Globos Angeleliai ir Globos Įstatymai Lietuvoje

Laša laikas greičiau už lietų… Ne sekundėmis laša, ne minutėmis, ne valandomis - darbais, planais ir svajonėmis. Rytdienos ilgesiu ir viltimi, kad bus gerai ir geriau. Kūlversčiais lekiančia kasdienybe ir stabtelėjimais šventėse.

Šiame straipsnyje aptarsime vaikų globos klausimus Lietuvoje, palietę globos įstatymus ir socialinių darbuotojų vaidmenį užtikrinant saugią vaikystę kiekvienam vaikui. Taip pat pažvelgsime į švietimo įstaigų veiklą ir renginius, skirtus vaikų ugdymui ir saugumui.

Gegužės 17 d. Lietuvoje pirmą kartą minima Vaiko diena. Vaikystė - tai nuostabiausios istorijos, draugai, svajonės, nuotykiai ir žaidimai.

Lietuvos piliečiai yra įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno Lietuvos vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto. Keturios smurto rūšys (psichologinis, fizinis, seksualinis ir nepriežiūra) yra išskiriamos JTO Vaiko teisių konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol jos nėra aiškiai įvardintos.

Lietuvoje nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Nesant tokio apibrėžimo ir aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo bei draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma. Tačiau svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti.

Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis

Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones.

„Fakultete kartais tenka išgirsti: „Ai, jūs čia esat tik socialiniai darbuotojai“, - tvirtina Vilniaus universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Jolita Kašalynienė. Ar tikrai šiame kontekste tinka vartoti žodį „tik“? J. Kašalynienė interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“ papasakojo, koks yra socialinis darbas, kokiais mitais jis apipintas, kokias pareigas turi socialiniai darbuotojai, kokių studentų laukiama Vilniaus universitete.

Socialinio Darbo Apibrėžimas ir Jo Kaita

Socialinis darbas prasideda ten, kur asmens gebėjimas funkcionuoti susiduria su visuomenės reikalavimais ir lūkesčiais. Šiame sąlyčio taške kyla keli klausimai: ką asmuo geba ir kokie lūkesčiai jam keliami. Jei asmens gebėjimai, elgesio modeliai, gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nusistovėjusių normų, taisyklių, gyvenimo standartų, iškyla socialinio darbo poreikis.

Anksčiau senais, vienišais, neįgaliaisiais, vargšais rūpinosi šeima, bendruomenė, o dabar šios tradicijos beveik neliko, nes pasikeitė gyvenimo sąlygos. Mažėja fizinio darbo, reikia daugiau intelektinio ir emocinio įsitraukimo, kyla reikalavimai profesionalumui, tad natūralu, kad vis daugiau žmonių neatitinka visuomenės jiems keliamų lūkesčių.

Pažiurėkime, kaip keičiasi požiūris į vaikų teises: kai visuomenė suprato, jog yra vaikystė, kai pradėjo diskutuoti, kas yra laiminga vaikystė, tada atsirado ir visuomenės supratimas, kokios sąlygos vaikui augti turėtų būti sukurtos. Kaip ir sakiau, socialinis darbuotojas padeda asmeniui keistis, visuomenei - keisti lūkesčius ir nuomones, tampa tarpininku tarp asmens ir visuomenės.

Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga

Su klientu reikia eiti į valstybines įstaigas, į institucijas, padėti susišnekėti, nes ne visada žmonės moka išsakyti, ką mąsto, o valdininkai - ne visada nori suprasti. Reikia, kad kas nors būtų vertėju.

Virsmas vyko suvokus, kad reikia socialinių darbuotojų. Nors dalis paslaugų tarybinėje sistemoje buvo ir tokių, kokios yra dabar. Jas nebūtinai tiesiogiai teikė valstybė, bet įvairios įstaigos, priklausiusios valstybei. Tarkime, gamykla turėjo tarnybinį darželį, į kurį tos įstaigos darbuotojai galėjo vesti savo vaikus. Buvo siūloma ir kitų paslaugų: poilsio, laisvalaikio, reabilitacijos ir kt. Dideli fabrikai turėjo savo kultūros rūmus, o ten kūrėsi šokių ir dainų kolektyvai.

