Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
Taigi kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje? Šiame straipsnyje aptarsime vidutinę pensiją Vokietijoje, pensijų sistemos ypatumus, minimalius reikalavimus stažui, pensinį amžių ir kitas svarbias pensijų temas.
Pensijų lygis Europoje: apžvalga
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį.
Vidutinės pensijos didžiausios Šiaurės šalyse
Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Mažiausios pensijos - prisijungti prie ES kandidatuojančiose šalyse
Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse. Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto. Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus.
Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje - 1494 eurai.
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto. Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus.
2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais. Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
Ar Vokietijai reikia reformuoti pensijų sistemą?
Vokietijos pensijų sistema: pagrindiniai aspektai
Vokietijos pensijų sistema šiuo metu užima 13 vietą pasaulyje pagal visuotinį pensijų indeksą. Nepaisant to, ar Jūsų sprendimas pensija Vokietijoje, ar svarstote persikelti pensiją į kitą šalį, turėsite priimti keletą sprendimų dėl savo pensijų įmokų Vokietijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Įstatymo nustatyta pensijų draudimo sistema Vokietijoje yra pagrįsta „ pay-as-you-go“ sistema . Tai reiškia: dabartinė įmokų mokėtojų karta finansuoja dabartinių pensininkų pensijas. Kiekvienam gyventojui, kuris dirba šiandien, pensiją vėliau finansuos naujos kartos vaikai ir anūkai. Štai kodėl mes kalbame apie kartų sutartį .
Išmokų einamoji sistema paprastai gerai veikė dešimtmečius. Tačiau dėl demografinių pokyčių Vokietijos pensijų fondas susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo pat jo įkūrimo. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas reiškia, kad Vokietijos gyventojai vis sensta. Be to, septintajame dešimtmetyje gimę kūdikių bumo žmonės neišvengiamai išeis į pensiją.
Vadinamieji kūdikių bumo žmonės į pensiją pradės išeiti 2025 m. Nors moterų dalyvavimas darbo rinkoje didėja, o imigracija į darbo rinką taip pat didėja, apskritai nėra pakankamai darbuotojų, kurie kompensuotų kūdikių bumo amžiaus žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos. Tai reiškia, kad yra dar daugiau pensijų gavėjų ir mažiau įmokas mokančių asmenų.
Pensija Vokietijoje: iš ko ji susideda ir kokios pensijų rūšys egzistuoja?
Senatvės pensija Vokietijoje susideda iš trijų dalių:
- PRIVALOMA VALSTYBINĖ PENSIJA - valstybinis pensijų draudimas „Gesetzliche Rentenversicherung“ (GRV). Dalyvavimas valstybinėje pensijoje yra privalomas. Šiuo metu įmokų tarifas yra 18,6 %. Apdrausti darbuotojai moka pusę šios sumos, kitą pusę moka jų darbdavys. Apdrausti savarankiškai dirbantys asmenys ir savanoriškai apdrausti asmenys privalo patys mokėti visas įmokas. Savanoriškai apdrausti asmenys gali pasirinkti minimalų ir maksimalų įnašą.
- ĮMONĖS IR PROFESINĖS PENSIJOS - žinomos kaip „Betriebliche Altersvorsorge“ (BAV). Tai yra privačios savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, kurias siūlo darbdaviai.
- PRIVATUS PENSIJOS KAUPIMO FONDAS - tai yra individualus investavimas į pensiją, sudarytas per bankus ir draudimo kompanijas.
Kokios pensijų rūšys yra Vokietijoje
Kalbėdami apie pensijas, dažniausiai turime omenyje senatvės pensijas. Apdraustieji senatvės pensiją gauna sulaukę pensinio amžiaus. Į senatvės pensijas taip pat įeina išankstinė senatvės pensija - šnekamojoje kalboje vadinama pensija nuo 63 metų - ir senatvės pensija sunkios negalios žmonėms.
