Kasmet lapkričio 25 - gruodžio 10 dienomis Jungtinių Tautų iniciatyva visame pasaulyje vyksta 16-kos pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų kampanija. Šios akcijos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į problemą ir didinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš moteris.
Lietuvoje (Eurobarometro duomenimis) kas trečia moteris (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą (35 proc.). Mūsų šalies įstatymai smurtą artimoje aplinkoje laiko nusikaltimu ir dėl jo žalos priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurios vertinamos kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.
Apie 8 smurto šeimoje atvejus iš 10 niekada nesužinosime - jie nepavirs statistika policijos suvestinėse, apie juos nukentėjusios moterys nutylės, nurašydamos smurtą prieš jas, kaip apie asmeninę gėdą, išgyvens verkdamos naktimis į pagalvę, grimuodamos mėlynes, slėpdamos pažeminimą dirbtine šypsena. Tačiau vis daugiau moterų nebijo garsiai ištarti: „Aš nesutiksiu būti žeminama. Niekada nesitaikstysiu su smurtu.
Nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. visame pasaulyje vyksta 16-os pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų kampanija.
Vyrų smurtas prieš moteris: priekabiavimas gatvėje, narkotikai kokteiliuose ir smurtas namuose.
Kampanijos Iniciatyvos ir Renginiai
Idėja įprasminti 16-os pasipriešinimo smurtui prieš moteris kampaniją nužygiuotais kilometrais gimė Vilkaviškio moterims. Žygiuoti jau yra pasiryžusios Kauno, Klaipėdos, Rokiškio, Vilkaviškio moterys.
Taip pat skaitykite: 16 dienų kampanija Lietuvoje: detali apžvalga
Vilkaviškio socialdemokratės visas 16 dienų ėjo po 1 km. „Ėjimo metu mes, socialdemokratės, ne tik prisisegsime simbolizuojančius šią dieną baltus kaspinus, bet ir garsiai sakysime - netoleruoju smurto“, - teigė LSDMS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Živilė Klovienė.
Klaipėdietės socialdemokratės lankėsi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre. Jos diskutavo aktualiomis temomis, o Klaipėdos demokratinė moterų kolegija, kuriai vadovauja socialdemokratė Rosita Vaičiulė, nutarė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru bei rengti bendrus renginius.
Socialdemokratės vilnietės, vadovaujamos LSDMS pirmininkės pavaduotojos, Ministro Pirmininko patarėjos bei kandidatės į Vilniaus miesto tarybos narius Auksės Kontrimienės ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės dr. Margaritos Jankauskaitės sumąstė solidarizuotis su kampanijos dalyvėmis kitaip - jos pakvietė nepakančius smurtui moteris ir vyrus į 16 km žygį pėsčiomis per Lietuvos sostinę.
„Nužygiuoti 16 km pučiant žvarbiam vėjui ir kandžiojant 7 laipsnių šaltukui mums buvo iššūkis, kurį įveikėme ir tuo didžiuojamės“, - sakė Auksė Kontrimienė.
„Esu dėkinga visiems žygeiviams, kurie solidarizavosi su nukentėjusiais nuo smurto. Žygio dalyvės pamatė Vilniaus vietas, kurių paprastai nematyti pro automobilių langus, įdomų maršrutą sudėliojo Irena Bružinskienė. Prie Baltojo tilto sudalyvavome jaunimo akcijoje „Mes už švarų orą!“. Socialdemokratės siekia atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą, skatina smurto aukas mažiau drovėtis, atvirai kalbėtis ir sulaukti deramos pagalbos.
Taip pat skaitykite: Saugios vaikystės peticija Lietuvoje
Lapkričio 25 - gruodžio 6 dienomis taip pat vyks ir "Baltojo kaspino" akcija. Jos metu vyrai ir jaunuoliai kviečiami segėti akcijos simbolį - baltą kaspiną - vieną ar dvi savaites nuo lapkričio 25-osios, tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienos. Tomis dienomis vyrai aktyviai dalyvauja diskusijose, debatuose, viešose akcijose prieš smurtą prieš moteris, skaito paskaitas mokyklose bei savo darbovietėse.
Antradienį Vyrų krizių ir informacijos centro atstovai "Balto kaspino" simbolį įteiks Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui, Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, Vilniaus merui Artūrui Zuokui bei grupei Vilniaus gyventojų.