Manau, jog pasikeitė labai mažai, nors ir į kvalifikacijos kėlimą, ir keitimąsi patirtimi, ir pažintines keliones buvo investuota labai daug. Ankstesnė paslaugų struktūra, jų organizavimas sukūrė tam tikras elgesio taisykles ir normas, kurias pakeisti itin sunku.

Socialinio Darbo Įvaizdis

Ši profesija yra sudėtinga ir prieštaringai vertinama. Yra daug gerų, su ja susijusių dalykų, tačiau yra ir blogų. Skaitau studentų surašytus įsivaizdavimus apie socialinio darbo profesiją ir susidariau įspūdį, kad vieni socialinius darbuotojus įsivaizduoja kaip šaltus biurokratus administratorius, kurie siekia nubausti asmenis, nesugebančius susitvarkyti su savimi ar padėti savo artimiesiems.

Kitų nuomone, socialinis darbuotojas yra žmogus, padedantis kitiems susitvarkyti gyvenimą, išmokti gyventi savarankiškai, spręsti kasdienes problemas. Tačiau ryškiau matomi blogi dalykai. Pasidomėjus, ką rašo laikraščiai, rodo televizija, daugeliu atvejų socialinis darbas minimas neigiamame kontekste. Kažkas kažko nepadarė ar blogai padarė, neprižiūrėjo. Kalbama, nors ir netiesiogiai, apie socialinius darbuotojus.

Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai

Galbūt čia reikėtų grįžti prie tarybinių metų ir jų patirties. Kiek yra tų žmonių, kurie susidūrę su socialiniais darbuotojais? O kokia dalis visuomenės yra susipažinusi su tikru socialiniu darbuotoju? Galiu atsakyti - per maža.

Socialinio darbuotojo profesija nėra gerbiama. Tai rodo ir atlyginimų politika, ir tam tikri valstybės, ministerijų, savivaldybių sprendimai. Ką jau kalbėti apie kitų profesijų atstovų požiūrį į socialinį darbą. Netgi fakultete kartais tenka išgirsti: „Ai, jūs čia esat TIK socialiniai darbuotojai“.

Aš pasakyčiau, kad mes esame NET socialiniai darbuotojai, juk ant mūsų pečių yra užkrauta daug daugiau nei kitų profesijų. Socialinis darbuotojas turi padėti asmeniui funkcionuoti (prisitaikyti, sėkmingai, produktyviai veikti) šeimoje, ugdymo įstaigoje, bendraamžių ar draugų grupėje, darbe ir kituose socialiniuose kontekstuose.

O ir socialinio darbo poreikis yra abipusis. Pirma, žmogui, kuris nesusitvarko, reikia pagalbos, o visuomenė irgi turėtų būti suinteresuota teigiamais pokyčiais, nes bedarbiams ji moka pašalpas, narkomanijos plitimas visuomenei pavojingas. O socialiniai darbuotojai yra vienas iš laimingesnės ir vienalytiškesnės visuomenės garantų.

Visuomenė mato, jog dalis žmonių neišnaudoja savo gebėjimų kurti gėrybes, tačiau į jų keitimąsi investuoti ir nori, ir nenori, ir gali, ir negali: o kodėl mums reikia investuoti į jį, o ne į mane? Labai svarbu, kokie sprendimai priimami ir aukščiausiu, ir žemesniu politiniu lygmeniu. Taip, galima pasakyti, kad dabar itin garsiai aptariama šeimos koncepcija, priimtas įstatymas dėl smurto šeimoje. Tai - tam tikri politiniai sprendimai, kurie gerina padėtį, bando apsaugoti žmones.

Su Vakarų valstybėmis mums lygintis sunku. Socialinio darbuotojo profesija ten gyva jau daugiau nei šimtą metų, o mes profesionaliai socialinius darbuotojus rengiame tik dvylika metų. Tai viena priežasčių, kodėl skiriasi profesijos prestižas, kompetencijos, kvalifikacijos. Mes dar tik pradedame eiti šiuo keliu, nes viską pradėjome kurti jau ant tarybiniais laikais sukurto pagrindo.

Atkūrus nepriklausomybę, socialinių paslaugų sferą atėmėme iš vienos ministerijos, perdavėme kitai, keitėme pareigybių aprašymus, kėlėme reikalavimus kvalifikacijai. Galų gale atsirado nevyriausybinis sektorius, kūręsis nuo nulio. Jis jau yra lankstesnis, nors ir silpnas.

