Kai žmogui nustatomas 35 procentų darbingumo lygis, tai reiškia, kad jis laikomas iš dalies darbingas. Tai nėra visiškas nedarbingumas - priešingai, tai rodo, kad asmuo vis dar gali dirbti, tačiau jo galimybės yra ribotos dėl sveikatos būklės. Tai svarbu tiek pačiam žmogui, tiek būsimiems darbdaviams, kurie nori žinoti, ką toks darbuotojas gali ar negali daryti.
Ar galima dirbti, kai darbingumas 35 %?
Taip, dirbti galima, tačiau tai priklauso nuo konkrečių apribojimų, nurodytų gydytojų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymoje. Asmuo su 35 % darbingumu gali dirbti tiek pilnu, tiek ne visu etatu, bet tik tuomet, jei darbo sąlygos atitinka jo sveikatos galimybes. Dažniausiai tokie asmenys gali dirbti lengvesnius, mažiau fiziškai ar psichologiškai reikalaujančius darbus.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nedarbingumo lygis pats savaime neuždraudžia dirbti, tačiau riboja galimybes dirbti tam tikrą darbą. Jei žmogus laikomas pavojingu sau ar kitiems eismo dalyviams ar kolegoms dėl savo būklės, tai gali būti pagrindas jo veiklą riboti. Tačiau dažnu atveju žmogus gali būti visavertis darbuotojas, jei jam sudaromos tinkamos sąlygos.
Kokie darbai nerekomenduojami ar net draudžiami?
Darbingumo lygis 35 % dažniausiai nustatomas asmenims, kuriems yra viena ar keli reikšmingi sveikatos sutrikimai - pvz., neurologinės ligos, širdies problemos, psichikos sutrikimai ar motorikos sutrikimai. Todėl gali būti nurodyta, kad žmogus negali dirbti:
- sunkaus fizinio darbo (ypač jei reikia kelti daiktus ar ilgai stovėti),
- darbo su pavojingais įrenginiais ar aukštyje,
- streso ir didelės atsakomybės reikalaujančių užduočių,
- ilgalaikio darbo prie kompiuterio ar reikalaujančio susikaupimo, jei nustatyti neurologiniai ar psichologiniai sutrikimai,
- darbo, reikalaujančio nuolatinio bendravimo, jei yra bendravimo ar elgesio sutrikimų.
Šie apribojimai būna labai individualūs - vienam žmogui su 35 % darbingumu tiks viena veikla, kitam - visiškai kita.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Kokius darbus galima dirbti esant 35 % darbingumo?
Darbo pasirinkimas priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė sveikatos problema. Vis dėlto yra keletas sričių, kurios dažnai tinkamos dalinai darbingiems asmenims, jei būklė stabili ir nekliudo konkrečiai veiklai.
Biuro ir administracinis darbas
Tai viena dažniausių sričių, kur gali dirbti asmuo su sumažintu darbingumu. Tokie darbai dažniausiai nereikalauja didelio fizinio krūvio, todėl tinkami, jei žmogus gali sėdėti, naudotis kompiuteriu, skaityti, rašyti ar vykdyti telefonines užklausas. Tai gali būti:
- dokumentų tvarkymas,
- duomenų suvedimas,
- pagalbinis biuro administravimas,
- registratūros darbas,
- atsakymas į klientų laiškus ar skambučius.
Jeigu yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų lėtas, neperkrautas, be spaudimo, galima būtų padaryti pertraukų.
Nuotolinis darbas
Jei žmogui sunku judėti ar keliauti į darbo vietą, gali puikiai tikti darbas iš namų. Tokiais atvejais galima dirbti:
- turinio kūrėju (rašymas, redagavimas, tinklaraščiai),
- klientų aptarnavime internetu,
- socialinių tinklų administravime,
- virtualiu asistentu,
- interneto svetainių ar el. parduotuvių administravime.
Tokio darbo pranašumas - lankstumas ir galimybė prisitaikyti darbo laiką pagal savijautą.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Lengvas rankinis arba techninis darbas
Kai kurie asmenys gali dirbti darbus, kuriuose nereikia sunkaus fizinio krūvio, tačiau būtinas smulkus judesių tikslumas ar tam tikras ritmas. Tai gali būti:
- rankų darbo gaminiai (pakavimas, rūšiavimas, etikečių klijavimas),
- siuvimo ar mezgimo darbai,
- smulkios surinkimo operacijos (jei nėra smulkiosios motorikos problemų).
Toks darbas dažnai atliekamas socialinėse įmonėse arba pritaikytose darbo vietose.