Balto kaspino nešiojimas - tai asmeninis pareiškimas bei įsipareigojimas ne tik pačiam niekada nevartoti smurto prieš moteris, bet ir nesitaikstyti su smurtu prieš moteris, kovoti prieš bet kokį smurto atvejį.
Kampanijos "16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų" metu visoje Lietuvoje numatomi renginiai, kuriuos organizuos Vilniaus moterų draugija. Renginių tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą šeimose ir vyrų vaidmenį siekiant jį sustabdyti.
Kampanijos renginius organizuoja Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims remiamos regioninės kampanijos "Mūsų teisė - gyventi be smurto ir prievartos" nacionalinė savanoriška darbo grupė, Atviros Lietuvos fondas bei Vyrų krizių ir informacijos centras.
Taip pat skaitykite: Lietuvos kova su smurtu
Kampaniją ir akciją remia Jungtinių Tautų Plėtros programa ir Atviros Lietuvos fondas.
Lietuvoje žinomi vyrai pasitinka akciją „Saugi artima aplinka“. Jos metu visuomenėje žinomi savo srities profesionalai raginami užsisegti akcijos simbolį - baltą kaspiną - ir taip visuomenę paraginti užkirsti kelią smurtui prieš moteris. Visi norintys prisidėti prie akcijos kviečiami prisijungti šeštadienį 11 val.
Prie šios akcijos jau prisidėjo ir žinomi Lietuvos vyrai.
Individualios vyriškumo sampratos ir raiškos atsiejimas nuo agresijos, patyčių, smurtavimo ypač svarbus, kuriant saugią artimą aplinką. Jis įsitikinęs, kad tik apgailėtinas, dvasiškai menkas žmogus gali skriausti už save dar silpnesnį.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina smurtą prieš moteris išrauti su šaknimis, nors jis ir pasklidęs visame pasaulyje. „Kviečiu nebūti nebyliais smurto prieš moteris liudininkais. Keisti padėtį galime pasisakydami prieš smurtą, jei esame jo liudininkais, skleisdami informaciją, skatindami problemos suvokimą, auklėdami jaunąją kartą. Kuriant saugią artimą aplinką, tokios akcijos yra ne tik prasmingos, bet ir būtinos“ - sako L. Prie akcijos organizatoriai kviečia prisijungti visus norinčiuosius.
Pristatome „Surask ir suprask“ - žaidimą, kuris apverčia taisykles. Jis skirtas 4+ amžiaus vaikams. Pora čia - ne du vienodi katinai, o vaikai - berniukas ir mergaitė, globojantis šunelį ar kasantys sniegą. Reikia susirasti vienodas rūpesčio veiklas, kad ir kas jas atliktų! Žaidimą sudaro dvi kortelių kaladės: vienoje pavaizduoti įvairūs veiksmai (rūpesčio veiklos), kitoje - profesijos.
30 žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindamos sukurti nacionalinę, nepriklausomą seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos sistemą Lietuvos sporte, ypač siekiant apsaugoti vaikus ir nepilnametes sportininkes.
Psichiatro Dainiaus Pūro nuomone, nustoję reprodukuoti smurtinę kultūrą, vyrai padėtų patys sau: „Prisijungiau prie akcijos, nes žinau kaip gydytojas ir pilietis, kaip skausmingai kenčia nuo smurtaujančių vyrų moterys ir vaikai. O dar žinau, kad nuo smurto prieš moteris kenčia patys smurtaujantys vyrai. Tas nelemtas tariamas vyriškumas, palaikomas nevykusių stereotipų apie moterį ir vyrą, bumerangu kerta per vyrų dvasinę ir fizinę sveikatą“, - sako D. Jo nuomone, būtent dėl to, kad vyrai tapo smurto kultūros įkaitais, jie Lietuvoje žudosi kelis kartus dažniau negu moterys, ir netgi miršta vidutiniškai visu dešimtmečiu anksčiau.
Pirmoji, pasaulio moterų pastangas suvienijusi akcija Jungtinių Tautų iniciatyva buvo surengta 1991 metais. 2008 metais generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Ban Ki-moonas ėmėsi iniciatyvos telkti vyrus, stiprinant valstybių atsakomybę kovoje su smurtu.
