Galbūt tai, ką jaučiate, atrodo gėdinga ar nereikšminga, tačiau emocinė priklausomybė nuo partnerio gali labai kankinti, imituoti depresiją ir sukelti kasdienį funkcionalumo praradimą. Daugeliui mūsų gali būti sunku įžvelgti skirtumą tarp meilės ir priklausomybės. Tiesą pasakius, daugelis mūsų yra ne tiek įsimylėję, kiek priklausomi nuo kito ir nuo to, kaip jis verčia mus jaustis.
Kuo skiriasi meilė nuo priklausomybės?
Visos priklausomybės susideda iš trijų pagrindinių komponentų: įkyrių minčių, savikontrolės praradimo ir tęstinumo, nepaisant neigiamų pasekmių. Meilė sau. Sveikų ryšių atveju yra suvokiama, jog santykiai yra tik priedas prie jau ir taip pilnaverčio gyvenimo. Tai yra pasiekiama, mokantis mylėti save taip, kaip kad ieškote, kad kitas jus mylėtų. Jei jautiesi nemylima, paklausk savęs, kaip galėtum labiau save mylėti.
Priklausomybė nuo meilės kylą iš nesaugumo, nerimo, baimės, vienišumo ir nereikalingumo jausmų. Būdami emociškai priklausomi nuo kito, mes darome išvadas ir matome galimus tik blogiausius scenarijus, net ir menkiausi dalykai verčia mus jausti praradimo baimę. Šiame procese mes prarandame ryšį su savimi.
Kaip pasireiškia emocinė priklausomybė santykiuose?
- Vienintelė gyvenimo prasmė suvokiama per santykius: „Tas žmogus mano vienintelė paguoda“;
- Įkyrios mintys apie partnerį, nuolatinis jo jausmų spėliojimas;
- Nuotaika ir energija labai priklauso nuo to, ar partneris susisiekia: „Jei keletui dienų pradingsta, man blogai, ilgesys kažkoks nesveikas“;
- Prarasti interesai ir pomėgiai, gyvenimo sfera susiaurėja iki santykių;
- Elgesys, tiesiantis ryšį bet kokia kaina: per didelė lankymosi kontrolė, priekaištai, manipuliacijos arba perdėtas pataikavimas.
Žmogus-narkotikas: idealizavimas ir manipuliacija
Euforijos-įsimylėjimo-pakylėjimo jausmas žmogų veikia kaip narkotikas. Jį norisi jausti dar ir dar, ir dar... Dėl to jausmo žmogus idealizuoja kitą žmogų ir praranda gebėjimą adekvačiai jį vertinti. Žmogus tampa priklausomas nuo kito žmogaus dėl to, kad būdamas su juo jis jaučiasi ekstazėje, o būdamas be jo kenčia ir ilgisi.
Kuo pasižymi žmogus-narkotikas? Tai charizmatiška, žavi asmenybė, mokanti bendrauti, užliūliuoti kalbomis, mokanti meistriškai manipuliuoti jausmais. Jų egoistiškas savanaudiškumas užsimaskuoja dėl mokėjimo rodyti dėmesį, sakyti meilius žodžius ir maloniai elgtis. Deja, tokiu atveju malonumas tęsiamas tik iki tol, kol aukos nieko nereikalauja.
Taip pat skaitykite: Globos perrašymo reikalavimai ir dokumentai
Undinėlės sindromas ir vaikystės projekcijos
Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė atkreipia dėmesį į "undinėlės sindromą", kai moterys linkusios į per dideliu priklausomybe pasižyminčius tarpasmeninius santykius. Pasaka apie undinėlę perspėja, kas gali nutikti, jei tapsi per daug priklausoma nuo kito žmogaus, jei jį sureikšminsi iki begalybės, padarysi savo pasaulio, savo sielos centru.
Anot A. Kirvaitienės, didžiausia „undinėlių sindromą“ turinčių moterų tragedija yra ta, kad jos ieško ne vyro, o objekto, kuris atstotų motiną ir motinišką rūpestį. Dėl vaikystėje patirtų santykių, meilės stokos ji pati, visiškai to nesuvokdama, į sutiktus vyrus projektuoja lūkesčius, kurie buvo skirti motinai.
Kokios emocijos ir pasekmės lydi priklausomybę?