Valymo, skalbimo ar pagalbiniai darbai
Kai kuriems žmonėms su sumažintu darbingumu tinka lengvi valymo ar pagalbiniai darbai, jei tai leidžia jų sveikata. Pavyzdžiui, jei nėra sąnarių ar kvėpavimo problemų, jie gali dirbti:
- biurų ar parduotuvių valytojais,
- skalbėjais ar lygintojais,
- virtuvės pagalbiniais darbuotojais,
- sandėlio darbuotojais be didelio fizinio krūvio.
Tokie darbai dažnai atliekami pagal supaprastintą grafiką - pvz., 2-4 val. per dieną, priklausomai nuo sveikatos.
Ką svarbu žinoti darbdaviui?
Darbdaviai, priimdami darbuotoją su 35 % darbingumo lygiu, turi atsižvelgti į NDNT pažymoje nurodytus apribojimus. Jei asmuo neturi teisės kelti daugiau nei 5 kg arba dirbti stovint ilgiau nei 15 min., darbo vieta turi būti pritaikyta.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Taip pat svarbu žinoti, kad darbdavys gali gauti:
- subsidijas už darbo vietos pritaikymą,
- kompensacijas už atlyginimą ar darbo vietos įrangą,
- padidinti įmonės socialinį atsakingumą įdarbindamas riboto darbingumo asmenį.
Tai reiškia, kad tokie darbuotojai ne tik gali būti naudingi, bet ir padeda įmonei gauti papildomą naudą.
Išmokos ir socialinės garantijos
Žmogus, turintis 35 % darbingumą, gali ne tik dirbti, bet ir gauti tam tikras išmokas ar lengvatas. Tarp jų:
- neįgalumo pensija ar socialinė pašalpa, jei pajamos mažos,
- kelionės ir vaistų kompensacijos,
- prioritetas į socialinius būstus ar pagalbą buityje,
- galimybė gauti paslaugas iš socialinių įmonių ar įdarbinimo programų.
Svarbu, kad visa informacija apie darbingumo lygį būtų žinoma ir Užimtumo tarnybai, jei ieškomas darbas per ją.
2026 metais Lietuvoje taikomas vertinimas pagal darbingumo lygį procentais leidžia tiksliau nustatyti asmens galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Vertinimas nėra vien matematinis - jis pagrįstas funkcinėmis sritimis.
Vertinant neįgalumą, atsižvelgiama į žmogaus gebėjimą judėti ir orientuotis tiek namų aplinkoje, tiek viešose erdvėse. Taip pat analizuojamas savarankiškumas kasdienėse veiklose - ar asmuo gali pats pasirūpinti asmenine higiena, maistu, buitimi. Svarbus ir bendravimo aspektas, apimantis gebėjimą palaikyti socialinius ryšius, komunikuoti, naudotis paslaugomis.
Ne mažiau reikšmingas ir gyvenamosios aplinkos klausimas: ar žmogus gali gyventi savarankiškai, ar jam būtini būsto pritaikymo sprendimai ar nuolatinė pagalba. Šios sritys leidžia suformuoti realų pagalbos poreikio paveikslą, o ne vien formalią kategoriją.
Ką reiškia konkretūs darbingumo lygiai?
Darbingumo lygis procentais tampa pagrindu sprendžiant dėl socialinių išmokų, paslaugų ir darbo rinkos priemonių taikymo. Praktikoje dažnai išskiriamos kelios ribos.
Asmenys, kurių darbingumo lygis yra mažesnis nei 45 procentai, laikomi turinčiais didelį pagalbos poreikį. Jiems dažniausiai reikalinga ne tik finansinė parama, bet ir intensyvios socialinės paslaugos. Tuo tarpu 45-55 procentų darbingumo lygis rodo dalinį darbingumą. Tokie asmenys gali dirbti, tačiau jiems dažnai reikalingos papildomos priemonės, lankstus darbo grafikas ar profesinė reabilitacija.
Svarbu pabrėžti, kad darbingumo procentas pats savaime nėra draudimas dirbti. Priešingai - sistema siekia sudaryti sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje tiek, kiek leidžia jų sveikatos būklė ir gyvenimo aplinkybės.
Kartu su nauju vertinimo modeliu keitėsi ir socialinės apsaugos sistema. Pagalba asmenims su negalia nebėra orientuota tik į pinigines išmokas. 2026 metais vis daugiau dėmesio skiriama kompleksinėms paslaugoms: asmeniniams asistentams, socialinei priežiūrai, darbo vietos pritaikymui, mobilumo sprendimams.
Vertinant neįgalumą, nustatomas ir specialiųjų poreikių lygis, kuris leidžia tiksliai parinkti paslaugas konkrečiam žmogui. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai medicininė būklė savaime neatskleidžia kasdienių sunkumų, su kuriais susiduria asmuo.