Be šių senatvės pensijų, yra ir kitų rūšių pensijos. Antra pagal dydį pensijų rūšis Vokietijoje pagal gavėjus yra invalidumo pensija. Ji apsaugo žmones, kurie dėl ligos nebegali dirbti arba gali dirbti tik dalį laiko. Pensija netekus maitintojo apsaugo asmenų, turinčių įstatymų numatytą pensijų draudimą, artimuosius. Ji vėl padalijama į našlių ir našlaičių pensiją .
Nepaisant klaidinančio pavadinimo , bazinė pensija ir motinos pensija nėra atskiros pensijų rūšys. Tai priedai prie senatvės pensijos, mokami dėl skurdo senatvėje arba pripažįstant vaikų auginimą.
Minimalus stažas pensijai gauti Vokietijoje. Kada pradėsite gauti pensijos išmokas?
Egzistuoja įvairūs reglamentai, leidžiantys anksčiau ar vėliau baigti darbinį gyvenimą. Pagrindinis modelis yra standartinė senatvės pensija . Teisę gauti standartinę senatvės pensiją turi visi, mokėję įstatymų numatytą pensijų draudimą ne mažiau kaip 5 metus. Tai vadinama minimaliu draudimo laikotarpiu arba minimaliu darbo stažu.
Jau keletą metų amžiaus riba palaipsniui didinama nuo 65 iki 67 metų . Kiekvienas, gimęs 1964 m. ir vėliau, negalės išeiti į pensiją iki 67 metų, nesumažinęs pensijos. 2022 metais įprastos senatvės pensijos galės kreiptis nauji pensininkai, gimę 1958 metais, sulaukę 66 metų.
Kada galėsite keiptis dėl pensijos išmokos Vokietijoje
| Gimimo Metai | Stantardinis pensinis amžius |
|---|---|
| Iki 1946 | 65 metai |
| 1947 | 65 metai + 1 mėnuo |
| 1948 | 65 metai + 2 mėnesiai |
| 1949 | 65 metai + 3 mėnesiai |
| 1950 | 65 metai + 4 mėnesiai |
| 1951 | 65 metai + 5 mėnesiai |
| 1952 | 65 metai + 6 mėnesiai |
| 1953 | 65 metai + 7 mėnesiai |
| 1954 | 65 metai + 8 mėnesiai |
| 1955 | 65 metai + 9 mėnesiai |
| 1956 | 65 metai + 10 mėnesių |
| 1957 | 65 metai + 11 mėnesių |
| 1958 | 66 metai |
| 1959 | 66 metai+ 2 mėnesiai |
| 1960 | 66 metai + 4 mėnesiai |
| 1961 | 66 metai + 6 mėnesiai |
| 1962 | 66 metai + 8 mėnesiai |
| 1963 | 66 metai + 10 mėnesių |
| 1964 | 67 metai |
| Nuo 1965 | 67 metai |
Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko
Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko Vokietijoje galimas, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau mėnesių skaičius, kurį Jūs turėtumėte išdirbti iki Vokietijos pensinio amžiaus, kuris yra 65 metai (arba 67, jei gimėte po 1963 m.), bus išskaičiuoti iš Jūsų pensijos.
Kiekvienas ankstyvo išėjimo į pensiją mėnuo kainuoja 0,3 mėnesinės pensijos išmokos. Pavyzdys: pagal įstatymą 1960 metais gimęs vyras turėtų dirbti iki 66 metų ir keturių mėnesių, kad gautų standartinę senatvės pensiją be atskaitymų. Jei jis nesukaups 45 metų darbo stažo ir vis tiek norės išeiti į pensiją sulaukęs 63 metų, jo pensija sumažės 12 % ( 0,3 proc. x 40 = 12 proc.), nes būtų tekę dirbti 40 mėnesių daugiau,kad pasiektų 45 metų darbo stažą ir gautų nesumažintą pensiją.
Kiekvienais dingusiais metais teisė į pensiją sumažėja 3,6%. Taigi, jei asmuo, neturintis teisės į pensiją iki 67 metų amžiaus, išeis į pensiją nuo 63 metų amžiaus, jų pensija sumažės 14,4 proc.
