Priklausomi galime būti nuo daug ko - nuo alkoholio, narkotikų, tabako, vaistų, maisto, sekso, kofeino, apsipirkimų ir t.t. Vis dėlto visais laikais labiausiai paplitusios, ko gero, buvo pirmosios dvi priklausomybės. Jas stipriausiai ir gydydavo tiek senovėje, tiek dabar. Tiesa, kartais nuo gydymo iki nugydymo - tik vienas žingsnis. Kai žmogus tampa nuo ko nors priklausomas, keičiasi ir fizinė, ir psichinė jo būklė. Dažnai vartojamas alkoholis ir narkotikai keičia malonumo suvokimą mūsų smegenyse. Keičiasi neurotransmiterių koncentracija ir tie pakitimai išlieka netgi esant blaiviam. Vystosi įvairūs psichikos sutrikimai - nerimas, depresija, psichozės. Priklausomybės gydomos kaip labai sudėtingi, sudėtiniai sutrikimai.
Istoriniai bandymai gydyti priklausomybes: nuo humaniškų iki kontraversiškų metodų
Tačiau prieš gerą šimtą metų apie tokias humaniškas ir efektyvias priemones niekas nei girdėjo, nei norėjo girdėti ir nuo priklausomybių gydė pačiais neįtikimiausiais būdais. Vienas iš kontraversiškų, tačiau ir dabar paslapčia naudojamų metodų yra vadinamasis „Narkononas“. Tai - scientologų bažnyčios įsteigėjo L. Rono Hubbardo sugalvotas metodas. Anot šio žmogaus, narkotikai ir psichotropinės medžiagos kaupiasi žmogaus riebaluose neribotą laiką ir vienintelis būdas šias medžiagas iš organizmo pašalinti bei detoksikuotis yra išprakaituoti jas pirtyse, saunose bei vartoti daugybę vitaminų. Kitas keistas ir šiais laikais taikomas metodas yra priklausomybių „išmušinėjimas“. Metodas taikomas ne kur kitur, o Rusijoje. Anot metodo pasekėjų, tinkamai plakant sėdimąją, galima išmušti bet kokias priklausomybes - nuo alkoholio, narkotikų, sekso. Tie patys Sibire gyvenantys pasekėjai teigia, jog metodą perėmė iš įvairių senovės pasakojimų, susijusių su tikėjimu. Jie tiki, kad plakant priklausomybių kamuojamą žmogų išsiskiria endorfinai, kurie pakeičia endorfinų išsiskyrimą vartojant narkotikus, alkoholį ir kt. Meilė gyvenimui, kurios pacientas ieško alkoholyje ir narkotikuose, pakeičiama plakimu. 3000 rublių kainuojanti sesija susideda iš konsultacijos ir sėdimosios plakimo specialiomis rykštėmis. Rekomenduojamos dvi sesijos per savaitę ištisus tris mėnesius.
Dar vienas būdas, kurį naudojo ir senovėje, ir dabar, yra vadinamoji aversija. Senovės gydytojai tikėjo, kad jei žmogus, priklausomas nuo cheminių medžiagų, alkoholio, juos vartodamas pajustų kokius stiprius neigiamus pojūčius, pradėtų vengti savo priklausomybės šaltinio. Taigi alkoholį ir kitas medžiagas sergančiajam maišydavo su visokiomis šlykštybėmis - supuvusiais vaisiais ar daržovėmis, kurmio krauju, gyvu unguriu. Panašią taktiką galima rasti ir šiais laikais, tačiau tam vartojamas vaistas disulfiramas. Jį vartodamas išgėręs alkoholio sergantysis pasijunta labai blogai - silpnumas, šleikštulys, vėmimas. 18 a. pabaigoje - 19 a. pradžioje keletas protinguolių buvo tvirtai įsitikinę, kad alkoholizmą galima išgydyti alkoholizmo vakcinomis.