Visiška neviltis, vienišumas, išdavystės jausmas, panieka, nereikalingumas - tai dažni jausmai, patiriami moters, atsidūrusios tokioje situacijoje. Šiuos jausmus lydi pyktis, nuoskauda, pavydas, liūdesys ir ateities baimė. Tokia moteris neturi tikėjimo ateitimi ir nepasitiki savo galimybėmis išgyventi be vyro.
Priklausomi žmonės negali nustatyti asmenybės ribų, jie apglėbia mylimą žmogų, visiškai nepalikdami jam asmeninės laisvos erdvės. Kai meilė virsta visiška partnerio kontrole, tai trukdo visavertei seksualinei ir meilės sąjungai.
Priklausomybė nuo santykių kaip liga ir mąstymo iškraipymas
Priklausomybė nuo meilės, kaip ir kitos priklausomybės, verčia žmogų siekti aistros objekto, visiškai pamirštant save. Visa tai skatina manyti, kad tik su tuo žmogumi jis bus laimingas. Kitaip tariant, šios priklausomybės šaknys slypi iškreiptame mąstyme.
Taip pat skaitykite: Šalpos pensijos gavimo sąlygos
Tokia sunki našta gali paskandinti net ir (galimai) stiprius ryšius. Visa ta begalinė „meilė“ žmogui-narkotikui tėra sąmonės užtemimas, iliuzija ir apsėdimas. Žmogus, neturintis emocinės priklausomybės, nesugebėtų mylėti žmogaus, kuris verstų jį kentėti.
Praktiniai žingsniai link savarankiškumo
Pasveikimas įmanomas tik per asmenines pastangas ir bandymus bei klaidas. Štai keletas praktinių žingsnių, kurie gali padėti:
- Ieškokite pagalbos: nuo knygos iki susitikimo su psichoterapeutu, anoniminiai pagalbos skambučiai ar vietinės agentūros paslaugos.
- Nuspręsti pasveikti: apsispręsti ieškoti būtinos pagalbos ir nukreipti energiją į save.
- Raskite jus suprantančių bendraamžių pagalbos grupę: savipagalbos ar teminius susitikimus, jei reikalinga - specializuotas grupes.
- Ugdyti dvasingumą: rasti veiklas, leidžiančias pamatyti plačiau nei vien santykius.
- Liautis vadovavus ir kontroliavus: nustoti spręsti už kitus ir paleisti kontrolę, leisti žmogui susidurti su pasekmėmis.
- Pripažinti savo problemas: sąmoningai sustoti ir apmąstyti savo elgesį santykiuose.
- Ugdyti savanaudiškumą sveikąja prasme: savo poreikiai turi būti pirmoje vietoje.
- Dalintis savo patirtimi su kitomis moterimis: tai stiprina ir padeda sveikti.
Psichoterapija ir jos vaidmuo
Psichoterapija padeda žmogui suvokti, kas jis yra, kur juda gyvenime ir kas jam reikalingas palydovo vaidmenyje. Dažnai paaiškėja, kad nuslopinti jausmai susiję su vaikystės patirtimi. Psichoterapija gali būti individuali arba grupinė; moterims, turinčioms „undinėlės sindromą“, grupinė terapija gali būti ypač naudinga, nes grupė padeda suvokti tarpasmeninius santykius ir treniruotis kurti naujus santykių modelius.
Daugeliui moterų tokiais atvejais padeda mokėjimas paleisti vyrą nuo savęs ir savo savigarbos atstatymas ir palaikymas. Ir tai nėra vienos dienos darbas. Beje, tokiu atveju jūs išlošiate ne tiek vyrą, kiek kur kas svarbesnį žmogų: save pačią.
Ką gali padaryti artimieji?
Artimųjų vaidmuo priklausomybės gydyme yra svarbus, tačiau kartu jie turi saugoti savo ribas, kad neįklimptų į kopriklausomybę. Kontrolė ir gąsdinimas neišsprendžia problemos. Turime leisti priklausomam asmeniui patirti pasekmes ir kartu pasiūlyti pagalbą bei informaciją apie gydymo galimybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kopriklausomybė - tai, kai artimieji savo ruožtu tampa priklausomi nuo priklausomo žmogaus problemos sprendimo, užuot leidę jam susidurti su pasekmėmis. Artimieji neturi imtis atsakomybės už kito asmens elgesio pasekmes, tačiau gali padėti informacija ir palaikymu, išlaikydami ribas.
