Senatvė - tai gyvenimo etapas, kuris ištinka kiekvieną. Tačiau net ir šiuolaikinėje visuomenėje jis tebėra apipintas mitais, stereotipais ir nuvertinimu.
Kaip keitėsi požiūris į senatvę: istorinė perspektyva
Seni žmonės dažniausiai yra laikomi išmintingais ir turinčiais daug patirties, bet ne visais laikais jie buvo gerbiami. Prieš kelis šimtmečius valstiečiams visų svarbiausias buvo darbas ūkyje. Darbas buvo sunkus, tad seni žmonės vargiai sugebėdavo viską atlikti. Netekę sveikatos, savo vaidmenį visuomenėje jie kompensuodavo išmintingais patarimais, kurie būdavo svarbūs, bet to dažnai nepakakdavo, kad senoliai būtų gerbiami.
Garbingo amžiaus sulaukusių personažų paveikslai kuriami ir senojoje lietuvių literatūroje. XVIII a. Švietimo epochos lietuvių grožinės literatūros pradininkas, beveik keturiasdešimtmetį pastoriumi dirbęs ir net senatvėje sode plušėjęs rašytojas Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ aprašydamas būrų gyvenimą pamini vieną pagyvenusį veikėją Pričkų. Jis senas, prastos sveikatos žmogus, kurio dienos jau eina į pabaigą.
Šiuolaikiniai stereotipai apie senatvę
Vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai vaizduojami kaip našta, kaip tie, kuriems reikia globos, o ne galimybių. Kaip tylūs stebėtojai, o ne aktyvūs kūrėjai. Nuo teiginių, kad jie nesugeba naudotis technologijomis, iki nuostatos, kad yra uždari, vieniši, ligoti ir neverti būti girdimi.
Dalis šių stereotipų - istorinės patirties atspindys. Žmonės, kurie išgyveno trūkumą, okupacijas, netektis ir tylą, natūraliai išsiugdė taupumą, atsargumą ir savisaugą. Kita dalis stereotipų formuojasi dėl žiniasklaidos ir viešosios komunikacijos. Senjorai dažnai vaizduojami kaip liūdni, stokojantys, reikalaujantys pagalbos.
Taip pat skaitykite: Vilties samprata pagal R. Snyderį
Dažniausi mitai ir kaip jiems netikėti
- Vyresnio amžiaus žmonės nesugeba naudotis technologijomis.
Vyresnioji karta negimė su mobiliuoju telefonu rankoje, bet sugeba mokytis, suvokti, kaip naudojamos technologijos, kurios tikrai reikalingos. Pavyzdžiui, 2019 m. net 40 proc. Lietuvos 65-74 metų amžiaus žmonių naudojosi internetu, o ketvirtis šių žmonių tai darė kasdien.
- Senyvi žmonės suvaikėja.
Mitas, kad visi senyvi žmonės ima elgtis kaip maži vaikai. Dažnai tokį elgesį lemia ligos požymiai. Kai kurias senatvines ligas lydi elgesio pokyčio bruožai, o šie simptomai neteisingai priskiriami visai vyresnio amžiaus žmonių kategorijai.
- Vyresniems žmonėms sunkiau mokytis.
Jeigu manote, kad senatvėje žmonės niekuo nesidomi, yra nekūrybiški ir nepajėgia mokytis - labai klystate. Mat įvairūs tyrimai rodo, kad mokymosi rezultatai nuo amžiaus nepriklauso. Jeigu žmogus visą gyvenimą mokėsi, nuolat kaupė žinias, skaitė, jam puikiai turėtų sektis mokytis ir vyresniame amžiuje. Nes mokymosi sėkmė priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, bet nuo jo motyvacijos ir gebėjimų.
- Seni žmonės tampa irzlūs ir pikti.
Gyvenimu nepatenkintų žmonių tikrai galima sutikti visose amžiaus kategorijose, todėl nederėtų šio bruožo priskirti tik vyresniajai kartai. Neretai žmonių charakterį ar elgesį gali paveikti įvairūs negalavimai, tačiau nuolat besišypsantys ir visus gera nuotaika užkrečiantys jaunuoliai greičiausiai tokie išliks ir sulaukę senyvo amžiaus.
- Vyresni žmonės netenka atminties.
Neprisiminti vieno ar kito dalyko - normalu sulaukus bet kokio amžiaus. Be abejo, po 60-ies susirgti ligomis, kurių vienas iš simptomų - atminties sutrikimas, labiau tikėtina, tačiau dauguma vyresnio amžiaus žmonių gali puikiai atlikti kasdienius darbus bei tvarkyti savo finansus.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
- Senėjimą nulemia tik genai.
Ilgaamžiškumas gali būti užkoduotas mūsų genuose, tačiau taip pat juose užkoduota ir mūsų ląstelių mirtis. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad vos 10-20 proc. mūsų gyvenimo trukmės lemia genai, o net 50 proc. lemia mūsų gyvenimo būdas, kurį galime keisti.
- Senatvė - ramybės laikotarpis.
Daugelis galvoja, kad į pensiją išėjęs žmogus atsiduoda nieko neveikimui. Tačiau tai dar vienas mitas, nes visą gyvenimą aktyviai savo laiką leidęs žmogus, veikiausiai, taip pat elgsis ir senatvėje - ieškos įvairių būdų, kaip save realizuoti.
Empiriniai faktai ir socialiniai iššūkiai Lietuvoje
Kaip atskleidžia statistika, Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje. Žiūrint į statistiką kyla mintis, kad senatvės fenomenas yra sąlyginis. Senatvės pojūtis yra tik subjektyvus, priklausantis nuo individo savęs priėmimo, savivertės, aktyvumo ir gyvenimo kokybės.
