Mūsų šalies socialinės paramos sistemoje svarbi vieta tenka vaikų globos klausimams, nes probleminių šeimų, iš kurių paimami vaikai, Lietuvoje yra daug. Vaikai tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių.
Analizuojant priežastis, išryškėja dvi svarbiausios aplinkybės:
- Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaikais, jų neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikai įstatymų nustatyta tvarka paimami iš šeimos.
- Kita priežastis - kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Praeitų metų duomenimis, Lietuvoje yra 10 389 socialinės rizikos šeimų, jose auga 21 303 vaikai (3,80 proc.). Tik mažuma globos namuose augančių vaikų yra našlaičiai - daugelis iš jų turi tėvus. Būtent iš tėvų į globos namus patenka daugiausiai vaikų. Tokie tėvai mūsų visuomenėje sulaukia paniekos, pasmerkimo, jie vadinami „blogais“, „degradavusiais“, „asocialiais“ ir pan.
Lietuvos vaikų globos įstaigose, 2012 m. duomenimis, gyvena 4030 vaikų. Didžiausią dalį šių vaikų sudaro 10-14 m. vaikai. Praeitais metais globėjų šeimose buvo globojami 6105 vaikai, daugiausiai vyresni negu 10 metų. Mūsų šalyje veikia 48 šeimynos, jose globojami 407 vaikai. 2012 m.
Apie be tėvų globos likusius vaikus mūsų visuomenėje sklando bauginantys mitai, kurie neatitinka tikrovės ir trukdo žmonėms apmąstyti savo galimybes globoti ar įvaikinti tokį vaiką: manoma, kad tokie vaikai turi paveldėję „blogus genus“, kad jie yra pasmerkti kartoti savo tėvų gyvenimo kelią, kad nieko gero iš jų neišaugs, kad jie už gera atsilygins blogu. Per 20 nepriklausomybės metų pribrendo laikas permainoms: juk globėjų ir įtėvių šeimų tikrai gali būti daugiau, tik reikia įveikti neigiamus stereotipus.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Tikrai ne, nes yra daugybė pavyzdžių, kai globoje užaugę vaikai gyvena pilnavertį savarankišką gyvenimą, sukuria darnias šeimas, pasiekia karjeros aukštumų. Ir tokių pavyzdžių žymiai daugiau negu neigiamų, tačiau žmonės linkę prisiminti ir akcentuoti būtent neigiamus pavyzdžius. Tam pasitarnauja ir žiniasklaida, mieliau pasakodama ne sėkmės istorijas, o viešindama nevykusiai susiklosčiusius gyvenimus.
Mylėti ir būti mylimam- kiekvieno iš mūsų poreikis. Ypač to reikia vaikams, nepatyrusiems tėvų meilės ar pristigusiems jos. Vaikas nori priklausyti šeimai, jaustis mylimas, svarbus ir išklausytas.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.
1989 priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų.
Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).
2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja globos įstaigose globojamų vaikų skaičiaus dinamiką per trejus metus:
| Metai | Institucijose Globojamų Vaikų Dalies Procentas |
|---|---|
| 2016 | 35% |
| 2017 | 32% |
| 2018 | 30% |
Apie vaikų globą atvirai | E01 | kas vyksta, kai vaikui tampa nebesaugu šeimoje?
Norinčius dalyvauti globėjų ir įtėvių mokymuose ar gauti platesnės informacijos apie vaiko globą šeimoje ar įvaikinimą, prašome kreiptis į Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro globos centrą, Laisvės g.