Panašiai kaip nuo infekcijų galima apsisaugoti tam tikro infekcijos sukėlėjo vakcinomis. Taigi jei organizmas pajėgus sukurti antikūnus infekcijai, kodėl jis negalėtų būti pajėgus sukurti antikūnus alkoholiui? Būdas, kuriuo taip gydė alkoholikus, buvo dar keistesnis už visą šią idėją. Tų laikų mokslininkai kasdien girdydavo arklius tol, kol šie tapo priklausomi nuo alkoholio. Tuomet „arklių alkoholikų“ kraujas būdavo paimamas ir injekuojamas „arkliams nealkoholikams“. Taip tikėtasi, jog žmogus visam gyvenimui bus atsparus alkoholio gundymams. Gerai, jei viskas būtų pasibaigę tik arkliais ir eksperimentais su jais, bet San Franciske tokie eksperimentai buvo atliekami ir su žmonėmis.
Metodo šalininkai teigė, kad tokia terapija šimtu procentu išgydo nuo priklausomybės alkoholiui, jei sergantysis papildomai nevartoja kitų psichotropinių medžiagų. Panašiu metu, apie 1900-uosius, paplito dar viena antipriklausomybinė idėja. Garsus to meto daktaras Leslie Keeley įsteigė institutą, skirtą nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybių kenčiantiems piliečiams. Anot specialisto, girtumas yra liga, kurią galima išgydyti ir kurią išgydys būtent jis. Šio instituto pacientai dalyvaudavo programoje, kurioje buvo akcentuota sveika mityba, šviežias oras, taip pat speciali, „stebuklinga“, injekcija. Šią injekciją sudarė kenksmingos ir toksiškos molekulės, jonai bei auksas. Šis priklausomybių gydymas tuo metu turėjo gana didelį pasisekimą, gydytojas atidarinėjo sveikatos centrus visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Kaip įstatymai reglamentuoja kovą su priklausomybėmis
Gūžčioti pečiais verčia ir dar vienas metodas - gydymas morfinu. Taip, teisingai - gana stipria ir šiais laikais gydymo praktikoje retai benaudojama narkotine medžiaga. Tačiau seniau morfino vartojimas buvo dažnas reiškinys. Kai kurių 19 amžiaus daktarų įsitikinimu, nuo stiprios priklausybės alkoholiui ir narkotikams padeda morfinas - stiprus narkotinis analgetikas. Ši priemonė sumažina šalutinius reiškinius, kai ligonis nevartoja alkoholio ar narkotikų. Be to, anot tokių daktarų, žmogaus sveikatai ir asmenybei naudingesnė priklausomybė nuo morfino nei nuo alkoholio ar kitų narkotikų. Be abejonės, priklausomybė nuo morfino esti ne ką lengvesnė ir turi būti gydoma kaip ir priklausomybės nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Šiandien tokiomis praktikomis medikai, savaime suprantama, neužsiima. Šiandieniniame pasaulyje yra gydoma priklausomybė nuo morfino ir kitų opiatų, tam naudojant metadoną. Taigi geriau savo gyvenimą kontroliuoti pačiam, nei leisti tai daryti alkoholiui, narkotikams ar kitoms priklausomybėms. Mat po to gali tekti ieškoti įvairių - tiek tradicinių, tiek netradicinių būdų gydytis.
Tikėjimai apie priklausomybes: mokslas ir smegenų mechanizmai
Pagal pagrindinę koncepciją, kuri išrutuliavo iš pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimų, priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant, dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio - alkoholio vartojimo. Pasekmė yra iš esmės visiškai nevaldomas neįveikiamas potraukis/geismas alkoholiui/narkotikams, siekimas jų gauti ir vartoti, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą. Yra įvairių psichologinės bei fizinės priklausomybės simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo to kas vartota, tačiau kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai. Nėra būdų nusakyti kas gali išvystyti priklausomybę kas ne. Nėra konkrečių priežasčių priklausomybei atsirasti. Nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Vienintelė prielaida priklausomybei išvystyti yra alkoholio/narkotikų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą - turi daug potencialo išvystyti priklausomybę. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgudis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį, bei pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau ir sunkiau kontroliuojamas, orientuotas ties alkoholio/narkotikų vartojimu, bei nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.).