Senatvė asocijuojasi su pesimizmu ir skurdu. Fizinė ir psichinė sveikata yra įsprausta į ekonominių galimybių rėmus ir tai labai dvasiškai skurdina žmones. Tyrimai atskleidžia, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi nevisaverčiai, t. y. nebereikalingi kitiems, nenaudingi. Taip yra, nes vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi tarsi praradę socialinę vertę visuomenėje dėl savo ekonomiškai pasyvaus statuso.
Socialinė atskirtis ir prasmės paieškos
Pasitraukus iš darbinio gyvenimo dažnai nebedalyvaujama ir visuomeninėse bei bendruomenės veiklose, dėl ko pasireiškia vienišumo jausmas. Dėl to nenuostabu, kad senyvo amžiaus žmonės dažnai apibūdindami savo santykį su kitais mini socialinės atskirties patyrimą. Žinoma, ne visi senyvo amžiaus žmonės jaučia socialinę atskirtį ir asmeninio nuvertinimo jausmą, kai sunku rasti alternatyvų, kuo užpildyti atsiradusią tuštumą. Kita teigiama patirtis yra siejama su pagalba iš socialinių darbuotojų ar žmonių, kurie padeda buityje.
Taip pat skaitykite: Socialinė Doktrina Krikščionybėje
Kaip keisti požiūrį: geros praktikos ir rekomendacijos
- Įgalinimas ir pasitikėjimo suteikimas. Senjorams reikia ne tik pagalbos - jiems reikia erdvės veikti, mokytis, kurti, įsitraukti.
- Tarpkartinės veiklos. Kai vyresnio amžiaus žmonės kartu su jaunimu dalyvauja edukacijose, dirbtuvėse, renginiuose - griūva sienos.
- Pozityvi senatvės reprezentacija. Televizijoje, internete, reklamose matomas aktyvus, kūrybingas ir šviesus senjoras formuoja naują požiūrį.
- Savanorystė. Vyresnio amžiaus žmonės gali tapti puikiais savanoriais - vaikų dienos centruose, valgyklose, bibliotekose, renginiuose.
- Atviri pokalbiai. Kalbėkime apie senatvę be baimės. Klausykime jų istorijų.
Reikėtų ieškoti sąlyčio taškų tarp senjorų ir jaunimo, nes būti kartu ir kažką drauge veikti - tarsi vaistas. Nereikėtų tarp vienatvės ir senatvės dėti lygybės ženklo. Vienatvės jausmą žmogus gali patirti bet kuriame amžiuje.
Transliacija | „Iššūkiai ugdymui ir švietimui antropoceno epochoje – į ką reikėtų sutelkti dėmesį?“
Praktiniai patarimai, kaip rūpintis savimi senstant
„Organizmo senėjimas yra natūralus procesas, kuris, tinkamai rūpinantis savimi, nebūtinai turi būti varginantis ar sukeliantis diskomfortą. Visada pacientams patariame rūpintis savo sveikata profilaktiškai: sveikai maitintis, esant poreikiui - vartoti papildomus vitaminus ar mineralus, daugiau laiko leisti gryname ore“, - sako vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.
Vaistininkė pataria nebijoti senatvės, su ja susigyventi ir ja džiaugtis. „Senstame visi, tačiau su vyresniu amžiumi gyvenimas nesibaigia. Nereikia tikėti įvairiais mitais, kurie senatvę piešia tamsiomis spalvomis. Juk net ir vyresniame amžiuje galime tiek daug nuveikti, džiaugtis, matydami augančius vaikaičius - tai amžiaus privalumas.“
Statistiniai faktai ir demografinės tendencijos
Žmonijos amžius ilgėja. Pirmąkart per žmonijos istoriją, žmogaus gyvenimo laiko vidurkis peržengė 60 metų. 2015 metais tokio amžiaus žmonių buvo 900 milijonų, 2050 metais prognozuojama, kad jų jau bus 2 bilijonai. Tai reiškia, kad senatvės klausimai taps dar svarbesni tiek politikos, tiek socialinių paslaugų srityse.
| Rodiklis | Reikšmė / Pastaba |
|---|---|
| Gyventojų senėjimas | Lietuva sensta sparčiausiai ES |
| 65-74 m. interneto naudojimas (2019) | 40 % |
| Prognozuojamas 2050 senjorų skaičius | Apie 2 milijardus pasaulyje |
Keletas išvadų, kurias verta įsidėmėti
- Senatvė nebūtinai yra neigiamas etapas: ji gali būti prasminga, aktyvi, kupina ryšio, augimo ir bendruomeniškumo.
- Senjorai daro daug neatlygintinų darbų savo šeimoms - anūkų priežiūra ir t. t., o jų indėlis į visuomenę dažnai neįvertinamas.
- Diskriminacija dėl amžiaus (ageizmas) egzistuoja ir yra ypač pastebima darbo rinkoje bei komunikacijoje apie sveikatą ir senėjimą.
- Prevencinis požiūris: gyvenimo būdo pokyčiai turi reikšmę - mankšta, sveika mityba, protinis aktyvumas ir socialinė įtrauktis gali ženkliai pagerinti senėjimo kokybę.
VšĮ „Namai visiems“ veikloje kasdien susiduriame su žmonėmis, kurių gyvenimo istorijos - nepaprastos. Tokios patirtys keičia ir mūsų, ir jų požiūrį. VšĮ „Namai visiems“ jau dabar kuria aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmogus jaučiasi matomas, laukiamas, reikalingas.