Kiekvienais metais trečiąjį kovo antradienį Jungtinių Tautų iniciatyva pasaulyje švenčiama Socialinio Darbo diena. Kitas šios profesijos paminėjimo tikslas - pagerbti tuos profesionalus, kurie, taikydami sisteminį požiūrį, ieško galimybių padėti stokojantiems (skurstantiems, patiriantiems smurtą, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir kt.) atkurti pažeistas ,,grandis“ iš visuomenės gyvenimo juos išbraukusių aplinkybių grandinėje.
Kas veda šiuos žmones, pasirinkusius socialinio darbo profesiją? Dažniausiai tai būna tik vidinė motyvacija, įstaigų vadovų palaikymas. Tuo tarpu iš valdžios institucijų socialiniai darbuotojai sulaukia labai mažai dėmesio. Net per Lietuvos socialinio darbuotojo dieną, kuri yra švenčiama rugsėjo 27 dieną, socialiniai darbuotojai retai kada būna pasveikinti miesto vadovų.
Ne visi valdžios žmonės žino, ką iš tikrųjų veikia socialiniai darbuotojai, kokius mokslus jie turi pabaigti, kad gebėtų kompetentingai padėti žmonėms, įgalinti juos pokyčiams. Socialinis darbas turi svarbią socialinę bei praktinę reikšmę ir yra laikomas labiau praktine - moraline nei racionalia technine veikla, todėl žmogiškasis aspektas - pats socialinis darbuotojas, kaip profesinės veiklos subjektas, tampa labai svarbus veiksnys šioje profesinėje veikloje.
Nepaprastai svarbu didinti socialinio darbuotojo prestižą ir autoritetą, kelti socialinio darbo kaip profesinės veiklos patrauklumą.
Socialinis darbuotojas lankosi šeimoje. Šaltinis: Vikipedija
Taip pat skaitykite: Bendruomenės ir Katedra
Socialinio darbo katedros veikla
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkai 2023-2025 m. Konferencijos metu tyrėjai dalinsis svarbiausiomis įžvalgomis ir tyrimų rezultatais, socialinių paslaugų praktikai dalinsis savo patirtimi.
Konferencijos organizatoriai kviečia dialogui apie tai, kaip keitėsi profesijos samprata, prestižas ir statusas, specialistų rengimas ir praktinė veikla. Pranešimai ir diskusijos aprėps socialinio darbo politiką, akademinius tyrimus bei praktikos inovacijas.
Socialinė politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus.
Jau daugiau nei dešimtmetį čia rengiami socialinės politikos specialistai, kurie šiandien dirba svarbiose valstybės, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ar tarptautinėse institucijose. Jie analizuoja duomenis, kuria programas socialinei apsaugai, koordinuoja pokyčius švietimo, sveikatos, būsto ar užimtumo srityse.
Per šį laiką subrendo ne viena socialinės politikos specialistų karta - jų kompetencijos šiandien svarbios tiek valstybės institucijose, tiek nevyriausybinėse organizacijose ar privačiose įmonėse. Atsižvelgiant į šią augančią profesionalų bendruomenę, prieš metus kilo iniciatyva - įkurti socialinės politikos alumnų klubą, jungiantį įvairias profesines patirtis turinčius buvusius studentus.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius buvo tarp tų, kuriuos žurnalas „Reitingai“ įtraukė į lyderiaujančių Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų dešimtuką. Baigęs Socialinės pedagogikos bakalauro studijas, būsimasis dėstytojas išvyko į Kretą ir ten pusę metų savanoriavo.
Po savanoriškos tarnybos Benas tęsė studijas Šiaulių universitete. Kiek vėliau jis buvo pakviestas prisijungti prie Šiaulių valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros ir dirbti su būsimaisiais socialiniais darbuotojais.
B. Benas Gudinavičius apie save telkia savanoriauti siekiančius studentus. Jo suburta Savanorių akademija yra skirta studentų supratimui apie savanorystę, jos naudą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime išplėsti.
Dėstytojas nemano, kad savanorystė yra kiekvienam žmogui priimtinas dalykas. Tikriems savanoriams nereikia argumentų, kurie įrodytų šios veiklos prasmę ir naudą. B. Gudinavičius įsitikinęs, kad svarbiausia yra teigiamas pavyzdys ir palaikymas, bet ne žodinis įrodinėjimas.
Mūsų visuomenėje socialiniai darbuotojai nepriskiriami prie prestižinių profesijų atstovų, todėl pašnekovas mano, kad socialinis darbuotojas pirmiausia turėtų įžvelgti pagalbos žmogui prasmingumą ir suprasti, kad jis yra socialinės gerovės kūrimo agentas visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Paklaustas apie tai, kuris iš dėstomų dalykų patinka, Benas atsako labai paprastai, bet informatyviai - tas, kuriame pajaučiamas ryšys su studentais. Grįžtamasis ryšys iš studentų yra veiklos variklis. B. Apie jiems patinkančius dalykus greičiausiai reikėtų klausti studentų.
Dėstytojui tiesiog patinka ugdyti matančius, mąstančius, siekiančius ir kuriančius „daugiau“ žmones. Natūralu, kad tokiam kolegiškam požiūriui nelieka abejingi ir studentai. Paskaitų metu mokosi visi - ir dėstytojas, ir studentai.
Benas Gudinavičius prisimena posakį: „Kiekvieno žmogaus galvoje savi tarakonai: vienų jie naminiai, prijaukinti, kitų - laukiniai, koviniai“. Taip yra ir su studentais - vieni nuoširdūs, ramūs, supratingi, kiti - tiesmukiški, nekantrūs, užsispyrę, bet iš visų jų galima mokytis. Dėstytojas teigia, kad mokosi iš patirties su studentais.
Juk bet kokia patirtis yra mokymosi pagrindas. Prisimindamas savo studijų laikus, pašnekovas sako, kad gailisi ne „neišsineštų“ žinių, bet nesukurtų ryšių. Tą jis stengiasi pabrėžti ir savo studentams. Reikia kurti ryšius, kai žmogus yra šalia, studijų proceso metu. Taip, anot B.
tags: #katedroje #pagerbti #socialiniai #darbuotojai