Socialinės Politikos Prioritetai Lietuvoje

Lietuva susiduria su iššūkiu įveikti socialinės politikos eklektiškumą - atotrūkį tarp deklaruojamų siekių ir realių veiksmų. Siekiant pakeisti socialinės politikos kryptį, reikalingos vertybinės ir vadybinės permainos. Būtina persiorientuoti prie pagalbos visuomenės nariams, darbuotojų iniciatyvos ir rezultato skatinimo, sprendimų paieškos nuostatų.

Svarbu ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe, nes pribrendusioms socialinėms reformoms stinga ne tiek politinės valios, kiek visuomenės paramos.

Pasaulyje sutariama, kad visuomenės socialinio modelio pagrindas yra valdžios organizuojamas viešųjų išteklių perskirstymas. Tačiau Lietuvos viešųjų pajamų perskirstymas jau keletą dešimtmečių stagnuoja, ne tik nesiekdamas Europos Sąjungos šalių vidurkio, bet ir prie jo neartėdamas.

Dėl to formuojasi švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sistemų privatūs antstatai, iš kurių laimi privilegijuotos visuomenės grupės - elitas, o pralaimi silpniausieji.

Nors socialinės atskirties, teisingumo, skurdo, socialinių paslaugų prieinamumo, viešųjų išteklių perskirstymo iššūkiai yra labai gerai dokumentuoti tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje statistikoje, "Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ nėra griežtai apibrėžta, kokių socialinių pokyčių siekiame. Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Valstybės vadovo požiūriu Lietuvoje turi būti kuriama klasikinė skandinaviško pavyzdžio gerovės valstybė. Svarbiausi dabartinės socialinės politikos prioritetai - lygių galimybių užtikrinimas švietime, sidabrinė ekonomika, šeimos ir būsto politika.

Socialinės politikos pokyčiams išjudinti reikalinga stipri lyderystė.

2026 m. Biudžetas ir Socialinė Politika

Seimas pritarė 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui, kuriame rekordiškai didinamas finansavimas gynybai, auga pensijos, gyventojų atlyginimai, minimali alga.

Pagrindiniai biudžeto rodikliai:

• Gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
• Finansavimas keliams - 815,5 mln. eurų.
• Savivaldybių pajamos sieks beveik 7,5 mlrd. eurų (12,1 proc. daugiau nei šiemet).
• Minimali mėnesio alga (MMA) augs iki 1153 eurų neatskaičius mokesčių.
• Pensijos vidutiniškai augs 12 proc., priklausomai nuo turimo stažo.

Auga tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos - su ES lėšomis pajamos sudarys 21,1 mlrd. eurų (3,1 mlrd. eurų daugiau), išlaidos - 27,5 mlrd. eurų (4,4 mlrd. eurų daugiau).

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

2026 m. biudžetas yra atsakingos fiskalinės politikos pavyzdys, kai vienu metu suderinami trys esminiai prioritetai - geopolitines grėsmes atitinkantis gynybos finansavimas, socialinės apsaugos stiprinimas ir fiskalinės drausmės išlaikymas.

Remiantis šiuo trimečiu biudžetu, perskirstymas per biudžetą sudarys apie 35 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), kai 2019 m. jis siekė 30,6 procento BVP. Tai rodo nuoseklią valstybės pažangą, leidžiančią vienu metu reikšmingai stiprinti šalies saugumą ir įgyvendinti aktyvią socialinę politiką.

Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,8 proc. BVP, tuo metu nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos sudarys 5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 45,4 proc. BVP.

Lietuvos socialinės politikos prioritetai:

Prioritetas	Aprašymas
Lygių galimybių užtikrinimas švietime	Siekis užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.
Sidabrinė ekonomika	Orientacija į vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir galimybes, kuriant jiems palankią aplinką, užtikrinant orų senėjimą ir galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime.
Šeimos ir būsto politika	Parama šeimoms įvairiose srityse, įskaitant būsto įsigijimą ir nuomą, siekiant pagerinti šeimų gerovę ir demografinę situaciją šalyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė taip pat dalyvavo dvišaliame susitikime su Šveicarijos valstybės sekretore dr. Valérie Berset Bircher. Su Švedijos ir Liuksemburgo kolegomis ministrė aptarė socialinės apsaugos politikos patirtis, ypač susijusias su skurdo mažinimu, darbo rinkos įtrauktimi ir paramos šeimoms stiprinimu. Tarptautiniai partneriai palankiai įvertino Lietuvos patirtį įdarbinant nuo Rusijos agresijos pasitraukusius Ukrainos piliečius.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

tags: #socialines #politikos #prioritetai