Minimali ir vidutinė pensija Vokietijoje
Kokia minimali pensija Vokietijoje?
Šiuo metu Vokietijoje nėra nustatyta minimali pensija. Bazinė pensija Vokietijoje iki šiol buvo pagrįsta asmenine draudimo istorija ir priklauso nuo to, kiek per metus gavote pajamų ir kiek mokesčių sumokėjote į valstybės pensijų fondą. Lemiamą reikšmę turi per darbo metus uždirbtos pajamos.
Vokietijos pensijų sistemoje pensijos sumai apskaičiuoti naudojama formulė, pagal kurią atsižvelgiama į vidutines pajamas per įmokų laikotarpį. Tai reiškia, kad didesnes pajamas per savo darbo metus gavę asmenys, greičiausiai gaus didesnę minimalią pensiją.
Kokia vidutinė pensija Vokietijoje?
Kampinis pensininkas dažnai naudojamas kaip pensijų lygio apskaičiavimo modelis. Primename, kad tai vartotojas, kuris visada dirbo ir turi sukaupęs 45 metų darbo stažą. Toks pensininkas 2022 / 2023 metais gali tikėtis maždaug 1621 EUR bruto pensijos senosiose federacinėse žemėse ir 1598 EUR naujosiose federacinėse žemėse. Sumokėjus privalomus sveikatos ir slaugos draudimo įmokas bei neatskaičius pajamų mokesčių, pensininkas gali gauti kiek mažiau nei 1423 EUR pensijos (vakaruose) arba 1402 EUR (rytuose.).
Šių verčių jokiu būdu negalima lyginti su vidutine senatvės pensija Vokietijoje. Paskutiniais 2022 m. duomenimis, vidutinė išmokėtų pensijų suma yra apie 993 EUR. Į šį skaičių taip pat reikėtų žiūrėti atsargiai dėl statistinių priežasčių. Pavyzdžiui, turėtumėte žinoti, kad moterų pensijos yra vidutiniškai gerokai mažesnės nei vyrų, todėl bendras vidurkis taip pat yra mažesnis. Priežastis: moterys, ypač praeityje, turėjo mažiau galimybių nei vyrai siekti karjeros ir uždirbti atitinkamai dideles pensijas iš savo darbo. Ši problema keičiasi keičiantis visuomenei, o moterys, ypač senosiose federacinėse valstijose, per pastaruosius 20 metų gerokai pasivijo pensijų ir draudimo dydį.
Buvo sukurtos tam tikros priemonės, kuriomis gali pasinaudoti vyrai ir moterys, kurie augina vaikus, jog jie taip pat turėtų teisę įgyti pensiją. Sunkią negalią turintiems asmenims standartinis išėjimo į pensiją amžius 2023 m. yra 64 metai ir du mėnesiai (gim. 1958 m.). Jis palaipsniui didės iki 65 metų iki 2029 m.
Kiekvienas, turintis darbo stažo 45 metus, gali išeiti į pensiją anksčiausiai sulaukęs 63 metų, nemažinant pensijos dydžio. Tai vadinama senatvės pensija tiems, kurie buvo apdrausti ypač ilgą laiką. Taip pat yra pereinamasis reglamentas, kuriuo siekiama padidinti amžiaus ribą. Gimusiesiems po 1964 m. asmenims, kurie buvo drausti ypač ilgą laiką, į ankstyvą pensiją galima išeiti tik sulaukus 65 metų.
Kokios pensijos galite tikėtis?
Surenkamos įmokos į pensijos fondus yra iš karto išmokamos dabartiniams pensininkams. Dirbamas asmuo renkasi pensijos taškus. Jie nustatomi pagal darbo pajamų dydį šiuo principu: darbo užmokesčio taškus renka visi, kurie atitinkamais metais uždirba lygiai tiek, kiek vidutiniškai visi apdraustieji.