Kad ir kaip būtų, svarbiausia suprasti, jog galime padėti kitiems, kad svarbūs ne tik mūsų šeimos reikalai, ber ir kaimynystės, kitų šalia esančių žmonių rūpesčiai.

Pirmame kurse mes pakalbiname studentus. Galima išskirti tris pagrindinius motyvus. Dalis studentų gyvenime yra patys patyrę daug sunkumų, traumų šeimoje, tad ateina norėdami padėti kitiems. Kita dalis - priešingai: jie turėjo geras šeimas ir sąlygas augti, todėl pozityvių patirčių nori suteikti ir kitiems. Tokių motyvų vedami studentai atkeliauja į socialinio darbo studijas ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tiesa, Lietuvoje yra dar viena grupė studentų, kurie studijuoja čia tik dėl to, kad neįstojo kitur.

Skaitant studentų atsiliepimus, supranti, kad, nors dalis studentų ir norėjo į psichologiją, labai džiaugiasi patekę į socialinį darbą. Studijų procesas šiek tiek pakeičia pirminius įsivaizdavimus, nes savo kailiu patiri studijas, paskaitas, gal šiek tiek keičiasi požiūris į profesiją. Vėliau dalis studentų prisipažįsta, jog jie patenkinti studijų įvairiapusiškumu, tarpdalykiškumu. Studentai čia gauna ir ekonomikos, ir teisės, ir psichologijos, ir sociologijos žinių.

Pirmas nusivylimas atsiranda studentams iškeliavus į praktikas, kai susiduria su tikrove . Klaidingi įsitikinimai ir susidaryti stereotipai apie socialinių darbuotojų klientų grupes pranyksta. Daugeliui skaudžiausia dirbti su vaikais. Daugelis įsivaizduoja, jog myli vaikus, tačiau dažnai ta meilė yra nereali ir nepatikrinta. Bandant atrasti tikrą santykį su vaiku, daugelis pamato visai ne tai, ką nori matyti: vaikai - ne angeliukai su sparniukais.

Skatinu jaunus žmones neskubėti eiti į universitetus, neskubėti rinktis profesijos. Mano manymu, vieni metai jaunam žmogui, palyginti su ilgais darbo metais iki pensijos, yra niekis. Per tuos metus ar dvejus jis gali pasavanoriauti Lietuvoje ar užsienyje, pagalvoti apie save, atrasti ar apsispręsti, kas patinka, o kas ne. Juk kol studentai sėdi prie knygų - nekažin ką pamato.

Patarčiau susitikti su tikrove, su gyvenimu ir, tik save suprantant, rinktis studijas. Dabar vaikai ateina tarsi nulemti, lyg stebuklinga burtų ar loterijos mašina jiems būtų išmetusi laimingą bilietą „Socialinio darbo studijos“. Kas tada? Dalis nukabina nosis ir eina su mintimi, jog bus socialiniais darbuotojais.

Kalbėdama apie reikalavimus studentams, turėčiau paminėti atjautą. Norint tapti socialiniu darbuotoju, reikia sugebėti atjausti kitą žmogų sudėtingoje situacijoje.

Švietimo įstaigos taip pat aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme ir saugumo užtikrinime. Pavyzdžiui, Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ bendruomenė organizuoja įvairius renginius, skirtus vaikų ugdymui ir saugumui.

Mūsų įstaigoje kovo 25-28 d. vyko veiksmo savaitė „Be patyčių 2024“. Darželio grupėse ir pradinėse klasėse buvo organizuotos įvairios veiklos. Jų metu kalbėjome apie draugystę, pagarbą, tinkamą tarpusavio bendravimą.

Kovo 19 d. 1 ir 2 klasių mokiniai su savo mokytojomis Kristina ir Ilona bei mokytojos padėjėja Irena lankėsi Mažeikių policijos komisariate. Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Remigijus Stonkus saugaus eismo klasėje mokinius supažindino su pagrindiniais Kelių eismo taisyklių reikalavimais, pademonstravo eismo saugumo užtikrinimo priemones, patarė, kaip saugiai pereiti gatvę reguliuojamoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ar užmiesčio kelyje. Taip pat priminė šviesą atspindinčios liemenės, atšvaito dėvėjimo taisykles. Vėliau mokiniai apžiūrėjo policijos komisa...

