Alkoholizmas: Stadijos, Požymiai ir Pasekmės

Alkoholis - tai įprastinis etanolio pavadinimas, nuodingas, svaigus angliavandenių darinys. Alkoholis vartojamas jau nuo senų laikų, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholiniai gėrimai tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu, o drauge ir nelaimių bei ligų priežastimi. Jau Antikos laikais buvo žinomas neigiamas alkoholio poveikis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl alkoholizmo miršta trys milijonai žmonių. Be to, PSO atkreipia dėmesį, kad didelis vartojamo alkoholio kiekis Europoje, o ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą nuo lėtinių ir ūmių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kepenų cirozės, taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Alkoholizmas - tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos. Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys. Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius.

Traumos dėl smurto ir nelaimingų atsitikimų dažnai patiriamos apsvaigus nuo alkoholio. Alkoholis daro neigiamą įtaką asmens sprendimams ir mažina savitvardą, o tai dažnai sukelia agresiją ir netinkamą elgesį. Vairuotojams, kurie prieš sėsdami prie vairo vartojo alkoholinius gėrimus, yra didesnė rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus, nei tiems, kurių kraujyje nėra alkoholio. Kuo didesnis alkoholio kiekis kraujyje, tuo didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė.

Remiantis statistikos duomenimis alkoholio vartojimas yra siejamas 80% su savižudybėmis, 50% žmogžudystėmis, 80% su mirtimis nuo gaisro, 40% su kelių eismo nelaimėmis, 30% su mirtinų kelių eismo įvykiais ir 15% su nuskendimais.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Jautrumas alkoholio poveikiui labai individualus: yra individų, kurie dėl savo fermentinės struktūros absoliučiai netoleruoja net ir nedidelių alkoholio dozių. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe. Alkoholizmas - klastinga priklausomybė, paveikianti ne vien geriantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Gyvenimas su alkoholiku, tai nesibaigiantys pažadai ir konfliktai, nuotaikų kaitos, tuščios kaltų paieškos, nuolatiniai svyravimai tarp pykčio ir užuojautos.

Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai - vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų - 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nerekomenduojama sėstis už vairo bent 12-15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla visiškai atsistato tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį.

Alkoholizmo Požymiai

Priklausomybė alkoholiui išsivysto ne per vieną dieną, todėl svarbu žinoti jos požymius ir stadijas. Pagrindiniai alkoholizmo požymiai:

• Nenumaldomas troškimas išgerti.
• Savikontrolės praradimas.
• Pakitęs pakantumas alkoholiui (tolerancija).
• Abstinencinis (pagirių) sindromas.

Potraukis alkoholiui formuojasi ir plėtojasi iš lėto. Iš pradžių žmogus dar gali kovoti su savo aistra, kurį laiką negerti alkoholio. Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio tampa vis sunkiau ir sunkiau. Visos geriančiojo mintys nuolatos nukreiptos į tikslą išgerti alkoholio, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Alkoholis sapnuojasi naktimis. Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį - žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šio potraukio žmogus ima degraduoti kaip asmenybė.

Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria. Alkoholikas geria tol kol pasigeria, nes gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negali susilaikyti, praranda saiko jausmą. Pradinėje ligos stadijoje kai kuriems alkoholikams lengviau susilaikyti visai negėrus, negu, pradėjus gerti. Pagal alkoholio kiekį, kuris nuslopina savikontrolę, galima kalbėti apie ligos sunkumą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Ligos pradžioje tolerancija alkoholiui didėja. Žmogus, įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis. Didėjant tolerancijai, silpnėja vėmimo refleksas. Kaip žinoma, vėmimas yra apsauginis organizmo refleksas, kylantis apsinuodijus dideliu alkoholio kiekiu. Retkarčiais vėmimo reflekso neturėjimas gali būti individo nepaprasto pakantumo išraiška.

Alkoholį vartojant ilgesnį laiką pas alkoholikus susiformuoja abstinencinis (pagirių sindromas). Ypatingai sunki abstinencija būna po ilgalaikio užgėrimo, kuomet tam tikros smegenų dalys „pripranta“ prie kasdienių didelių alkoholio dozių ir staiga nutraukus alkoholio vartojimą atsiranda labai nemalonūs, sunkiai pakeliami bei pavojingi gyvybei sveikatos sutrikimai kaip epilepsijos priepuoliai, „baltoji karštinė“, nemiga, didelis nerimas, kūno tremoras, pykinimas, vėmimas.

Alkoholizmo Stadijos

Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo“, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai - nuo metų iki dešimties. Linkę į alkoholizmą žmonės praeina šį etapą labai greitai, kartais net per kelis mėnesius. Vėliau „saikingas“ vartojimas praranda vadinamą „kultūringumą“, ir nepastebimai įžengiama į pirmąją alkoholizmo stadiją. Kiekvienas alkoholikas pradėjo nuo pradžių - „saikingo“ alkoholio vartojimo.

Sužinojęs, kokios yra alkoholizmo stadijos, dažnas nustemba ir piktinasi, nes daugelį simptomų jau patiria, nors skaito save „kultūringai“ vartojančiu alkoholį. Šias stadijas svarbu žinoti tam, kad būtų galima suprasti ir adekvačiai įvertinti vartojančio alkoholį žmogaus būseną.