Senatvės pensijos amžius ir neįgalumo vertinimas
2026 metais galiojanti sistema numato, kad ir senatvės pensijos amžių pasiekę asmenys gali būti vertinami pagal neįgalumo ir specialiųjų poreikių kriterijus. Tai svarbu sprendžiant dėl papildomų paslaugų, slaugos, priežiūros ar kitų paramos formų.
Asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas, gali turėti teisę ne tik į senatvės pensiją, bet ir į kitas socialinio draudimo išmokas, priklausomai nuo individualios situacijos. Taip sistema siekia išvengti „vieno sprendimo visiems“ principo ir užtikrinti realų poreikių atliepimą.
Šalpos negalios pensija - svarbi finansinė pagalba asmenims, netekusiems dalies ar viso darbingumo dėl ligos ar traumos. 2026 metais numatyti pokyčiai šalpos negalios pensijų dydžiuose siekia geriau atspindėti žmonių poreikius, prisitaikyti prie augančio pragyvenimo lygio bei stiprinti socialinę apsaugą.
Kadangi 2026 m. šalpos pensijų dydžiai dar nėra galutinai patvirtinti, numatoma, kad dydžiai bus panašūs į 2025 m. sausio 1 d. nustatytus, ir bus prilyginti tam tikram ŠPB kiekiui, atsižvelgiant į neįgalumo lygį.
Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą.
Ši pensija gali būti mokama šių kategorijų asmenims:
- Lietuvos Respublikos piliečiams.
- Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
- Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
- Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
- Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
- Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.
Šalpos negalios pensija - valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šios išmokos skirtos padėti kompensuoti prarastas pajamas, užtikrinti bazinį gyvenimo lygį ir suteikti bent minimalią finansinę apsaugą, kad žmonės galėtų oriai gyventi.
Netekto darbingumo (neįgalumo) pensija - tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų).
Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų.
Kitaip tariant: jei dirbai ir mokėjai įmokas - tau priklausys netekto darbingumo pensija iš „Sodros“. Jei neturėjai stažo - gali gauti šalpos pensiją, nors jos dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo ankstesnių pajamų.
Šios išmokos skiriamos, kai žmogui nustatomas neįgalumo lygis arba netektas darbingumas. Jos turi būti patvirtinamos NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) išvadose. Taip pat reikia pateikti prašymą „Sodrai“ (dėl netekto darbingumo pensijos) arba savivaldybei/SADM (dėl šalpos pensijos). Po to, kai nustatomas neįgalumo lygis - pradedamas išmokų skyrimo procesas.
Vertinamas neįgalumo lygis (I, II arba III). Skiriamos šalpos išmokos arba priežiūros/pagalbos išlaidų kompensacijos.
Jei turite stažą (socialinio draudimo įmokas mokėjote): Kreipiatės į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos. Galima pateikti elektroniniu būdu: www.sodra.lt
Jei neturite stažo (pvz., negalia nuo vaikystės): Kreipiatės į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl šalpos pensijos.
Pirmas žingsnis - NDNT sprendimas. Neįgalumo ar darbingumo netekimo lygį nustato: NDNT - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Pateikiate prašymą per šeimos gydytoją. NDNT priima sprendimą dėl jūsų darbingumo lygio ar neįgalumo grupės. Sprendimas galioja tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 metai arba neterminuotai).
Jei jūsų darbingumo lygis pasikeičia - būtina iš naujo kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo. Galite stebėti savo prašymų eigą prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros. Jei nesutinkate su NDNT sprendimu - galite jį apskųsti.
Neįgalumo išmokos - svarbi finansinė pagalba tiems, kurie dėl sveikatos negali pilnai dalyvauti darbo rinkoje. Norint gauti ar perskaičiuoti šias išmokas - svarbu laikytis nustatytos tvarkos: pirmiausia gauti NDNT sprendimą, tada kreiptis į „Sodrą“ ar savivaldybę. Kuo tikslesni duomenys ir dokumentai pateikiami - tuo greičiau ir tiksliau paskiriama parama.
Nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai. Specialieji poreikiai parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia žmogui.
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc. Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
| Išmoka | Suma (apytikslė) |
|---|---|
| Šalpos neįgalumo pensija (sunkus neįgalumas) | 286 eurų |
| Šalpos neįgalumo pensija (vidutinis neįgalumas) | 214 eurų |
| Šalpos neįgalumo pensija (lengvas neįgalumas) | 143 eurų |
| Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija | 228 arba 312 eurų |
| Nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija | 72 arba 132 eurus |