Reivyčių bibliotekoje organizuotas rytmetis „Su pasaka smagiau“, kuriame dalyvavo Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ „Viščiukų“ grupės vaikai su mokytoja Romualda Krakiene ir mokytojos padėjėja Lineta Staniūte.

Šiandien smagi diena mūsų mažiesiems. Vaikai dalyvavo Žemaitijos regiono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų šokių festivalyje „Šokantys bateliai“. Šis renginys, organizuotas Mažeikių lopšelio - darželio ,,Linelis”, subūrė šokėjus iš visos Žemaitijos, kad kartu dalintųsi šokio džiaugsmu ir talentu.

Balandžio 24 d. 2 klasės mokiniai kartu su mokytoja Ilona vyko į Reivyčių biblioteką. Visi dalyvavo rytmetyje „Spalvoti knygelės puslapiai“, skirtame Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei. Renginio metu bibliotekininkė Sonata Brasienė vaikams papasakojo, kokios senovėje buvo knygos, ant ko buvo rašomos, kaip dabar jos kuriamos, pristatė įvairias gausiai iliustruotas knygeles.

Šiltą gegužės 29 dienos vakarą 3 klasės mokinukai pakvietė savo šeimos narius pasidžiaugti gražia švente - Tarptautine šeimos diena. Į jaukią mokyklos salę sugužėjo visas būrys vaikams artimų žmonių: mamyčių, tėvelių, senelių, močiučių, broliukų ir sesučių. Vaikai savo eilėmis, dainomis, šokiais bei vaidinimu pasveikino visus su gražia šeimos švente. Smagu buvo visiems pasidžiaugti vieni kitais ir pajusti bendrystės jausmą.

Gegužės 30-ąją susirinkome į svarbiausią darželinukų šventę - išleistuves. Tądien visi tapome meškiais ir vaidinome įkvėpti Evelina Daciūtė knygelės „Meškiai eina į mokyklą” istorijos. Aplinka kvepėjo žemuogėmis.

Birželio 10 dieną vyko šventė ketvirtoje klasėje. Nelinksma šventė… Šilti ir gražūs žodžiai, mokytojai, darbuotojams, tėvams. Drėgnos visų akys… Taip jau nutinka, kai kelis metus iš eilės kas rytą tari - „Labas rytas, vaikai !” ir išgirsti - „Labas rytas, mokytoja”. Matai žybsinčias akutes, jauti mielų širdelių tiksėjimą. Užaugo ir sparnus pakėlė dar viena ketvirtokų laida.

Sakoma, kad žmogus nuo žemės pakyla dviem sparnais - nuoširdumu ir širdies gerumu. Mieli mano vaikai, visada būsite laukiami. Linkiu Jums gero skrydžio!

Švietimo įstaigos, bibliotekos ir socialiniai darbuotojai kartu kuria saugią ir ugdančią aplinką vaikams, padedančią jiems augti ir tobulėti. Svarbu, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir gerbiamas.

Smurto Apibrėžimai

Šioje lentelėje pateikiami smurto apibrėžimai, kurie turėtų būti aiškiai įvardinti Lietuvos įstatymuose:

Smurto Rūšis Apibrėžimas
Psichologinis smurtas Veiksmai, kuriais siekiama įbauginti, pažeminti ar kitaip pakenkti vaiko psichologinei gerovei.
Fizinis smurtas Bet koks fizinis veiksmas, sukeliantis skausmą, sužalojimą ar kitokią fizinę žalą vaikui.
Seksualinis smurtas Bet koks seksualinis veiksmas su vaiku, įskaitant prievartą, išnaudojimą ir pornografiją.
Nepriežiūra Nesugebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinius poreikius, tokius kaip maistas, drabužiai, būstas ir sveikatos priežiūra.

Apibendrinant, globos angeleliai ir globos įstatymai yra esminiai elementai užtikrinant saugią ir laimingą vaikystę kiekvienam vaikui Lietuvoje. Socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigos ir visa visuomenė turi bendradarbiauti, kad apsaugotų vaikus nuo smurto ir užtikrintų jiems galimybę augti sveikiems ir laimingiems.

Vaikų teisės

Šis straipsnis siekia atkreipti dėmesį į svarbius vaikų teisių ir globos klausimus, skatinant visuomenę būti budriems ir rūpintis vaikų gerove.

tags: #globos #angeleliai #globosd #globos