Pirmoji alkoholizmo stadija

Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos - atminties praradimas išgertuvių metu. Tai dideli mėgėjai išgerti, išrankūs „žinovai“: mėgsta gerus vynus ir brangius stiprius gėrimus.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Pirmoje stadijoje, kaip taisyklė, gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, dar „leidžia“ vartoti alkoholį, todėl atsiranda gilus įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Atvirkščiai, šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“ - šį mitą patvirtina geriančios „liaudies išmintis“. Pirmoji stadija gali tęstis keletą metų, perėjimas į antrąją stadiją yra nepastebimas.

Antroji alkoholizmo stadija

Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis - abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Dėl to neišvengiamai prasideda problemos darbe ir šeimoje.

Gyvenimas pasidaro nekontroliuojamas, bet pripažinti tai sau yra baisu. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas. Šeima, darbas ir visa kita pasitraukia į antrą planą. Vieni geria beveik pastoviai, kiti su pertraukomis, bet abiem atvejais liga progresuoja, nes sustabdyti ją gali tik visiška blaivybė.

Trečioji alkoholizmo stadija

Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas. Tai degradacijos stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios - beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t.

Šioje stadijoje pasireiškia:

• Beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas.
• Sunkus abstinencinis sindromas.
• Alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai.
• Alkoholinės psichozės.
• Alkoholinė silpnaprotystė.
• Baltoji karštinė.
• Aukštas mirtingumas.

Remiantis gydytojo narkologo A. V. Melnikovo duomenimis:

• Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų.
• Antra stadija išsivysto po 5 metų.
• Trečia stadija išsivysto po 5-15 metų.

Organų pažeidimai:

• Smegenų: Smegenų ląstelių pažeidimas - negrįžtamas.
• Kepenų: Ilgainiui vystosi kepenų suriebėjimas ir cirozė. Galutinėje stadijoje sutrinka kraujotaka per kepenis, didėja kraujo spaudimas vartų venoje ir pilve kaupiasi skystis. Taip pat dažnai įvyksta kepenų nepakankamumas ir tai sąlygoja mirtį.
• Širdies: Alkoholis kenkia širdžiai ir sukelia alkoholinę kardiopatiją.
• Kitų organų: Alkoholis kenkia ir kitiems organams.

Alkoholizmo gydymas - labai sudėtingas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos, procesas. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji.

Kaip Atpažinti Priklausomybę nuo Alkoholio?

Priklausomybę nuo alkoholio gali būti sudėtinga atpažinti. Pakalbėkite su artimuoju, stenkitės kalbėti pozityviai ir nesmerkiančiai. Vietoj kaltinimų teiginių („Tu esi alkoholikas“), priminkite artimajam, kad jį mylite ir rūpinatės jo sveikata. Neprisiimkite visos atsakomybės ant savo pečių, jūsų artimasis turi pats pasiryžti gydymui ir laikytis disciplinos. Priklausomybė nepaiso nei lyties, nei vertybių ar religinių įsitikinimų. Priklausomybė nesirenka, ji pasibeldžia į gyvenimą nekviesta.

Jeigu jaučiatės pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus, jie jums atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės spręsti kylančias problemas. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas.

Detoksikacija ir Gydymas

Detoksikacija - su profesionalaus gydytojo priežiūra atliekamas gydymo procesas, kai yra atkuriama organizmo homeostazė. Verta pabrėžti, kad detoksikacija tėra tik pirmas ir pats mažiausias žingsnis gydant priklausomybę nuo alkoholio, o iki tol žmogus išgyvena skirtingas elgesio keitimosi stadijas (pagal J. Prochaska ir C. DiClemente).

Detoksikacija visada turi būti atliekama tik gydomosios medicinos išsilavinimą turinčio specialisto. Žmogus, atvykęs detoksikacijos į Ąžuolyno kliniką, čia gauna visą paketą paslaugų - paciento būsenos ištyrimą, tyrimus ir gydymo plano sudarymą bei jo vykdymą. Klinikoje vadovaujamasi naujausiais, mokslu grįstais gydymo metodais.

Atsižvelgus į vyraujančią psichikos būseną, Ąžuolyno klinikoje gali būti teikiamas tęstinis tiek ambulatorinis, tiek stacionarus gydymas. Visais atvejais rekomenduojamas psichoterapinis gydymasis - tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija, reguliarios šeimos konsultacijos, tęstinės psichiatro konsultacijos.

Svarbu suprasti, kad alkoholio vartojimas dažniausiai yra antrinis, t. y. laiku negydytų, greta esančių nerimo (29,1%) ar nuotaikos (23,6%) sutrikimų, potrauminio streso sutrikimo (5,6%) pasekmė.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Badaras, R., Jonušienė, D. (2014). Toksikologo užrašai. Vilnius: „Tyto alba“.
2. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija: narkotikai, alkoholis, lošimas, internetas, darbas, pirkimas.

tags: #priklausomybe #nuo #alkoholizmo