Apklausos duomenys Lietuvoje rodo: Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga - priklausomybė nuo interneto. 9,3 balo iš 10 narkotinių medžiagų priklausomybė laikoma daugiausiai žalinga, o alkoholis - 8,75 balo. Lošimai užima 8,74 balo. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad priklausomybė nuo lošimų gali lemti finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Taip pat svarbu pastebėti, kad tabako priklausomybė, įskaitant elektronines cigaretes ir kaitinamą tabaką, kelia pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai bei kvėpavimo takams, o ilgas poveikis imuninei sistemai dar nėra išsamiai ištirtas.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) įgyvendina projektus ir kuria gydymo metodikas. Pavyzdžiui, „Priklausomybės nuo alkoholio ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodika“ yra svarbus įrankis gydytojams. Metodika apima tik medikamentinį alkoholio priklausomybės gydymą, tačiau pasaulinė praktika apima ir psichosocialinę reabilitaciją, šeimos psichoterapiją, hipnotinę techniką bei naujas priemones, tokias kaip transkranialinė elektrostimuliacija. Nors Lietuvoje šios naujovės įtraukiamos tik regionuose, jos rodo galimybes mažinti priklausomybę ir jos poveikį visuomenės gerovei.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į priklausomybes: iššūkiai ir realybė
Paskutiniu metu naudotos naujos terapijos pavyzdys - transkranialinė elektrinė stimuliacija Nantės klinikoje. Pacientas, kuriam buvo sunkiai priklausoma nuo alkoholio, išbandė neurostimuliacinį gydymą. Procedūra nėra invazinė: elektrodai dedami ant galvos, mažos srovės impulsai veikia prefrontalinę žievę, kuri laikoma priklausomybės centrų zona. Gydymas trunka trumpai, dažnai tik 15 minučių, ir nėra operacijų ar anestezijos. Paciento atvejis parodė, kad priklausomybė gali būti sumažinta, o gyvenimo kokybė - pagerėja: daugiau sportuojama, daugiau laiko praleidžiama su šeima, sumažėjęs alkoholio vartojimas ir net nutrauktas rūkymas. Tokia technika gali būti perspektyvi kitoms priklausomybėms, galėtų tapti klasikinių gydymo metodų pakaitalu ar papildymu.
Priklausomybės gydymo perspektyvos
Nepaisant įvairių istorinių etapų ir diskutuotinų metodų, šiuolaikinė medicina sutelkia dėmesį į priklausomybės kaip smegenų ligos supratimą ir į įvairius gydymo mechanizmus: farmacinius, psichosocialinius, gydymą šeima, taip pat naujas technikas, tokias kaip neurostimuliacija. Efektyvus gydymas dažnai apima kompleksinę programą: medikamentinį gydymą, psichoterapines intervencijas, socialinę reabilitaciją ir palaikančią aplinką šeimoje. Taip pat svarbu informuoti visuomenę ir edukacija mažina stigmatizaciją bei skatina kreiptis pagalbos laiku. Visuomenėje vis dar yra nuomonių, kad priklausomybės yra valdomos tik asmeninės valios klausimas, tačiau mokslo duomenys rodo, kad tai daugiafaktorinis reiškinys, reikalaujantis profesionalios pagalbos.
Pacientų ilgametė patirtis rodo, kad nauji metodai gali pakeisti asmens požiūrį į priklausomybę ir padėti sumažinti riziką keisti įprastą elgesį į destruktyvų. Pavyzdžiui, neurostimuliacijos poveikis libiausiai išplėsti ir į kitas priklausomybes, tokias kaip cigaretės ar kitos psichoaktyviosios medžiagos, ir gali būti įtrauktas į platesnę gydymo strategiją.
Duomenys, įrankiai ir ateities kryptys
Apklausos duomenys rodo, kad visuomenės požiūris į priklausomybes keičiasi: didelią žalą vertina ne tik narkotinių medžiagų, bet ir alkoholio bei lošimų priklausomybės. Moksliniai tyrimai toliau tyrs smegenų pokyčius, kurie lemia priklausomybių vystymąsi ir atsparumą gydymui. Svarbu skatinti ankstyvą diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą, o gydytojų kompetencijų tobulinimas - nuolatinis prioritetas. Lietuvos gydytojų psichiatrų bendruomenė kuria ir tobulina metodikas kartu su tarptautiniais ekspertais bei universitetais, kad pacientai galėtų gauti kokybišką pagalbą kuo anksčiau.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
tags: #priklausomybes #nuo #narkotiku #ir #alkoholizmo #problemos