Priklausomybės atpažinimas: savi požymiai
| Požymis | Kaip pasireiškia priklausomybėje nuo santykių |
|---|---|
| Mintys | Vyrauja mintys apie partnerį, nuolatinis galvojimas apie santykius |
| Elgesys | Kontrolė, sekimas, emocinis „prisirišimas“, pomėgių atsisakymas |
| Emocijos | Nuolatinė nerimo būsena, depresija, baimė būti paliktam |
| Savivertė | Žema savivertė, tendencija kaltinti save |
Kaip reaguoti, kai partneris atsitraukia?
Verta suprasti, kad vyrai ir moterys dažnai mąsto skirtingai: vyras gali atsitraukti tam, kad „perkrautų baterijas“. To vyro atsitraukimo nereikia bijoti. Tai reiškia, kad artumu jis jau pasisotino ir tiesiog nori pailsėti. O moteris pradeda panikuoti. Ji pradeda vyrą dusinti savo dėmesiu visais įmanomais būdais. Arba jį sekti, arba pradeda bausti - o tai yra blogiausia, ką moteris gali padaryti. O kai vyras baudžiamas už atsitraukimą, jis kitą kartą gali ir nebegrįžti.
Vyrui nereikia savimi visiškai negalinčios pasirūpinti, nesavarankiškos, negebančios priimti sprendimų moters. Vyrui to tikrai nereikia. Vyras draugauja su seksualia partnere, veda partnerę, ne mamą ir mamos vietoje žmonos ar draugės tikrai nenori.
Kaip pradėti keistis čia ir dabar?
- Pripažinkite savo priklausomybę: suprasti, kad toks meilės suvokimas žaloja abu yra pirmas žingsnis.
- Ieškokite psichologinės pagalbos: psichoterapeutas padės „prablaivėti“ ir perprogramuoti mąstymą.
- Ugdykite savęs rūpinimąsi: pradėkite nuo fiziologinių poreikių atpažinimo ir jų patenkinimo.
- Atstatykite savo gyvenimo sferas: darbas, hobiai, draugai - tai, kas padaro jūsų gyvenimą pilnaverčiu nepriklausomai nuo santykių.
- Praktikuokite ribas: mokykitės sakyti „ne“, neužsiimkite partnerio problemų sprendimu už jį.
Emotional Addiction: When Our Craving For Unhelpful Emotional Activation Keeps Us Stuck
Kada reikalinga intensyvi pagalba?
A. Kirvaitienė pažymi, kad sunkiais atvejais išeiti iš ydingų santykių gali būti neįmanoma be profesionalios intervencijos: reikalinga ligoninė ar stacionarinis gydymas, pvz., kai yra sunki depresija ar dažnas smurtas. Kitais atvejais pakanka psichoterapijos, ypač jei asmuo sugeba adekvačiai funkcionuoti darbe ir viešajame gyvenime, bet yra pažeidžiamas meilės srityje.
Apie atsakomybę už savo gyvenimą
Vertėtų pagalvoti apie tai, kokių dar būdų išgyventi ir užsidirbti jūs turite. Jų yra visuomet, tik juos atrandi ne taip greitai, kaip norėtųsi. Yra galimybių pasirūpinti savimi, savo išvaizda, savo sveikata ir savo išsilavinimu. Neretai sugrįžusio sutuoktinio moterys nenori priimti atgal: tiesiog pamato, kad yra skirtingi žmonės. O kartais priima ir lieka gyventi kartu.
Svarbu suprasti, kad klausimas nėra tik „Ar aš išgyvensiu be jo?“. Į šį klausimą reikia atsakyti pačiai, ir tai yra jūsų atsakomybė. Pasakymas „Aš be jo neišgyvensiu“ rodo ne faktą, o jūsų emocinę būseną, nepasitikėjimą, priklausomybę nuo vyro.
Galutinės mintys (naudingos gairės)
- Jei atpažinote savo situaciją šiame tekste, nelaukite stebuklo ir nešvaistykite savo gyvenimo naiviai tikėdami pasakomis.
- Kreipkitės į psichologus, kurie padėtų jums „prablaivėti“ ir pamatyti save iš šalies.
- Dirbkite su savimi: gyvenimo sferų atkūrimas, savęs pažinimas ir terapija duoda realų rezultatą.
- Prisiminkite: tai įmanoma pakeisti pakeitus mąstymą - viskas tėra sąmonės užtemimas, iliuzija ir apsėdimas, o pokytis prasideda nuo jūsų.
tags: #visiska #priklausomybe #savo #vyrui