„Tam, kad sukurtume saugią aplinką, neužtenka tik baksnoti į kitus, kurie pakelia kumščius. Reikia nuolat savęs paklausti, ar aš tikrai nesu tarp jų. Jis atkreipia dėmesį, kad smurtas yra ne tik durtinės žaizdos, kaukolės lūžiai ar mėlynės po akimis. Žodžiai, manipuliaciniai galios žaidimai, pažeminimai ir žmogaus menkinimas, D. „Kaip bebūtų gaila, jos būdingos ne tik tiems žmonėms, kurie atsiduria kriminaliniuose puslapiuose ar kituose žiniasklaidos pranešimuose. Mes visi šiek tiek smurtaujam ir to neatpažįstame. Gerai pagalvojęs, aš taip pat šiek tiek smurtauju - pasakau įžeidžiančių žodžių, o kiek jų dar ištariu sau galvoje“, - į šią problemą plačiau pažiūrėti kviečia D.
Statistika ir Nuostatos
Tai, kad po truputį moterys laisvėja, rodo statistika. Lietuvos policijos duomenimis, 2013 metais dėl smurto lyčių pagrindu nukentėjo 8 322 moterys ir 1 128 vyrai.
Skaičiuojama, kad šio nusikaltimo nuostoliai per metus Lietuvoje galėtų siekti 1300 mln.
Tyrimai atskleidžia, kad intymaus partnerio smurtas jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje sukelia sunkesnes sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti žinomi rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ar didelį cholesterolio kiekį.
Besitęsianti psichologinė įtampa dėl tiesiogiai patiriamo smurto ar nuolatinio jo stebėjimo (pavyzdžiui, kai vaikai stebi smurtą prieš motiną) gali pasireikšti nespecifiniu lėtiniu skausmu, psichiatrinio pobūdžio simptomais, virškinamojo trakto, ginekologiniais ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais.
Nerimą kelia tai, kad 30 proc. atvejų, kai pirmą kartą patiriamas partnerio smurtas, atsitinka nėštumo metu. Jei buvo smurtauta anksčiau, agresija nėštumo metu turi tendenciją stiprėti, sukeldama ypatingą pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai. Persileidimai ir negyvi gimę kūdikiai yra dažna šeimoje patiriamo smurto priežastis.
Tačiau Lietuvoje vis dar atsiranda organizacijų, kurios prisidengdamos rūpesčiu šeimos gerove neigia smurto problemą ir imasi aktyvaus nusikaltėlių gynimo vaidmens.
Net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą, kai ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc. Ypač pavojinga, kad klaidinanti ir pažangią tarptautinę praktiką neigianti informacija diegiama socialiniams darbuotojams, kurie turėtų padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atlikdami veiksmingą prevenciją. Aukų kaltinimas ne tik nepadeda spręsti opios problemos, bet skatina ją slėpti, vengti pagalbos ir iš esmės palaiko smurto ideologiją.
Tyrimai atskleidžia, kad smurto artimoje aplinkoje mastai yra tiesiogiai susiję su visuomenės pritarimo vyrų dominavimui, stereotipiniu lyčių vaidmenų pasiskirstymu, ir smurtinių konflikto sprendimo būdų normalizavimu.
Smurtautojai yra linkę neigti atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą, kaltinti aukas ar kitus išorinius veiksnius. Jie randa būdų, kaip įtikinti save ir kitus, kad nėra kalti dėl smurtavimo.
Todėl siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas - smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra.
Moteris nėra daiktas, kuris atsistojo netinkamon vieton netinkamu laiku, smurtas nėra bauda moteriai už nesuplautus indus. Smurtas yra nusikaltimas. Būtina keisti ne tik skriaudžiamų moterų savimonę, bet ir valstybės institucijų požiūrį, kad pagrindinė smurto prevencijos priemonė - darbas su smurtautoju. Reikia naikinti smurto atsiradimo priežastis, skatinti visuomenę jo netoleruoti.
Statistika apie smurtą prieš moteris Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Moterų, patyrusių fizinį ir (arba) seksualinį smurtą nuo 15 metų | 31% |
| Moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą | 35% |
| Gyventojų, manančių, kad moteris išprovokuoja smurtą | 45% |
| ES vidurkis, manančių, kad moteris išprovokuoja smurtą | 17% |