Logiška, kad einamaisiais metais trūksta išsamių duomenų apie tikslų vidutinį atlyginimą. Todėl preliminarus vidutinis atlyginimas skaičiuojamas pagal pastarųjų dvejų metų darbo užmokesčio duomenis. 2023 metais vidutinis bruto atlyginimas per metus bus 43 142 EUR (vakaruose) ir 41 967 EUR (rytuose).
Jei šiuo metu esate pensininkas, artimiausiais metais galite tikėtis tolesnio pensijos padidėjimo. Remiantis Vokietijos pensijų draudimo asociacijos, kurią taip pat remia Federalinė darbo ministerija, skaičiavimais, 2024 m. ir 2025 m. atlyginimai Vokietijoje turėtų padidėti vidutiniškai 5 %.
Kai išeinate į pensiją, pensijų draudimas atlyginimo taškus konvertuoja į pensiją pagal šią formulę: mėnesinė pensijos suma = atlyginimo taškai x prieigos koeficientas x dabartinė pensijos vertė x pensijos tipo koeficientas.
Dėl einamojo apmokėjimo sistemos pensijų didėjimas yra susijęs su darbo užmokesčio didėjimu. Jei dabartinių darbuotojų vidutinis atlyginimas vienam gyventojui didėja, didėja ir dabartinių pensininkų pensijos. Koregavimo terminas visada yra kiekvienų metų liepos 1 d. Jei atlyginimai mažės, pensija nebus mažinama. To neleidžia pensijų garantija. Nuo 2023 m. liepos 1 d. pensijos vėl padidėjo: vakaruose 4,39 %, o rytuose - 5,83 %. Taigi, pensijos taškas yra vertas 37,60 EUR visoje šalyje.
Ar galiu dirbti ir gauti pensiją? Ar gaunama pensija mažės?
Jei išeisite į pensiją numatytu laiku - Jūs galite dirbti, pensijos išmoka nebus mažinima. Jei išeisite į pensiją anksčiau numatyto laiko, tuomet Jūsų pajamos per mokestinius metus negali būti didesnės nei 6300 eur prieš mokesčius (tokiu atveju pensijos išmoka nebus mažinama). Jeigų pajamos per mokestinius metus bus didesnės nei 6300 eur prieš mokesčius - pensijos išmoka bus mažinama.
Išėjimas į pensiją ir pensijų gavimas
Išėjimas į pensiją Vokietijoje. Kur kreiptis sulaukus pensinio amžiaus, jei gyvenate Vokietijoje?
Prašymai skirti pensijos išmokoms gauti, pagal valstybinio socialinio draudimo sistemą turi būti pateikiami Vokietijos pensijų draudimui - Deutsche Rentenversicherung.
Išėjimas į pensiją Lietuvoje, turint stažo Vokietijoje. Kur kreiptis sulaukus pensinio amžiaus?
Asmuo, sulaukęs pensijos amžiaus, SoDros skyriuje, pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje, nurodo, jog yra dirbęs Vokietijoje (kitoje šalyje) ir nori gauti pensiją į asmeninę sąskaitą. SoDros užsienio išmokų tarnyba veikia kaip tarpininkas - persiunčia asmens užklausą atitinkamoms Vokietijos institucijai (Deutsche Rentenversicherung), gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš Vokietijos.
Vokietijos atitinkama institucija (Deutsche Rentenversicherung) mokės senatvės pensiją tiesiogiai asmeniui į sąskaitą. Jei Jūs grįžote į Lietuvą jau įgijęs teisę gauti visą ar dalį pensijos Vokietijoje ir atitinkate reikalavimus gauti pensiją Lietuvoje, suėjus pensiniam amžiui Jums bus mokamos abi pensijos - tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos. Laikotarpiai, kurių metu dirbote Vokietijoje ar kitoje šalyje, yra įskaitomi į socialinio draudimo stažą, skaičiuojant pensiją Lietuvoje.
Jei Jums kol kas dar nesate senatvės pensijos amžiaus, Jus negalite gauti pensijos ar susigrąžinti į pensijų fondą sumokėtų įmokų nutraukus darbo santykius Vokietijoje ir sugrįžus į Lietuvą.