tags: #kas #yra #socialinis #ugdymas